Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis visuomenės pasirengimą Rusijos grėsmei įvardija kaip silpniausią šalies gynybos grandį: „Aš labai raginčiau tiek valdančiuosius, tiek opoziciją nešvaistyti laiko ir visuotinio pasirengimo klausimus kelti į absoliutų prioritetą numeris vienas. Šiandien Lietuvoje nėra svarbesnių klausimų“, – LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ sako jis.
Landsbergis: reikia nusimesti naivumo akinius ir suprasti, kad Rusijos pavojus yra realus
G. Landsbergis teigia, Rusijos keliama grėsmė yra reali, todėl jį stebina prieštaringas valstybės vadovų situacijos vertinimas.
„Lietuvoje gan neįprastai nuskambėjo valstybės vadovo [Gitano Nausėdos – LRT.lt] žinutė, kai jis prieš kiek daugiau negu mėnesį pasakė, kad esame pavojingoje zonoje ir galimai rudenį turime laukti smūgių į tai, ką jis pavadino strategine, kritine infrastruktūra.
Tokio pobūdžio pareiškimų regione nesame turėję nė iš vieno vadovo, nes labai specifiškai ir konkrečiai (panašu, kad tai buvo padaryta iš tam tikrų partnerių pranešimų) visuomenei perduota žinia. Dėl to man ne iki galo siejasi žinutės, kurias girdime šiandien, kad lygis nepasikeitęs, pavojaus nėra, nes žinios, kurios buvo pasakytos prieš mėnesį, nėra paneigtos“, – sako G. Landsbergis.
Pasak jo, toks pareiškimas atspindi norą nuraminti visuomenę, tačiau nekeičia fakto, kad saugumo situacija sparčiai aštrėja.
„Argumentai, kodėl [Vladimiras] Putinas gali kažką daryti, egzistuoja. Mes iš paskutinių naujienų matome, kad jis eskaluoja Ukrainoje, eskaluoja Vokietijoje. Negalima atmesti, kad jis tą patį gali daryti ir pas mus“, – pabrėžia buvęs politikas.
„Aš manau, kad bet kuriuo atveju reikia nusimesti naivumo akinius ir suprasti, jog pavojus yra realus, egzistuojantis, ir vienintelis dalykas, ko mes galime tikėtis, kad sužinosime prieš jam įvykstant, kad netrukus kažko galime laukti“, – teigia G. Landsbergis.
Anot jo, tokių įvykių kaip CŽA vadovo vizitas į Maskvą ateityje gali būti daugiau, ir nors tai neišvengiamai kelią nerimą, pirmiausia reikia užduoti sau klausimą, kokie veiksmų yra imamasi, kad grėsmės būtų atgrasytos.
„Pagrindinis klausimas turi būti, ką mes dėl to darome? Kiekvieną dieną kiekvienas pilietis, kuris gali kažką faktiškai dėl to padaryti, turėtų sau užduoti šį klausimą. O ypač tą klausimą turėtų užduoti valdžia – jeigu rytoj bus dar naujų pranešimų ar atakų, ką mes dėl to esame padarę?“, – akcentuoja buvęs užsienio reikalų ministras.
Silpniausia grandis – visuomenės pasirengimas atremti grėsmes
G. Landsbergis taip pat teigia, jog nors padidėjęs gynybos biudžetas yra sveikintinas, būtina užtikrinti ilgalaikį ir nuoseklų gynybos finansavimą.
„Kariuomenė ruošiasi ir akivaizdu, kad jai reikia kur kas daugiau laiko, bet, kita vertus, ir daugiau garantijų, kad finansavimas, kurį gavo šiemet, būtų nuoseklus. Mūsų metų Vyriausybės premjerė Ingrida Šimonytė nuolat pabrėždavo, kad negalime padaryti vienkartinio žingsnio. Kiekvienas žmogus, kuris ima paskolą banke, supranta, kad jam neužtenka jo vienų metų pajamų garantuoti bankui grąžinimą. Kariuomenei lygiai taip pat – jeigu užsisako įrangą, ji turi garantuoti skolintojams, gamintojams, <…> kad tai yra 5–10 metų finansavimas, kurį jie galės užtikrinti“, – pažymi jis.
Buvusio užsienio reikalų ministro teigimu, šiuo metu silpniausia šalies gynybos grandis yra visuomenės pasirengimas grėsmėms. Pasak jo, akivaizdu, jog klausimas, kaip pilietis turėtų elgtis krizės atveju, visuomenėje jau yra pribrendęs – jį kelia įvairios asociacijos ir organizacijos.
„Manau, kad būtent šiame kontekste ir yra neadekvatumas, nes kai pasiklausau valstybės vadovų ar atsakingų pareigūnų, dažniausiai yra pasakoma „viskas eina savo vaga, žingsniai yra daromi, viskas tvarkoje“. Tačiau pasikalbėjus su ekspertais, teko kalbėtis ne taip seniai ir su medikų atstovais, žmonės sako, kad nežino, kuriame būryje ar vietoje turėtų būti priskirti ir kokios būtų jų užduotys ir funkcijos“, – sako G. Landsbergis.
Jis prisimena 2021 metais kilusią pabėgėlių krizę, kai išryškėjo tarnybų gebėjimo reaguoti į tokio tipo grėsmes spragos.
„Vyriausybės pasitarime buvo susirinkę įvairių institucijų atstovai ir keliamas retorinis klausimas: o kas, jeigu blogės? Institucijų atstovas sako: „Lietuva yra pasiruošusi 40 tūkst. migrantų antplūdžiui, turime visus dokumentus, visi popieriai užpildyti, visos formelės sudėtos, mes viską sutvarkysim“.
Po kelių savaičių sienos kirtimų kiekis išaugo gal iki kelių šimtų žmonių per parą ir akivaizdu, kad iki 40 tūkst. buvo labai toli. Nebuvo vietos, kur saugoti ir patalpinti į vidų patekusius žmones, trūko ginklų ir t.t. Reiškia, realiai situacijai nebuvome pasiruošę. Valstybė pasiruošė „ant popieriaus“, bet ant žemės ne“, – pasakoja G. Landsbergis.
Kaip dar vieną pavyzdį buvęs politikas įvardija ir tvarkymosi su audros, po kurios elektros neteko tūkstančiai gyventojų, padariniais.
„Akivaizdu, kad čia yra silpnoji valstybės ir visuomenės grandis ir mes tai privalome svarstyti. Aš labai raginčiau tiek valdančiuosius, tiek opoziciją nešvaistyti laiko <…> ir visuotinio pasirengimo klausimus kelti į absoliutų prioritetą numeris vienas. Šiandien Lietuvoje nėra svarbesnių klausimų“, – teigia jis.
Demografinę krizę sieja su dabartine geopolitine situacija
Nors valdantieji į valstybės prioritetų sąrašo viršų kelia demografijos krizės klausimą, G. Landsbergio manymu, prasta gimstamumo situacija gali būti glaudžiai susijusi nesaugumo pojūčiu, kurį diktuoja dabartinė geopolitinė realybė.
„Mes turime daugiau mažiau panašų santuokų ir žmonių visuomenėje skaičių, pozityvią migraciją, net atmetant ekonominius migrantus, Lietuviai grįžta ir pasirenka gyventi Lietuvoje, bet jie atideda vaikų turėjimą. Turbūt sunku patikrinti ir įlįsti į kiekvieno žmogaus galvą, bet jeigu man atrodytų, kad yra nesaugu ir žmonės sako, kad ateinančius 2–3 metus bus nesaugu, aš dar esu jaunas ir galiu vaikų turėti ir po 3 metų“, – aiškina G. Landsbergis.
„Suprantu, kad norima atliepti emociškai, bet mes kalbame apie uždavinius, kurie jau dabar dega ir mūsų saugumo ir geopolitiniai klausimai sprendžiasi šiandien, jie sprendžiasi jau nuo plataus masto invazijos 2022 metais. Galbūt tai nepopuliaru <…>, bet vis dėlto lieku prie savo nuomonės, kad tai yra svarbiausias klausimas Lietuvoje“, – sako jis.
Anot buvusio užsienio reikalų ministro, labai svarbu, kad Lietuva ne tik imtųsi būtinų veiksmų ruošiantis grėsmėms, bet ir nuolat apie juos informuotų visuomenę, nes tyla sukuria įspūdį, jog niekas nedaroma.
„Jeigu yra daroma, o aš norėčiau tikėti, kad yra daromi kažkokie žingsniai, reikia apie juos informuoti visuomenę, nes informavimas didina saugumo pojūtį. Žmonės nėra kvaili – jie supranta, kad gyvename nesaugioje aplinkoje, bet klausimas, ką mes dėl to darome ir parodymas, kad darome, leis jaustis saugiau“, – pabrėžia G. Landsbergis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
Comments (0)