Europos pensinis amžius ilgės
Europos Sąjungoje pensinis amžius iki 2060 metų pamažu didės. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, vyrų pensinis amžius vidutiniškai kils nuo 64,7 iki 66,7 metų, o moterų – nuo 64 iki 66,6 metų. Šis pokytis atspindi ilgėjantį gyvenimo trukmės vidurkį ir siekį išlaikyti pensijų sistemų finansinį tvarumą nepakenkiant pensijų dydžiui.
Visuomenės senėjimas kelia iššūkius
EBPO prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus sparčiai senės visuomenė visose šalyse. 2050 metais kiekvienam 100 darbingo amžiaus gyventojų (20–64 metų) teks 52 vyresni nei 65 metų žmonės. Šis rodiklis ženkliai išaugs, palyginti su 33 vyresniaisiais 2025 metais ir 22 – 2000 metais. Dėl šios priežasties daugelyje Europos šalių planuojama didinti pensinį amžių, ypač vyrams ir moterims.
Pensinis amžius Lietuvoje ir kitose šalyse
Šiuo metu Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensinis amžius yra 65 metai. EBPO prognozuoja, kad šis rodiklis išliks stabilus iki 2060-ųjų pabaigos. Tuo tarpu Danijoje ir Nyderlanduose vyrų ir moterų pensinis amžius jau siekia 67 metus ir prognozuojama, kad Danijoje jis gali pasiekti net 74 metus. Estijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre pensinis amžius taip pat ženkliai pailgės, siekiant nuo 70 iki 71 metų. Mažiausias pensinis amžius vyrams ir moterims išliks Slovėnijoje, Liuksemburge ir Lenkijoje.
Darbo rinkos iššūkiai ir pensinio amžiaus ilginimas
Ilginant pensinį amžių, kyla klausimų dėl vyresnio amžiaus žmonių galimybių išlikti darbo rinkoje. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad pensinio amžiaus vėlinimas yra techninis sprendimas, kuris ne visada garantuoja norimą rezultatą. Darbo rinka sparčiai keičiasi technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka, o vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybės nėra vienodos visose šalyse. Be to, ilgėjant gyvenimo trukmei, būtina užtikrinti nuolatinį mokymąsi ir karjeros galimybes vyresniems darbuotojams.
Lietuvos situacija: darbo jėgos mažėjimas ir pensijų iššūkiai
Lietuvoje dirbančiųjų ir pensininkų santykis sparčiai mažėja. Šiuo metu vienas dirbantis žmogus išlaiko apie 2,62 pensininkus, o po 20 metų šis rodiklis gali sumažėti iki 1,57. Tai reiškia, kad pensijų sistemos finansavimas taps sudėtingesnis, o pensijų dydis gali sumažėti. Dėl šios priežasties Lietuvoje diskutuojama apie pensinio amžiaus ilginimą, tačiau šis sprendimas sulaukia kritikos ir prieštaringų vertinimų.
Dainius Dundulis prieš pensinio amžiaus didinimą
Norfos prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis kategoriškai priešinasi pensinio amžiaus ilginimui. Jis pabrėžia, kad problemos sprendimui būtina imtis veiksmų jau dabar, o ilgalaikėje perspektyvoje galima išvengti neigiamų pasekmių. Jo nuomone, svarbu ne tik keisti pensinį amžių, bet ir racionaliai tvarkyti valdišką sektorių bei darbo rinką, siekiant užtikrinti socialinį stabilumą.
Valdiško sektoriaus mažinimas kaip sprendimo dalis
D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad mažėjant gyventojų skaičiui, būtina mažinti valdiško sektoriaus apimtis. Pastaraisiais metais šis sektorius ne tik nesumažėjo, bet netgi išaugo, todėl didelė dalis BVP nukeliauja į viešąjį sektorių, o ne į verslą, kuris išlaiko ir pensininkus, ir viešojo sektoriaus darbuotojus. Jis siūlo racionalizuoti viešojo sektoriaus struktūrą, pavyzdžiui, uždarant mažas mokyklas ar mažinant politikų skaičių, kuris nepaisant gyventojų mažėjimo išlieka nepakitęs.
Technologijų vaidmuo viešajame sektoriuje
Pasak D. Dundulio, automatizacija ir dirbtinis intelektas turėtų būti plačiau taikomi ne tik versle, bet ir valdžios institucijose. Nors kompiuterizacija jau įvyko, valdininkų skaičius Lietuvoje auga, o tai kelia papildomų išlaidų. Efektyvesnis technologijų panaudojimas galėtų sumažinti biurokratijos kaštus ir sutaupyti lėšų, kurios galėtų būti nukreiptos į pensijų didinimą ar kitus socialinius poreikius.
Comments (0)