Baltarusijos valdžia naudoja šalies baudžiamojo teisingumo sistemą kaip represijų priemonę, siekdama sistemingai persekioti vyriausybės oponentus, antradienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai.
Naujoje ataskaitoje grupė nepriklausomų JT ekspertų, kuriems pavesta tirti žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, nustatė, kad šalis ne vienus metus savo teismų sistemą pavertė ginklu, „sukurdama baudimo ir teisinių sankcijų sistemą prieš bet kokią, tikrą ar įsivaizduojamą, kitamintiškumo formą“.
„Išryškėja ne pavienių pažeidimų vaizdas, bet sistema, kurioje valstybės institucijos sistemingai naudojamos kitaminčiams ir pagrindinėms laisvėms slopinti“, – pareiškime teigė grupės pirmininkė Karina Moskalenko.
„Baudžiamojo teisingumo procesai yra neatsiejama platesnės represijų mašinos dalis“, – sakė ji pabrėždama, kad „jų poveikį jaučia ne tik sulaikytieji, persekiojami ar įkalintieji, bet ir visa visuomenė, kuri perspėjama apie kitamintiškumo kainą“.
Ekspertų grupę 2024 metų balandį įsteigė JT Žmogaus teisių taryba, kad ištirtų pažeidimus, padarytus Baltarusijoje nuo 2020-ųjų, kai šalį apėmė precedento neturinčios antivyriausybinės demonstracijos, po kurių sekė brutalus susidorojimas.
Praėjusiais metais pirmojoje savo ataskaitoje ekspertai nustatė, kad kai kurie nuo to laiko autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės įvykdyti pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui.
Pasak ekspertų, sulaikymai dažnai buvo „savavališki“ ir „smurtiniai“, juos atlikdavo civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai be orderių, kurie dažnai nesuteikdavo sulaikytiesiems galimybės naudotis advokatų paslaugomis ir versdavo juos įrašinėti žeminančius „atgailos“ vaizdo įrašus.
Vėliau sulaikytieji buvo laikomi „perpildytose, pernelyg karštose ir antisanitarinėse kamerose, dažnai be pakankamo skaičiaus lovų, užkrėstose blakėmis, kartu atimant iš jų galimybę gauti tinkamo maisto ir miegoti“, teigiama ataskaitoje.
Joje pabrėžiami su lytimi susiję pažeidimai, įskaitant invazines sulaikytų moterų kratas jas išrengiant vyrų prižiūrėtojų akivaizdoje ir tyčinį atsisakymą duoti pagrindinių menstruacijų higienos priemonių.
Ekspertai nustatė, kad ypač politinių oponentų, žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų teismo procesuose buvo sistemingai pažeidžiamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos, kaltinamieji teismo salėje buvo laikomi metaliniuose narvuose, o jų gynėjai dažnai buvo pašalinami iš advokatų tarybos arba sulaikomi.
Nuteistieji, sulaikyti dėl politinių motyvų, buvo žymimi geltonomis etiketėmis ir sistemingai patyrė „diskriminaciją, nežmoniškas sulaikymo sąlygas, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir sulaikymą be teisės susisiekti su išoriniu pasauliu“, rašoma ataskaitoje.
„Kankinimas šalčiu“
Be kita ko, ataskaitai apklausti buvę sulaikytieji pasakojo, kad buvo ne kartą bausti už „tariamus drausmės pažeidimus“, įskaitant laikymą lediniuose karceriuose, vadinamąjį „kankinimą šalčiu“.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad valstybės persekiojimas tęsėsi ir po išlaisvinimo, teismai dažnai skirdavo ilgą ir įkyrią prevencinę priežiūrą.
Nustatyta, kad dėl to buvę kaliniai patyrė naktinius saugumo pajėgų reidus, judėjimo apribojimus ir neatidėliotinus pakartotinius sulaikymus dėl nedidelių grafiko nukrypimų.
„Išlaisvinimas (…) negali būti klaidingai suprantamas kaip represijų pabaiga“, – pareiškime teigė ekspertė Monika Platek.
Ekspertai paragino Baltarusijos institucijas nedelsiant paleisti visus dėl politinių motyvų sulaikytus asmenis, skubiai ištirti visus įtarimus dėl teisių pažeidimų ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.
Jie taip pat paragino kitas šalis daryti didesnį spaudimą Baltarusijai.
„Tarptautinė bendruomenė neturi nusigręžti, – tvirtino ekspertė Susan Bazilli (Siuzan Bazili). – Atsakingieji už sunkius žmogaus teisių pažeidimus turi žinoti, kad nebaudžiamumas nėra nuolatinis skydas, o aukos turi žinoti, kad jų teisės nebuvo pamirštos.“
