2025 m. Kinijos mokslininkai paskelbė neįtikėtiną atradimą, kuris galėtų padėti gydyti didelės radiacijos poveikį, kuri atsiranda po branduolinio ginklo panaudojimo, rašo „StarInsider“.
Guangdžou biomedicinos ir sveikatos instituto tyrėjai sukūrė gydymo metodą, kurio veiksmingumas kovojant su mirtina jonizuojančiąja spinduliuote buvo įrodytas.
Iš tiesų, tyrimai parodė, kad branduolinio konflikto atveju daugiau žmonių greičiausiai mirtų nuo radioaktyviųjų nuosėdų nei nuo pačių sprogimų. Todėl šis mokslinis proveržis galėtų padidinti šansą išgyventi, jei kada nors įvyktų toks apokaliptinis scenarijus.
Rado būdą, kaip išgyventi branduolinį karą?
„StarInsider“ rašo, kad Kinijos mokslininkai mano, kad rado būdą, kaip išgyventi branduolinį karą.
Apie tai buvo paskelbta 2025 m. vasario pabaigoje, kai mokslininkai sukūrė gydymo metodą, kurį išbandė su pelėmis. Tyrimo metu atrasta, kad mokslininkų naudotas gydymo metodas žymiai padidino šansus pelėms išgyventi po to, kai jos buvo paveiktos mirtino lygio spinduliuotės.
Pažymima, kad šis atradimas vieną dieną galėtų padėti užtikrinti saugesnį vėžio gydymą ir išgelbėti gyvybes branduolinio karo atveju.
Branduolinio ginklo panaudojimas yra viena pavojingiausių jonizuojančiosios spinduliuotės situacijų. Branduolinis sprogimas išskiria milžinišką energijos kiekį sprogimo, karščio ir radiacijos pavidalu.
Darant prielaidą, kad žmogus išgyvena pradinį sprogimą ir smūginę bangą, ūmi jonizuojanti radiacija suardo DNR, sustabdydama ląstelių dauginimąsi. Ji pažeidžia kaulų čiulpus ir silpnina imuninę sistemą.
Branduolinės katastrofos metu radioaktyviosios nuosėdos gali sukelti kur kas daugiau mirčių nei pats sprogimas. Taip yra todėl, kad didelė radiacijos dozė gali sukelti virškinimo trakto sindromą (angl. Gastrointestinal Syndrome), dar vadinamą ūminiu radiaciniu virškinimo trakto sindromu.
GIS yra sudėtinga būklė, kurios metu suyra žarnyno gleivinės ląstelės.
Gali padėti kovojant su vėžiu
Be to, ne tik branduolinio sprogimo radioaktyviosios nuosėdos gali sukelti virškinimo trakto sindromą. Vėžio pacientai, kuriems atliekama radioterapija, pavyzdžiui, dėl dubens ir pilvo navikų, taip pat gali susidurti su sunkaus virškinimo trakto sindromo rizika dėl gydymo metu radiacijos sukeltų šalutinių poveikių.
Radioterapija atliekama naudojant aparatą, kuris nukreipia spinduliuotės pluoštus į ligos židinį. Šie pluoštai gali pasiekti giliai kūne esančius navikus. Keliaudami per kūną, jie išsklaido mažas spinduliuotės daleles savo kelyje. Didelės spinduliuotės dozės gali sunaikinti vėžio ląsteles ir sumažinti navikus.
Šiuo metu nėra jokio gydymo, kuris apsaugotų žmones nuo tokių radiacijos poveikio pasekmių. Taigi, kiek reikšmingas yra Kinijos paskelbtas proveržis? Pažymima, kad mokslininkai tyrimo metu padidino radiacijos paveiktų pelių išgyvenamumą nuo 11 iki 67 proc.
Jie tai padarė pelėms blokuodami baltymą, žinomą kaip STING. Šis baltymas baltymas dalyvauja ląstelių atsake į DNR pažeidimus ir gali skatinti uždegiminius bei ląstelių žūties procesus, reaguodamas į radiacijos sukeltą DNR pažeidimą.
Šis tyrimas, paskelbtas žurnale „Cell Death and Differentiation“, yra didelis žingsnis pirmyn siekiant tiksliai suprasti, kaip pagrindinė genų grupė, kuri yra kritiškai svarbi ląstelių mirties skatinimui, reaguoja į radiacijos poveikį.
Mokslininkai leidiniui „China Science Daily“ teigė, kad vėliau, remiantis naujuoju atradimu apie STING baltymus, sukurti gydymo metodai parodė didelį potencialą apsaugant nuo radiacinės žalos, gerinant vėžio radioterapiją ir tobulinant vėžio gydymą.
Kova su radioaktyviomis nuosėdomis
Apart kovos su vėžiu, šis novatoriškas atradimas turi ir platesnį pritaikymą, pavyzdžiui, galėtų padėti sušvelninti potencialiai mirtinus radioaktyviųjų nuosėdų padarinius po branduolinės avarijos, tokios kaip ta, kuri įvyko Fukušimoje, Japonijoje. Nors radioaktyviųjų medžiagų išmetimas buvo reikšmingas, tiesioginis poveikis gyventojams buvo gerokai mažesnis nei Černobylio katastrofos atveju.
Tačiau Černobylio atveju taip nebuvo. Černobylio atominės katastrofa tebėra didžiausia branduolinė katastrofa istorijoje. Pirminis sprogimas 1986 m. balandžio 26 d. nusinešė dviejų inžinierių gyvybes. Be to, iš 237 hospitalizuotų darbuotojų 134 pasireiškė ūminio radiacinio sindromo simptomai; 28 iš jų mirė per tris mėnesius.
Daugybė žmonių (pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros skaičiavimus – mažiausiai 4 tūkst.) po sprogimo susirgo radiacijos sukeltomis ligomis, o daugelis jų mirė nuo įvairių vėžio formų. Tuo tarpu Pripetė, artimiausias miestas prie sugadinto reaktoriaus, tebėra visam laikui apleistas.
Tiesa ta, kad praėjus beveik 40 metų, tikrasis šios nelaimės aukų skaičius vis dar nėra aiškus.
Atominės bombos, kurios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nuniokojo Hirosimą ir Nagasakį Japonijoje, nusinešė nuo 150 tūkst. iki 246 tūkst. žmonių gyvybių, kurių dauguma buvo civiliai.
Daugelis mirčių buvo susijusios su radioaktyviosiomis nuosėdomis. Vėlesniais metais išgyvenusieji susidūrė su leukemija, vėžiu ar kitais baisiais radiacijos sukeltais šalutiniais poveikiais.
Iki 1950 m. dėl ūmios radiacinės ligos mirė dar dešimtys tūkstančių žmonių, o dar vėlesnėse kartose buvo stebėti kai kurie radiacijos poveikio padariniai, nors jų mastas buvo tiriamas dešimtmečius.
Kaip jau minėta, nėra jokių konkrečių prevencinių priemonių nuo tokios radiacijos.
Tikisi geriausio
Tačiau Kinijos mokslininkai tikisi, kad jų atradimai galėtų padėti sukurti gydymo būdus, leidžiančius kontroliuoti GIS po didelių jonizuojančiosios spinduliuotės dozių poveikio arba po navikų spindulinės terapijos.
Tyrimas paskelbtas tuo metu, kai Tarptautinių santykių taryba prognozuoja didesnę branduolinio karo riziką.
Iš tiesų, šie atradimai gali turėti didelę reikšmę, nes vis dar tebėra taip, kad branduolinio konflikto atveju daugiau žmonių greičiausiai mirtų nuo radioaktyviųjų nuosėdų nei nuo pačių sprogimų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)