Ne viskas, kas internete pristatoma kaip natūrali ir veiksminga priemonė augalams, iš tiesų jiems naudinga. Biologas Nerijus Vanagas įspėja, kad viena dažniausių sodininkų klaidų gali ne tik sustabdyti augalų augimą, bet ir juos pražudyti.
Ekspertas įspėja – šios klaidos sode gali pražudyti visus augalus (nuotr. Shutterstock)
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ ekspertas, biologas N. Vanagas išskyrė, kokios klaidos gali pražudyti augalus, ir patarė, kaip juos prižiūrėti, kad galėtume jais džiaugtis be didelių rūpesčių.
Klaidos, galinčios pražudyti augalus
Kita grupė – naudojantys tik būtent organines medžiagas, tačiau, anot N. Vanago, šis būdas gali ne tik suteikti naudos, bet ir priversti nusivilti ateityje.
„Tos organikos irgi peržengia ribas, nes pila viską, kas papuola po ranka – visai kaip, sakykim, namų šeimininkė pasiimtų ir kepdama pyragą dėtų viską: ir mėsos, ir svogūnų, ir lašinių, ir, nežinau, bulvių lupenų sudėtų. Tikrai kažkaip žmonės kartais padaugina visko – taip neturėtų būti“, – aiškina biologas.
Jo paties požiūriu, žemė naudojant organiką turi būti paruošiama iš rudens, o vėliau organikos naudojimas stabdomas.
Anot jo, reportaže rodoma, kaip žmogus augina agurkus ir tręšia juos pelenais, tačiau biologas iš pačių augalų ir aplinkos įžvelgė, kad žemė yra rūgšti. Tokiu atveju patarimas gali būti vertingas, vis tik viskas priklauso nuo dirvožemio pH:
„Žiūrint, kiek tas žmogus dėjo – jeigu nedaug dėjo, viskas gerai, bet jeigu žmogus, pamatęs tą reportažą, kurio žemė yra neutralaus pH arba net šarmingesnė, ir dar panaudoja daugiau pelenų – viskas, tai yra padaryta labai didžiulė klaida.“
Biologas paaiškina, kad pelenai yra stipriai šarminė medžiaga, kurios pH yra nuo 10 iki 13, todėl juos panaudojus staiga pakeliamas ir dirvos pH. To pasekmė – užblokuojamas augalų mikroelementų pasisavinimas:
„Tada nežino, kas atsitiko, jie tada pradeda ieškoti kitos problemos, pavyzdžiui, pradeda tada kažko klausinėti, galvoja, kad boro trūksta, dar kažko, tada paima dar boru kažkokiu nupurškia, o augalui išvis boro yra labai plona riba, kai galima augalą apnuodyti.“
Jo patarimas – palikti tokius sprendimus profesionalams, kurie gerai išmano šią sritį, konsultuojasi ir daro dirvožemio tyrimus. „Paprastam žmogui to, žinokit, nereikia“, – sako ekspertas.
Ekspertas patarė, kaip prižiūrėti augalus
Biologas įsitikinęs, kad mėgėjiškoje sodininkystėje ir daržininkystėje geriausias sprendimas yra kompleksinės daugiakomponentės trąšos, kurių sudėtyje yra medžiagų, aprūpinančių visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis mažais kiekiais.
Vis tik ir trąšas jis primena naudoti saikingai. Juk ne veltui sakoma, kad kas per daug, tas yra nesveika. N. Vanagas sako, kad gali pakakti keleto tręšimų.
Žydinčius augalus jis pataria patręšti jiems skirtomis trąšomis prasidėjus žydėjimui ir žydėjimo metu. Rūgščiamėgiams augalams, pavyzdžiui, šilauogėms, hortenzijoms, rododendrams, jis primena rinktis būtent jiems skirtas trąšas su siera.
„Rūgščios trąšos – ką jos duos? Mes jų įdedame, parūgštiname vandenį ir tam kartui pamaitiname, suteikiame tų medžiagų, kurių būtent trūksta, ypatingai fosforo, kalio, kurio nėra, o augaliukui labai reikia“, – aiškino ekspertas.
Po Joninių azotas nebereikalingas
Joninės jau atšvęstos, o ši šventė gali tapti puikiu atskaitos tašku, kada nustoti naudoti azotą. Čia vėl akys krypsta į organines medžiagas ir įvairius naminius raugus – dabar jų naudojimą reikėtų apriboti:
„Nuo Joninių iš tikrųjų yra labai svarbu mažinti azotą, ypatingai iš organikos, nes jei dar po Joninių laistysite kokiais dilgėlių tirpalais ar ką, tai, žinokit, yra tokia azoto bomba…
O kas yra azotas? Tai vadinami mūsų nitratai, kurių bijome. Nitratai yra augalų maistas, bet kai jų yra per daug, tai yra negerai.
Esmė yra tame, kad azotas palaisčius, pavyzdžiui, dilgėlių raugu, augalas, jeigu jūs iš karto skinsite salotas ar dar kažką, jis tiek gaus nitratų, jūs juos suvalgysite.“
Įkopiant į antrąją vasaros pusę, azotą metas išbraukti iš augalų „raciono“, daugiausia dėmesio skirkite pakankamiems fosforo ir kalio, būtinų derliui sunokinti, kiekiams užtikrinti.
N. Vanagas pastebi, kad auginantys kultūrinius augalus, pavyzdžiui, pomidorus, turėtų atminti: natūraliais būdais suteikti tiek kalio, kiek jiems reikia, neįmanoma.
„Natūraliai, ką jūs bedėsite, vis tiek arba kalio trūks, arba gali būti norma, bet azoto tada bus labai per daug, arba azoto užteks, jei nedaug dėsite organikos, bet tada fosforo ir kalio tikrai, žinokite, trūks“, – dėstė biologas.
Svarbiausia prižiūrint augalus nepersistengti
Jis primena, kad kaip ir žmonėms reikalingi įvairūs vitaminai ir maistinės medžiagos, lygiai taip pat yra ir augalams, tačiau poreikiai, priklausomai nuo sezono meto ir augalo stadijos, skiriasi.
Jeigu prasidėjus vegetacijai būtinas azotas, antroje vasaros pusėje būtiniausi fosforas ir kalis bei kiti mikroelementai.
N. Vanagas pažymi, kad nereikia persistengti – gali pakakti ir poros palaistymų trąšomis, kad gautumėte džiuginančius rezultatus.
„Pabandykite eksperimentą: pavyzdžiui, paliekite agurką, kad ir su derliaus, kur yra kalio, trąšomis, ir jau kito neliekite.
Žinokite, [tręštas] agurkas bus dvigubai saldesnis, jis bus labai skanus daržo agurkas“, – patarė ekspertas, biologas N. Vanagas.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Comments (0)