Kiek turėtų uždirbti žmogus, einantis vienas atsakingiausių pareigų valstybėje? Šis klausimas Lietuvoje vėl sukėlė diskusijų, kai buvo atkreiptas dėmesys į tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės atlyginimą.
Naujienų portalo TV3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politologė Rima Urbonaitė kalbėjo apie politikų, medikų, dėstytojų ir kitų aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus. Jos vertinimu, Lietuvoje susiformavusios disproporcijos kelia rimtų klausimų.
Premjero atlyginimas – ne vien atlyginimo klausimas
Laidoje buvo keliama dilema: ar normalu, kad aukščiausias politines pareigas einantis žmogus uždirba gerokai mažiau nei kai kurie privataus sektoriaus vadovai?
R. Urbonaitė priminė, kad panašių klausimų anksčiau kilo ir vertinant merų atlyginimus.
Pasak jos, suprasti atlygio dydį tampa sudėtinga, kai palygini politiko atsakomybę su kitų profesijų atstovų pajamomis.
„Tu supranti jo atsakomybę ir tada paklausai, ką tau sako žmonės, turintys statybų įmonę. Jie kalba, kad geras, normalus dažytojas uždirba 1,5 tūkst. Tada sėdi ir galvoji“, – laidoje sakė politologė.
„Man atrodo, kad tai tikrai nėra normalu“
Kalbėdama apie tuometinės premjerės atlyginimą, R. Urbonaitė neslėpė savo pozicijos.
„Man atrodo, kad tai tikrai nėra normalu“, – teigė ji.
Politologė pabrėžė, kad problema nėra vien konkretaus politiko atlyginimas. Jos nuomone, Lietuvoje apskritai galima matyti nemažai išsikraipiusių atlygio proporcijų.
Ji kaip pavyzdį pateikė ir aukštojo mokslo darbuotojus, kurių atlygis, jos vertinimu, ne visada atspindi jų kvalifikaciją bei atsakomybę.
„Pigūs politikai, pigūs gydytojai – kainuoja labai brangiai“
R. Urbonaitė pokalbyje išsakė ir kur kas platesnę mintį.
„Pigūs politikai, pigūs gydytojai – kainuoja labai brangiai“, – sakė ji.
Anot politologės, valstybė negali tikėtis aukštos kokybės rezultatų, jeigu nesudaro konkurencingų sąlygų žmonėms, nuo kurių darbo priklauso svarbios valstybės sritys.
Ji atkreipė dėmesį į medikų situaciją, ypač didmiesčiuose, kur specialistams tenka susidurti su didelėmis būsto nuomos ir kitomis pragyvenimo išlaidomis.
Atlyginimai – tik dalis didesnės problemos
Politologės teigimu, Lietuvoje reikėtų iš naujo įvertinti visą atlyginimų sistemą – nuo medikų ir policininkų iki politikų bei akademinės bendruomenės.
„Jeigu mes neinvestuojame, nesudarome tinkamų sąlygų, tai mes negalime tikėtis ir rezultatų“, – teigė ji.
Tačiau, pasak R. Urbonaitės, vien norų nepakanka. Pirmiausia būtina įvertinti valstybės finansines galimybes.
Lietuva turi mažai ką dalyti
Politologė atkreipė dėmesį į valstybės biudžeto dydį ir jo santykį su šalies ekonomika.
Jos teigimu, Lietuvos ekonomikos rodikliai gali atrodyti neblogai, tačiau vien BVP neparodo, kiek valstybė realiai gali skirti viešosioms reikmėms.
„Mes pažiūrėtume, kokį mes turime biudžetą, kitaip tariant, koks yra tas pyragas, kurį mes čia galime dalintis“, – aiškino R. Urbonaitė.
Anot jos, būtent čia slypi viena esminių problemų – valstybė turi ribotus išteklius, todėl kiekvienas sprendimas dėl atlyginimų tampa ir politiniu pasirinkimu.
Politologės išsakyta pozicija vėl iškelia klausimą: ar valstybė gali tikėtis aukščiausio lygio specialistų ir stiprios politinės sistemos, jeigu už itin atsakingą darbą mokama gerokai mažiau nei kai kuriose privataus sektoriaus srityse?
Comments (0)