Žiemos metu privačių namų savininkai susiduria su nuolatine problema – apledėjusiais takais, laiptais ir kiemų plotais. Skirtingai nuo daugiabučių gyventojų, kuriems teritoriją valo komunalinės tarnybos, privačių namų šeimininkai turi patys rūpintis savo ir svečių saugumu. Paslydimas ant ledo gali baigtis sunkiais sužalojimais, lūžiais ar kitomis traumomis. Parduotuvėse siūloma daugybė įvairių priemonių kovai su apledėjimu, bet ne visos jos vienodai efektyvios ir saugios. Sužinokite, kokios yra pagrindinės galimybės, jų privalumai bei trūkumai ir kaip pasirinkti tinkamiausią sprendimą jūsų situacijai.
Valgomoji druska – populiariausias, bet ne idealiausias sprendimas
Įprasta valgomoji druska arba natrio chloridas yra labiausiai paplitusi ir pigiausia priemonė kovai su ledu. Jos veikimo principas paprastas – druska mažina vandens užšalimo temperatūrą, todėl ledas pradeda tirpti net esant šalčiui. Vienas kilogramas druskos kainuoja vos kelis dešimtis centų, o ją galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Druskos barstymas yra greitas ir paprastas procesas, kuris neretai duoda momentinį efektą.
Tačiau druska turi rimtų trūkumų, apie kuriuos daugelis žmonių net nežino. Pirma, ji veikia efektyviai tik kai temperatūra yra ne žemesnė nei minus penkiolika laipsnių Celsijaus. Kai šaltis stipresnis, druskos efektyvumas dramatiškai krinta ir ji beveik nebeveikia. Antra, druska labai agresyviai veikia betoną, plyteles ir akmens paviršius. Ji prasiskverbia į poras, ten kristalizuojasi ir ardyti medžiagos struktūrą iš vidaus. Per keletą žiemų intensyvaus druskos naudojimo betoniniai takai gali pradėti trupėti ir byrėti.
Trečia, druska kenkia aplinkai ir augalams. Ji kaupiasi dirvožemyje, didina jo druskingumą ir daro jį netinkamą daugumai augalų. Pavasarį, kai sniegas ir ledas tirpsta, druskos tirpalas nuteka į vejas, gėlynus ir želdinius, pažeisdami jų šaknis. Ketvirta, druska gadina batus, ypač odinius, ir pažeidžia naminių gyvūnų, ypač šunų ir kačių, letenas. Gyvūnai vaikščiodami ant pasūdytų takų įsibraižo letenas, kurios tampa skausmingos ir gali net kraujavimo ar infekcijų.
Smėlio ir druskos mišinys – subalansuotas kompromisas
Vienas geresniu variantas yra smėlio ir druskos mišinys, kuris siūlomas daugelyje statybinių prekių parduotuvių. Šiame mišinyje druska sudaro maždaug trisdešimt keturiasdešimt procentų, o likusią dalį sudaro smėlis. Druska atlieka savo darbą – tirpdo ledą, o smėlis sukuria šiurkštų, nelygų paviršių, kuris pagerina sukibimą ir sumažina slydimą. Tai reiškia, kad net jei druska dar nebaigė ištirpinti ledo, žmonės jau gali saugiai vaikščioti ant paviršiaus.
Šis mišinys yra mažiau agresyvus paviršiams nei grynas druska, nes druskos koncentracija yra mažesnė. Jis taip pat pigus – dvidešimt penkių ar penkiasdešimt kilogramų maišas kainuoja nuo trijų iki dešimt eurų, priklausomai nuo gamintojo. Vieno maišo užtenka vidutiniam kiemui visam sezonui. Mišinys turi neribotą galiojimo laiką, todėl nepanaudotą kiekį galite laikyti iki kitos žiemos.
Tačiau ir šis variantas turi trūkumų. Po žiemos pabaigos visą tą smėlį reikės nuvalyti nuo takų ir kiemo. Smėlis gali užsikišti į grindų plyšius, nutekėjimo groteles ir kitus nepatogiuos vietas. Jei laiku neišvalysite, jis gali užsikimšti kanalizaciją. Be to, šis mišinys vis dar turi druskos, todėl nėra visiškai saugus augalams ir gyvūnams, nors žala yra mažesnė nei nuo gryno druskos.
Grynas smėlis – ekologiškas, bet ne visada patogus
Grynas smėlis be jokių priedų yra dar saugesnis aplinkai variantas. Jis visiškai nekenkia augalams, neardyti paviršių ir nesužaloja gyvūnų letenų. Smėlis veikia grynai mechaniškai – jis sukuria šiurkštų sluoksnį ant ledo, kuris pagerina sukibimą ir leidžia saugiai vaikščioti. Tai yra idealus pasirinkimas, jei jūsų kieme auga daug augalų ar turite naminių gyvūnų.
Pagrindinis smėlio pranašumas yra jo kaina. Vienas kubinis metras smėlio gali kainuoti vos keliolika eurų, o to užtenka labai ilgam laikui. Tačiau čia ir slypi problema – parduodami tik dideli kiekiai, paprastai nuo vieno kubinio metro. Ne visiems yra patogu laikyti tokį kiekį smėlio, ypač jei kiemas mažas. Be to, reikia turėti vietą, kur jį saugoti, kad jis būtų sausas ir lengvai pasiekiamas.
Kitas smėlio trūkumas yra tas, kad stiprus vėjas gali nupūsti smulkius grūdelius nuo apdoroto paviršiaus. Po sniego ar lietaus smėlis gali įšalti į ledą kartu, ir tuomet jo efektyvumas tampa nulis. Todėl smėlį reikia barstyti pakartotinai po kiekvieno oro pasikeitimo. Tai reikalauja daugiau laiko ir pastangų nei kitos priemonės. Tačiau jei jums svarbu ekologiškas sprendimas ir turite kur laikyti smėlį, tai yra puikus pasirinkimas.
Medienos pelenai – natūralus ir ekologiškas variantas
Jei turite krosnį, židinį ar kūrenate malkomis, turite puikią nemokamą priemonę kovai su ledu – medienos pelenus. Pelenai yra visiškai natūralus produktas, kuris nekenkia nei aplinkai, nei augalams, nei gyvūnams. Priešingai, pelenai yra naudingi dirvožemiui, nes juose yra kalio, fosforo ir kitų mineralų, kurie maitina augalus. Tai reiškia, kad pavasarį pelenai vejas ir gėlynus net praturtins, o ne pakenks.
Pelenai veikia panašiai kaip smėlis – sukuria šiurkštų sluoksnį ant ledo. Be to, juodas pelenas sugeria saulės šilumą, todėl saulėtomis dienomis padeda greičiau ištirpinti ledą. Pelenų barstymas nieko nekainuoja, jei juos jau turite, o jei ne, galite paprasyti kaimynų ar pažįstamų, kurie kūrena malkomis. Daugelis žmonių net nežino, ką daryti su pelenais ir džiaugsis galimybe jais pasidalinti.
Tačiau pelenai nėra tokie efektyvūs kaip druska ar jos mišiniai. Jie nesutirpdys ledo, o tik sumažins slydimą. Tai reiškia, kad ant labai slidžių paviršių jie gali būti nepakankam i. Be to, peleni yra labai lengvūs ir juos lengvai nupučia vėjas, todėl gali prireikti dažno pakartotinio barstymo. Jei turite daug takų ir didelį kiemą, pelenų gali neužtekti. Tačiau nedideliems plotams ar vietoms šalia augalų pelenai yra puikus ekologiškas pasirinkimas.
Specializuotos cheminės priemonės – brangiau, bet efektyviau
Statybinių prekių parduotuvėse galite rasti specializuotas apledėjimą prevencijos priemones, kurios sukurtos būti efektyvesnės ir saugesnės nei paprasta druska. Šios priemonės dažnai yra kalcio chlorido, magnio chlorido ar kitų junginių pagrindu, kurie veikia žemesnėje temperatūroje nei natrio chloridas. Kai kurios formulės veikia net iki minus trisdešimt laipsnių Celsijaus.
Šios priemonės taip pat turi priedų, kurie mažina jų kenksmingumą paviršiams, augalams ir gyvūnams. Kai kuriose yra inhibitorių, kurie apsaugo metalą nuo korozijos, ar drėgiklių, kurie neleidžia medžiagai išgaruoti ir pailgina jos veikimą. Tai reiškia, kad vienas barstymas gali veikti ilgiau nei paprasta druska. Be to, šios priemonės dažnai būna granulių pavidalo, kurios lengviau dozuoti ir barstyti tolygiai.
Pagrindinis trūkumas yra kaina – specializuotos priemonės kainuoja du tris kartus daugiau nei paprasta druska ar smėlio mišiniai. Dešimt kilogramų pakuotė gali kainuoti nuo dešimt iki dvidešimt eurų. Tačiau jei jums svarbu maksimalus efektyvumas, greitis ir sauga, tai gali būti verta investicija. Renkantis specializuotą priemonę, skaitykite etiketę ir pasirinkite tą, kuri tinka jūsų temperatūros sąlygoms ir paviršiaus tipui. Kai kurios priemonės netinka betonui ar akmeniui, todėl būkite atsargūs!
Comments (0)