Artėjant žiemai, kiekvienas vynuogių augintojas susiduria su svarbiu klausimu – kaip apsaugoti savo vynmedžius nuo artėjančių šalčių. Pirmosios netikėtos šalnos gali atkeliauti visiškai nesiteiraudamos kalendoriaus ir sunaikinti visų metų darbą per vieną naktį. Patyrę sodininkai žino, kad pasiruošti reikia iš anksto, kol žemė dar nepasidengė ledo žievė ir vynmedžių šakelės išlieka lankščios bei elastingos. Šiame straipsnyje pasidalinsime trimis labiausiai paplitusiais ir efektyviais metodais, kaip apsaugoti vynmedžius žiemai. Kiekvienas iš jų turi savo unikalių privalumų ir tinka skirtingoms situacijoms bei klimato sąlygoms.
Kada tiksliai reikia pradėti ruoštis žiemai
Daugelis pradedančiųjų vynuogių augintojų daro vieną bendrą klaidą – laukia, kol tikrai atšals, ir tik tada pradeda slėpti vynmedžius. Tačiau tai gali būti lemtinga klaida. Kai temperatūra jau nukrito žemiau nulio, žemė pradeda šalti ir darosi kieta, o pačių vynmedžių šakelės tampa trapios kaip stiklas. Bandymas juos sulenkti tokiomis sąlygomis dažnai baigiasi lūžiais ir pažeidimais, kurie pavasarį gali sukelti ligų ar net augalo žūtį.
Idealus laikas pradėti ruoštis yra tada, kai naktinės temperatūros jau nuolat artėja prie nulio, bet dieną dar būna šiltoka. Paprastai tai vyksta spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, priklausomai nuo regiono. Šiuo laikotarpiu vynmedžiai jau baigė vegetaciją, numetė lapus, bet dar išlieka pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima saugiai sulenkti. Žemė taip pat dar minkšta ir leidžia atlikti visus būtinus paruošimo darbus.
Dar vienas svarbus aspektas – oro sąlygos ruošimosi dieną. Geriausia dengti vynmedžius sausą ir bevetrį dieną, kai temperatūra yra teigiama. Drėgni ar šlapi vynmedžiai po uždangalais gali pradėti pūti, o stiprus vėjas apsunkina darbą ir gali nulaužyti šakeles. Jei oras nenuspėjamas, geriau pasirūpinti apsauga šiek tiek anksčiau nei rizikuoti ir likti per vėlu.
Mulčiavimas su žeme – seniausias ir patikimiausias būdas
Šis metodas naudojamas jau šimtmečiais ir įrodė savo efektyvumą net pačiomis šalčiausiomis žiemomis. Mulčiavimo esmė – sukurti storą apsauginį sluoksnį, kuris izoliuoja vynmedį nuo žemės paviršiaus oro temperatūros ir išlaiko stabilų mikroklimatą. Žemė veikia kaip natūralus izoliatorius, kuris lėtai atiduoda sukauptą šilumą ir apsaugo šaknis bei stiebus nuo staigių temperatūros svyravimų.
Proceso pradžia prasideda nuo vynmedžio nuėmimo nuo atramų. Tai reikia daryti labai atsargiai, nes daugelis veislių turi gana trapias šakeles. Pirmiausia atlaisvinkite visus ryšius ir tvirtinimus, tada švelniai patraukite šakas žemyn, vengingi staigių judesių. Jei šakelė nelinksta lengvai, geriau ją palikti tiesiai – geriau turėti vieną neapsaugotą šakelę nei sulaužytą vynmedį.
Kai vynmedis jau gulinti žemėje, ant jo reikia uždėti pirmąjį apsauginį sluoksnį. Tai gali būti sausi lapai, šiaudai, durpės ar eglių šakos. Šis sluoksnis atlieka dvigubą funkciją – jis neleidžia tiesioginiam žemės kontaktui su vynmedžio žieve, kas galėtų sukelti puvimą, ir sukuria papildomą oro pagalvę izoliacijai. Eglių šakos ypač geros, nes jos ne tik šildo, bet ir apsaugo nuo pelių ir kitų graužikų, kurie žiemą ieško maisto.
Ant šio pirminio sluoksnio supilama žemė. Standartinis sluoksnis turėtų būti penkiolika dvidešimt penki centimetrai storio. Regionuose, kur žiemos ypač šaltos ir temperatūros krenta žemiau minuso dvidešimt laipsnių, sluoksnį galima padidinti iki trisdešimt centimetrų. Svarbu naudoti sausą, purią žemę, kuri gerai izuliuoja. Šlapia ar molingai žemė žiemą gali sušalti į vientisą gabalą ir netgi spausti vynmedį.
Pavasarį, kai pavojus naktinių šalnų praeina, žemė atsargiai nugrėbiama. Tai reikia daryti palaipsniui, ne iš karto viską atidengiant. Pirmiausia nuimama viršutinė žemės dalis, paliekant ploną sluoksnį, kad vynmedis pamažu pripraptų prie pavasario temperatūrų. Po savaitės dviejų galima visiškai atidengti ir pakelti vynmedį atgal ant atramų.
Plastikiniai buteliai – prieštaringas bet efektyvus sprendimas
Šis metodas sulaukia daug diskusijų tarp vynuogių augintojų. Vieni jį giria už paprastumą ir prieinamumą, kiti kritikuoja dėl galimo drėgmės kaupimosi ir vynmedžio puvimo rizikos. Tačiau teisingai pritaikytas butelių metodas gali būti labai efektyvus, ypač tam tikromis sąlygomis ir konkrečioms vynmedžių veislėms.
Plastikiniai buteliai veikia kaip mini šiltnamiai, kurie sukuria apsaugotą mikroaplinką aplink vynmedį. Jie neleidžia šaltam vėjui tiesiai pūsti ant šakelių, sulaiko šiek tiek šilumos ir apsaugo nuo tiesioginių kritulių. Tačiau pagrindinis iššūkis – užtikrinti tinkamą ventiliaciją, kad po buteliu nesusikauptų per daug drėgmės, kuri galėtų sukelti pelėsių ar puvimo.
Renkantis butelius, pirmenybė teikiama dideliems – penkių litrų ar net dešimties litrų talpos. Tokie buteliai gali padengti didesnį vynmedžio plotą ir teikia daugiau vietos oro cirkuliacijai. Dugnas nupjaunamas visiškai, kad butelį būtų galima užmauti ant vynmedžio kaip dangtelį. Labai svarbu šonuose padaryti kelias ventiliacijos angas. Geriausia padaryti tris keturias kiaurymes apie du tris centimetrus skersmens skirtingose pusėse maždaug viduryje butelio aukščio.
Vynmedis lenkiamas prie žemės ir uždedamas buteliu. Jei vynmedis ilgas, galima panaudoti kelis butelius, dėliojant juos eilėje su nedideliu persidengimą. Svarbu, kad buteliai būtų stabiliai pritvirtinti ir jų nenupūstų vėjo. Tam galima iš dalies užpilti žemės aplink butelio apačią arba pritvirtinti sunkiais akmenimis. Tačiau butelis neturėtų būti visiškai užkastas – turi likti ventiliacijos angos laisvos.
Šis metodas geriausiai tinka šiltesnėse klimato zonose, kur žiemos temperatūros retai krenta žemiau minuso dešimt penkiolika laipsnių ir nebūna ilgalaikių stiprių šalčių. Jis puikiai veikia jauniems vynmedžiams, kurie dar neturi storos, atsparaus žievės ir yra jautresni šalčiui. Taip pat tai ekonomiškas sprendimas, kai reikia apsaugoti daug vynmedžių, bet nėra lėšų brangesnėms medžiagoms.
Agrofibra – šiuolaikinis ir universalus sprendimas
Agrofibra arba sodininko audeklas pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių apsaugos nuo šalčio būdų. Tai šiuolaikinė, specialiai sukurta medžiaga, turinti unikalių savybių, kurios daro ją idealią vynmedžių apsaugai. Agrofibra puikiai praleidžia orą, kas užkerta kelią drėgmės kaupimąs ir pelėsių atsiradimą. Ji išlaiko šilumą, bet neleidžia susidaryti kondens
atui, kuris būdingas plastikiniams uždangalams.
Dar viena svarbi agrofibros savybė – ji leidžia augalui kvėpuoti ir palaipsniui prisitaikyti prie sezoninių temperatūros pokyčių. Pavasarį, kai oras atšyla, agrofibra po savimi neleidžia susidaryti per aukštai temperatūrai, kas galėtų išprovokuoti per ankstyvą vegetacijos pradžią. Tai ypač svarbu regionuose, kur pavasarį dažnos grįžtančios šalnos, kurios gali sunaikinti jau prasiveržusius pumpurus.
Renkantis agrofibą, atkreipkite dėmesį į jos tankį. Vynmedžiams rekomenduojamas penkiasdešimt septyniasdešimt gramų kvadratinio metro tankio audeklas. Plonesnis audeklas gali nesuteikti pakankamo apsaugos, o per storas yra sunkus ir gali prismaugti jaunus augalus. Baltą spalvą agrofibra geriau atspindi saulės spindulius pavasarį, kas padeda išvengti per ankstyvų atšilimo.
Prieš denginėt vynmedį agrofibra, būtina paruošti sausą pagrindą. Vynmedis niekada neturėtų gulėti tiesiai ant žemės, nes tai skatina drėgmę ir puvimą. Geriausia jį padėti ant lentų, storų šakų, šiaudų arba specialių plastikinių palėčių. Šis pagrindas pakelia vynmedį bent keletą centimetrų nuo žemės ir leidžia orui cirkuliuoti apačioje.
Kai vynmedis jau ant pagrindo, ant jo užklojamas agrofibros gabalas. Audeklo dydis turi būti pakankamas, kad visiškai padengtų vynmedį ir dar liktų maždaug dvidešimt trisdešimt centimetrų atsargos visose pusėse. Kraštai pritvirtinami prie žemės sunkiais akmenimis, plytomis ar specialiais sodininko lankais. Svarbu užtikrinti, kad agrofibra būtų gerai pritvirtinta, bet ne per daug įtempta – turi būti šiek tiek laisvumo, kad susidarytų oro tarpelis tarp audeklo ir vynmedžio.
Labai vėjuotose vietose papildomai galima įkalti keletą kaiščių ar metalinių strypų per agrofibą į žemę. Tai užtikrins, kad stiprus žiemos vėjas nenupūs uždangalo. Kai kurie sodininkai naudoja dvigubą agrofibros sluoksnį ypač šalčiausiose zonose – pirmasis sluoksnis dedamas tiesiai ant vynmedžio, o antrasis sukuriamas kaip papildomas kupolas virš, paliekant oro tarpą tarp sluoksnių.
Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji
Viena dažniausių klaidų – per ankstyvus arba per vėlyvus vynmedžių slėpimas. Per anksti uždengti vynmedžiai gali pradėti pūti dėl kaupiantis drėgmės, o per vėlai uždengti rizikuoja nukentėti nuo pirmųjų šalnų. Kita dažna problema – nepakankamas ventiliacija. Bet koks uždangalas, net ir žemė, turi leisti bent minimalų oro judėjimą, kitaip susikaups drėgmė.
Trečia klaida – vynmedžio slėpimas, kai jis dar šlapias po lietaus ar rasos. Tokios sąlygos idealiai tinka pelėsiams ir bakterijoms vystytis žiemos metu. Visada laukite sausos dienos ir įsitikinkite, kad vynmedis yra visiškai sausas prieš jį denginėt. Ketvirta problema – per agresyvus lenkimas. Jei šakelė nesilen
kia natūraliai, geriau palikti ją tiesią arba naudoti švelnų spaudimą per kelias dienas, palaipsniui lenkiant į reikiamą padėtį.
Kaip pasirinkti tinkamiausią metodą jūsų situacijai
Pasirinkimas tarp trijų metodų priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, apsvarstykite savo regiono klimatą. Jei žiemos yra labai šaltos su temperatūromis žemiau minuso dvidešimt laipsnių, mulčiavimas su žeme yra saugiausias pasirinkimas. Vidutinio šaltumo žiemoms puikiai tinka agrofibra, o švelniems regionams gali užtekti ir plastikinių butelių metodo.
Antra, pagalvokite apie savo vynmedžių amžių ir veislę. Jauni, pirmų metų vynmedžiai yra daug jautresni šalčiui ir jiems reikia patikimiausios apsaugos. Senos, subrandu
sios vynuogės gali išgyventi su lengvesne apsauga. Kai kurios veislės yra natūraliai atsparesnės šalčiui, kitos reikalauja ypatingos priežiūros.
Trečia, įvertinkite savo turimą laiką ir išteklius. Mulčiavimas reikalauja daugiausia darbo – reikia nunešti ir vėliau išnešti tonis žemės. Agrofibra yra patogesnė, bet reikalauja pradinių investicijų į medžiagą. Plastikiniai buteliai yra pigiausi, bet tinkami tik tam tikrais atvejais. Geriausia strategija dažnai yra kombinuoti metodus – pavyzdžiui, jaunus vynmedžius mulčiuoti žeme, o suaugusius dengti agrofibra.
Pavasario atidengimas – lygiai taip pat svarbus
Daugelis sodininkų sutelkia visą dėmesį į tinkamą vynmedžių slėpimą, bet pamiršta, kad lygiai taip pat svarbus yra pavasario atidengimas. Per anksti atidengti vynmedžiai gali nukentėti nuo grįžtančių šalnų, o per vėlai atidengti gali pradėti dygti po uždangalu ir pumpurai bus silpni bei išblyškę.
Idealus laikas atidengti – kai jau aiškiai matoma, kad žiema pasibaigė, bet dar nėra prasidėjusi aktyvi vegetacija. Paprastai tai balandžio mėnuo. Atidengimas turėtų būti atliekamas palaipsniui – pirmiausia pašalinama viršutinė dalis uždangalo, paliekant ploną sluoksnį arba dalį agrofibros. Po savaitės, jei oras palankus, galima visiškai atidengti.
Pirmomis dienomis po atidengimo stebėkite vynmedžius dėl galimų streso ženklų. Jei lapai pradeda vysti ar gelti, tai gali reikšti, kad atidengėte per anksti arba vynmedis patyrė stresą dėl staigaus temperatūros pasikeitimo. Tokiu atveju galite laikinai vėl lengvai uždengti, kol vynmedis prisitaikys.
Kodėl verta investuoti laiką į tinkamą apsaugą
Tinkama vynmedžių apsauga žiemai – tai investicija į būsimą derlių ir augalo sveikatą. Nukentėję nuo šalčio vynmedžiai ne tik duoda mažesnį derlių, bet ir tampa jautresni ligoms, kenkėjams ir stresui. Viena bloga žiema gali atimti kelerių metų augimo rezultatus. Tuo tarpu gerai apsaugoti vynmedžiai pavasarį greitai pradeda augti, žydi gausiai ir duoda kokybišką derlių.
Be to, reguliari ir tinkama žiemos apsauga pratęsia vynmedžio produktyvų amžių. Vynmedis, kuris nekentą nuo šalčio streso, gali sėkmingai augti ir derėti dvidešimt trisdešimt metų ar net ilgiau. Tai reiškia, kad kelių valandų darbas rudenį atsipirks dešimtmečiais skanių vynuogių derliaus. Taigi, nesigailėkite laiko ir pastangų tinkamai paruošti savo vynmedžius žiemai – jie atsilygys su kaupu!
Comments (0)