Kasų darbo laiko pokyčiai „Maximoje”
„Maximos” tinklo parduotuvėse įprastos kasos veikia tik nuo 10 iki 20 valandos, tiksliai tiek pat, kiek leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus, išskyrus sekmadienius. Už šio sprendimo slypi poreikis užtikrinti gyvą kontrolę, ypač dėl grynųjų pinigų saugumo, nes be darbuotojų prie kasų kyla rizika prarasti pinigus.
Savitarnos kasų populiarumo augimas ir iššūkiai
Už įprastų kasų darbo laiko ribų parduotuvėse veikia tik savitarnos kasos. Šių kasų naudojimas auga: pernai savitarnos kasomis naudojosi 58 proc. pirkėjų, šiemet – jau 63 proc. Jos ypač populiarios vidutinio amžiaus žmonių tarpe. Visgi, dalis pirkėjų, ypač vyresnio amžiaus, nemoka arba nenori naudotis savitarnos kasomis, o kai kurie net nepageidauja savarankiškai atlikti kasininkų darbą be atlygio.
Darbuotojų darbo krūvis ir funkcijų dubliavimas
Prekybos salėje dirbančios kasininkės dažnai privalo stebėti kelis savitarnos automatus vienu metu, padėti pirkėjams, kontroliuoti prekių skenavimą ir atsiskaitymą, o taip pat dirbti prie įprastų kasų, kai jos atidaromos. Tai sukelia didelį darbo krūvį ir reikalauja daug dėmesio, nes tenka stebėti prekes, išvengti klaidų ir užtikrinti tinkamą aptarnavimą.
Tuo tarpu kitos darbuotojos užsiima prekių papildymu lentynose ir sunkių dėžių nešimu. Nors darbo saugos taisyklės riboja moterų keliamų svorių dydį, praktikoje dažnai tenka atlikti ir sunkų fizinį darbą, kuris nėra visiškai suderintas su reikalavimais.
Atlyginimų lygis ir darbuotojų trūkumas
„Maximos“ kasininkai, dirbantys su kasos aparatu, gauna apie 1230–1360 Eur prieš mokesčius, o salės darbuotojai, kurie neturi dirbti su kasa, – 1210–1340 Eur. Už kasos valdymo įgūdžius mokama papildomai tik apie 20 Eur per mėnesį. Šiuo metu prekybos tinklas galėtų įdarbinti apie 300 naujų darbuotojų, tačiau darbuotojų trūkumas išlieka akivaizdus.
Kiti prekybos tinklai siūlo premijas už darbuotojų rekomendacijas, nemokamus pietus, vaisius, sveikatos draudimą ir kitas privilegijas, tačiau reikalavimai dėl fizinio darbo intensyvumo ir funkcijų įvairovės išlieka griežti.
Socialinių ryšių nykimas ir pirkėjų patirtis
Ilgą laiką pirkėjai buvo įpratę bendrauti su pažįstamomis pardavėjomis, tačiau uždaromi kulinarijos skyriai, mažėja gyvų kasininkių, o dalis prekių parduodamos tik iš anksto supakuotos formos. Tai mažina asmeninį bendravimą ir apsipirkimo patogumą, ypač vyresnio amžiaus ir prastai matantiems žmonėms.
Be to, savitarnos kasos ne visada tinkamai atpažįsta nuolaidas, ypač vakare, kai pirkėjai tikisi rasti dienos pabaigos akcijas, todėl tenka ieškoti pagalbos.
Darbo inspekcijos ir profesinių sąjungų pozicija
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis kritikuoja dabartinę darbo funkcijų dubliavimo praktiką, kur kasininkės dirba ir kaip prekių papildytojos, dažnai pažeisdamos darbo saugos reikalavimus. Jis taip pat atkreipia dėmesį į Darbo inspekcijos neveiklumą ir teigia, kad darbuotojai dažnai vengia stoti į profesines sąjungas dėl baimės darbdavių reakcijos.
Pasak jo, dabartinė Trišalė taryba, kurioje dalyvauja darbdaviai, darbuotojų atstovai ir Vyriausybė, dažnai yra neveiksminga, nes Vyriausybė linkusi pritarti darbdaviams, o darbuotojų interesai lieka antraeiliai.
Technologijų įtaka ir ateities perspektyvos
„Maxima“ žada neatsisakyti kasininkų visiškai ir diegia technologinius sprendimus, tokius kaip padidinamojo stiklo funkcijos ir specialūs ekrano valdikliai, kad palengvintų apsipirkimą žmonėms su regėjimo ar judėjimo negalia. Tačiau šie pokyčiai kelia klausimą, kaip užtikrinti darbo saugą, darbuotojų gerovę ir pirkėjų patogumą ateityje, kai technologijos vis labiau keičia tradicines parduotuvių funkcijas.
Comments (0)