Kodėl jūsų kraujagysles spaudžia, kai išeinate į šalčią orą
Kiekvienas iš mūsų pajuntame šalčio poveikį savo organizmui, tačiau mažai kas iš tiesų supranta, kas vyksta mūsų kraujotakoje šioje akimirkoje. Šaltis nėra tik nepatogus jausmas – tai yra potencialiai pavojinga fiziologinė reakcija, kuri gali turėti rimtas pasekmes mūsų širdžiai ir kraujagyvslėms. Medicininiai tyrimai rodo, kad šaltos temperatūros sukeltos kraujotakos sistemos pokyčiai gali padidinti širdies smūgio riziką iki 50 procentų, ypač žiemos mėnesiais. Norėdami suprasti, kaip apsaugoti savo sveikatą šalčio sezono metu, turime žinoti, kas tiksliai atsitinka mūsų kraujagyvslėms, kai temperatūra krinta žemiau nulio.
Medicinos mokslininkai iš Helsinkio universiteto ir Amerikos kardiologijos kolegijos atlikusiomis studijomis nustatyti konkretūs fiziologiniai mechanizmai, pagal kuriuos šaltis veikia mūsų kraujotaką. Šios studijos, kuriose dalyvavo daugiau nei 10 000 pacientų, atskleidė alarmančią informaciją apie šaltą orą ir kardiovaskulinę sveikatą. Kai temperatūra nukrinta, mūsų kūnas automatiškai pradeda saugoti šilumą, sutraukdamas kraujagysles. Tai yra natūrali apsigyninimo mechanizmo dalis, tačiau šis procesas turi rimtų šalutinių efektų mūsų širdies ir kraujotakos sistemai.
Vasokonstrikcija – pagrindinis šalčio poveikis
Vasokonstrikcija yra medicinis terminas, apibūdinantis kraujagyslių susitraukimą. Kai jūs žengiate į šaltą orą, jūsų nervų sistema iš karto siunčia signalus kraujagyvslėms, liepdama jiems susitraukti. Šis procesas yra tikslus ir evoliuciniu požiūriu suprantamas – susitraukdamos kraujagysles, jūsų kūnas stengiasi išsaugoti šilumą svarbiausiais vidaus organais, leidžiant išorinėms kūno dalims, ypač rankoms ir kojoms, šiek tiek atšalti. Tačiau tai yra kaina, kurią moka mūsų kraujotaka.
Vasokonstrikcijos metu kraujagyslių sienelės fiziškai susitraukia, sumažindamos jų skersmenį. Šis susitraukimas sukelia kelias iš eilės problemas. Pirmiausia, padidėja kraujo spaudimas, nes tas pats kraujo kiekis dabar cirkuliuoja per siauresnius vamzdžius. Antra, šis padidėjęs spaudimas apkrauna širdį, kuri turi dirbti intensyviau, kad išpumpuotų kraują per susitraukusias kraujagysles. Trečia, sumažėjęs kraujagyslės skersmuo reiškia sumažėjusį kraujo srautą, ypač į periferinius organus. Ketvirtai, šaltis gali suaktyvinti kelis iš eilės cheminių procesų mūsų organizme, kurie dar labiau apsunkina situaciją. Šios fiziologinės grandinės reakcijos vyksta per sekundes, tačiau jų poveikis gali būti juntamas visą dieną ir ilgą laiką.
Hormonalinės reakcijos ir adrenalino spieskimas
Mūsų organizmas šaltą orą vertina kaip stresą, ir stresui atsakydamas pradeda gaminti adrenaliną ir noradrenalinę. Šie hormonai signalizuoja mūsų organizmui, kad reikia mobilizuoti energijos ir būti paruoštiems veikti. Žmogaus evoliucinėje perspektyvoje tai buvo puikus mechanizmas – šildantis kūnas ir aktyvus elgesys padėdavo išlikti gyviems. Tačiau šiuolaikinėje pasėdinčioje visuomenėje šitie hormonai, turėdami tokias pačias fiziologines pasekmes, kurios buvo naudingos mūsų protėviams, dabar tampa grėsmė mūsų širdžiai.
Adrenalinas ir noradrenalinė paskirties dvi pagrindinės funkcijas: jie dar labiau sustiprina vasokonstrikcija ir padidina širdies susitraukimų dažnį. Tyrėjai stebėjo, kad žmonės šaltame ore turi iki 20 procentų didesnį pulso dažnį ir iki 10 procentų aukštesnį kraujo spaudimą nei šiltame ore. Kūno temperatūra gali nukrypti tik vienu laipsniu, tačiau sisteminės fiziologinės pokyčiai yra daug dramatiskesni. Šis hormonalinis krūvis yra ypač pavojingas žmonėms, kurie jau turi širdies ligos istoriją ar yra nutukę, nes jų kardiovaskulinės sistemos jau veikia didelėje apkrovoje ir jau nėra tiek atsparesnės staigems stresams.
Kraujo klampumas ir krūvio padidėjimas
Kai šaltis sužadina vasokonstrikcija, tai ne tik apsiaubia kraujagyslės – keičiasi ir paties kraujo savybės. Šaltesnėje aplinkoje kraujo klampumas padidėja, ir tai reiškia, kad kraujas tampa storesnis ir žiauresnis. Medicinos išraiškoje tai vadinama padidinta kraujo viskozitate. Storius kraujas cirkuliuoja lėčiau ir yra linkęs suformuoti krumplius, kurie gali sustabyti kraujagyslę ar padidinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
Šis kraujo klampumo padidėjimas yra ypač pavojingas žmonėms su aukštu cholesteroliu arba turinčiems arterijų aterosklerozę, nes šios jau susiaurintos arba užsikimšusios kraujagysles dabar turi dar intensyviau kovoti, kad pravarytų dar klampesnį kraują. Šaltį patiriančios kraujagysles su jau esančiomis užstrėmomis savo viduje gali visiškai užsikimšti, ir tai yra klasikinė širdies smūgio priežastis. Net be iš anksto esančių problemų šios fiziologinės sąlygos, susidūrus šalčiui, pagrindžia keletas epidemiologinių tyrimų, kurie parodo širdies smūgių ir insulto padidėjimą žiemą, ypač šaltesnėse šalyse ir regionuose.
Peringinės šaltos temperatūros poveikis jauniems žmonėms
Nors dažniausiai apie šalčio pavojus kalbame senesniems žmonėms ar tiems, kurie jau turi sveikatos problemų, jaunamą žmonė taip pat nėra imunus šiam poveikiui. Jaunamą žmonių kardiovaskulinė sistema yra elastingesnė ir tvirčesnė, tačiau jos vis tiek patiria stresą šaltame ore. Medicininės studijos rodo, kad šaltis gali sukelti aritmijas, tai yra netaisyklingus širdies ritmo trukdžius, net sveikiems jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie jau turi paslėptą širdies defektą arba genetinę predispoziciją širdies ligoms.
Yra užfiksinta, kad jaunamą sportininkams, kurie dirba šaltame ore, pavyzdžiui žiemos sportininkai, dažniausiai atsitinka staigios širdies gedimo atvejai. Šio reiškinio priežastis yra ta, kad šaltis, veikdamas jų elastingą, jauną organizmą, gali sukelti staigius elektrinės sistemos sutrikdymus širdyje. Nuo to, kaip su šalčiu susiduriame jaunamą, gali priklausyti mūsų ilgalaikė kardiovaskulinė sveikata ir bendras gyvenimo kokybė. Svarbu jauniems žmonėms suprasti, kad jie nėra nelikutimi nuo šalčio sukeliamų kardiovaskulinių rizikų.
Kaip sutrumpinti neigiamą šalčio poveikį – praktinės rekomendacijos
Suprasdami biologinius šalčio veiklos mekanizmus, dabar galime priimti konkrečius žingius, kad sumažintume jo žalą. Pirma, reikia dėvėti tinkamą drabužį. Tai netiesiog tik norint šilumą jaustis – tai yra medicinis būtinumas. Kai kūnas nešaldomas šaltyje, vasokonstrikcija būna mažesnė, o mūsų kardiovaskulinė sistema patiria mažiau streso. Specialistai rekomenduoja kelių sluoksnių drabužiai sistemos, kurie efektyviau išsaugo kūno šilumą nei vienas storas sveteris ar pusvėlinis drabužis.
Antra, reikia vengti staigių aplinkos temperatūros pokyčių. Kai žmonės greitai perėjo iš šilto vidaus į šaltą lauką, vasokonstrikcija yra dar intensyvesnė ir staigesnė. Geriausiai iš šilto kambario eiti pirmiausia į perėjimo zoną, pvz. prieangį arba koridorių, kuriame leisti organizmui privykti šaltesnei temperatūrai kelias minutes. Tai sumoderuoja vasokonstrikcijos greitumą ir sumažina jo drastiškumą širdžiai.
Trečia, fizinio aktyvumo reguliarumas. Žmonės, kurie reguliariai sportuoja ir yra geros fizinės formos, turi geriau išmokytas kraujagysles reaguoti į temperatūros pokyčius. Jų endotelį, tai yra kraujagyslių vidaus sluoksnis, yra elastingesnė ir gali mažiau keisti nuo temperatūros svyravimų. Net lengva kasdienė fizinė veikla, tokia kaip 30 minučių greitojo žingsnio ar dviračio važinėjimo, gali pagerinti adaptyvines vasokonstrikcijos mechanizmus.
Ketvirta, dietiniai sprendimai gali padėti. Maista, kurie padidina kraujo cirkuliaciją ir sumažina kraujo klampumą, gali būti naudingi. Omega-3 riebalai, randami žuvyje ir kanopėse, antioksidantai iš obuolių, žemės riešutų ir šokolado, bei magnezis iš riešutų ir žalių lapų daržovių, visos šios medžiagos palaiko sveiką kraujotaką ir gali sumažinti šalčio neigiamą poveikį jūsų širdžiai.
Penkta, žmonės su žinomais širdies ligų veiksniais turėtų konsultuotis su gydytojais dėl šalčio ekspozicijos ribojimo. Jei turite aukštą kraujo spaudimą, aukštą cholesterolį ar širdies ligų istoriją šeimoje, jūsų gydytojas gali pasiūlyti specifines prevendines priemones ar net vaistų pakeitimus žiemos laikotarpiui.
Klimato kaita ir nežinomų rizikų tyrimų atgalis
Pastaraisiais metais klimato kaitos mokslininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kaip greitai temperatūros svyravimai – staigūs šaltys, kurie greitai pasikeičia į šilumą – gali būti dar pavojingesnė nei pastovūs šaltis. Šios neprognozuojamos temperatūros kreivės gali sumaišyti jūsų kūno termoreguliacinę sistemą ir sukelti dar didesnius stresus mūsų organizmui. Klimato kaita šiame kontekste reiškia, kad tradiciniai žiemos mėnesiai nebebus taip tikslūs ir nuspėjami, ir žmonės gali netyčia būti atidaromi netikėtiems šalčiams, kai jų kūnas nėra tinkamai pasiruošęs. Tai naujas iššūkis mūsų kardiovaskulinei sistemai ir bendrai sveikatai.
Comments (0)