Lietuvoje – didelės permainos nustatant ir gydant dažniausią vyrų onkologinį susirgimą – prostatos vėžį. Medikai pabrėžia, kad nauja taktika leis ne tik taikliau diagnozuoti vėžį, bet ir išvengti daugelio nemalonių reiškinių. Deja, kartu jie apgailestauja, kad dalis vyrų dar apskritai per mažai domisi savo sveikata.
Didelės permainos dėl šio vėžio: dalis vyrų vis dar renkasi „stručio taktiką“ (JP nuotr.) (tv3.lt koliažas)
Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2000 prostatos vėžio atvejų. „Tai yra penktadalis visų vyrų vėžio atvejų. Deja, miršta apie 500 žmonių“, – antradienį Seime surengtoje konferencijoje sakė Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas.
Pasak jo, išgyvenamumas susirgus šiuo vėžiu yra stipriai pagerėjęs, tačiau pasitempti dar yra kur: „Svarbu pasakyti, kad pirmos–trečios stadijos prostatos vėžio išgyvenamumas iš esmės atitinka žmonių, kurie neserga vėžiu, išgyvenamumą.
Deja, ketvirta stadija, kai liga nustatoma vėlai, turi ženkliai blogesnius išgyvenamumo rodiklius, lyginant su žmonėmis, kurie neserga. Tačiau geroji žinia būtų ta, kad per paskutinius 20 metų net ir šioje srityje, net ir ketvirtos stadijos atveju, išgyvenamumas padidėjo dvigubai.“
„Vyrai per mažai, kartais visiškai nesidomi savo sveikata“
Lietuva – viena iš Europos valstybių, gana anksti sukūrusių nacionalinę prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, pagrįstą prostatos specifinio antigeno, sutrumpintai vadinamo PSA, tyrimu. Tačiau medikai konstatuoja, kad nemažai vyrų vis dar renkasi „stručio taktiką“ ir į profilaktinius patikrinimus numoja ranka.
„Mano asmenine nuomone, vyrai per mažai, kartais visiškai nesidomi savo sveikata. Turime ankstyvosios diagnostikos prostatos vėžio programą jau apie 20 metų, bet, kad ir kaip būtų gaila, vis tiek vis dar matome 70-mečius vyrus, kuriems per 20 metų jau turbūt penkis kartus buvo galima padaryti PSA tyrimą.
Tačiau jie atvyksta su užleistomis, išplitusiomis stadijomis, kai jau radikalus, geras, pilnavertis gydymas negalimas. Mes ligą stabdome, bet pilnai jos neišgydome. Priežastys yra kelios. Mano nuomone, vyrai per atsainiai žiūri į savo sveikatą: „Ta sveikata yra ne mano reikalas“. Tai dažniausiai galbūt gydytojo, šeimos gydytojo, urologo reikalas, gal šeimos atstovų reikalas.
Kita dalis vyrų bijo: „O jeigu rasiu padidintą PSA, man iškart bus atliekamos prostatos biopsijos, iškart bus paskirti invaziniai, radikalūs gydymai, kad aš neturėsiu lytinės funkcijos, kad nelaikysiu šlapimo, jeigu būsiu išoperuotas?“. Atsiranda daug nerimo ir kartais vyrai pasirenka tokią, kaip vadinu, „stručio taktiką“ – įkišiu galvą į smėlį ir nelaimė praeis. Ne, taip nėra, tai neteisinga taktika“, – pabrėžė Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas, gydytojas urologas doc. dr. Stasys Auškalnis.
Verčia naują istorijos puslapį
Nors ilgą laiką urologai kaip svarbiausią rodiklį, įspėjantį apie prostatos vėžio riziką, vertino PSA tyrimą, šiuo metu taktika keičiasi. Nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tvarka – pagal programą tikrintis kviečiami 50–69 metų vyrai, o pakartotinių PSA tyrimų dažnis labiau priklausys nuo ankstesnio tyrimo rezultato: kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau tyrimą reikės kartoti, o daliai vyrų pakartotinės patikros pagal programą nebereikės.
„Paskutinius 20−30 metų mes, urologai, rėmėmės vien tik PSA tyrimu ir toliau keliaudavome tiesiogiai į prostatos biopsiją. Bet PSA tyrimas neatspindi visko, jis nėra vienodas visiems vyrams. Kaip mes esame skirtingų plaukų spalvų, skirtingų akių spalvų, svorio, ūgio, taip ir prostata pas kiekvieną vyrą yra skirtinga. Vien remtis PSA tyrimu yra klaidinga“, – pabrėžė Lietuvos urologų draugijos prezidentas, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.
Pasak jo, tokiu būdu Lietuvoje diagnozuojama per daug prostatos vėžio atvejų ir per daug vyrų, turinčių kliniškai nereikšmingą ligą, gauna gydymą bei susiduria su jo nemaloniais šalutiniais reiškiniais:
„Lietuvoje yra inicijuoti pokyčiai, kurie veda prie personalizuotos prostatos vėžio diagnostikos. Mes nueiname vien nuo PSA tyrimo prie detalesnio vyro ištyrimo. Individualizuotos skaičiuoklės įtraukia prostatos dydį, pakitimus prostatoje, šeimyninę anamnezę, buvusius ankstesnius tyrimus.
Įvertinus šiuos pakitimus ir esant įrodymams, kad tikimybė turėti prostatos ligą yra aukšta, šiems vyrams kitame žingsnyje neatliekama biopsija, bet įterpiamas papildomas labai tikslus tyrimas, kurį atlieka mūsų puikūs Lietuvos radiologai – magnetinio rezonanso tyrimas.“
Biopsijos yra atliekamos tik radus pokyčius magnetinio rezonanso tyrimo metu. Be to, biopsija tampa nebe akla, o tiksli – mėginiai imami tik iš tam tikro židinio, kurį identifikavo magnetinio rezonanso tyrimas.
„Šie pokyčiai leidžia sumažinti prostatos biopsijų skaičių Lietuvoje maždaug nuo 50 iki 80 proc. (…) Tai leidžia nedaryti šių procedūrų tiems vyrams, kuriems jų nereikia. Jeigu imtume absoliučius skaičius, šiai dienai Lietuvoje atliekame nuo 7 iki 10 tūkst. prostatos biopsijų kasmet ir nustatome apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Šis programos pokytis leis sumažinti šį skaičių dramatiškai, faktiškai iki 4–5 tūkst. maksimaliais skaičiavimais“, – pabrėžė M. Kinčius.
S. Auškalnis pabrėžė, kad biopsiją atliekant kuo mažiau invazyviai ir paimant mėginius tiksliai iš ten, kur reikia, siekiama išvengti bereikalingos vėžio diagnostikos arba, priešingai, nepražiopsoti vėžio.
„Ne kiekvienam vyrui reikia vienodo ištyrimo. Ne kiekvienas nustatytas prostatos vėžys kelia vienodą grėsmę ir ne kiekvienam navikui reikia tokio pat gydymo.
Todėl šiuolaikinės medicinos uždavinys nėra tiesiog diagnozuoti daugiau. Turime kuo anksčiau nustatyti tuos navikus, kurie žmogui iš tiesų kelia grėsmę, ir kartu kiek įmanoma išvengti nereikalingų intervencijų ten, kur jos neatneštų daugiau naudos negu žalos“, – antrino spaudos konferenciją inicijavęs Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas.
Padidėjęs PSA – dar ne vėžio diagnozė
S. Auškalnis pabrėžė, kad PSA tyrimas parodo, kad vyras turi prostatą, prostatos audinį, ir atsitiktinai rastas padidėjęs PSA lygmuo nebūtinai reiškia, kad tai yra prostatos vėžys.
„Jeigu gavote tokio tyrimo atsakymą, nebijokite, kreipkitės konsultacijai pas urologą, pas specialistą. Galbūt bus pakartotas PSA tyrimas ir bus nustatyta, kad tas PSA rodiklis yra normalus, nes bet kokie procesai, uždegiminiai procesai, didelis prostatos audinio tūris gali sąlygpto PSA rodiklį.
Net ir ilgalaikis važiavimas dviračiu, alkoholio vartojimas prieš tyrimą įtakoja tą rodiklį. Taigi padidėjęs PSA rodiklis nėra automatiškai vėžio diagnozė. Todėl padrąsinu – kreipkitės pas specialistą, kuris padės, ištirs, įvertins jūsų anamnezę, įvertins jūsų nusiskundimus, išmatuos prostatą, atliks tam tikrus specialius tyrimus“, – kalbėjo urologas.
Gydytojas ramino, kad net ir nustačius vėžį tai dar nereiškia, kad iš karto bus imamasi aktyvaus gydymo: „Tai irgi šiais laikais nėra mirties nuosprendis. Taip, tai yra žingsnis, slenkstis, po kurio daug kas keisis. Todėl labai svarbi gydytojo ir paciento diskusija bei supratimas, kad tas vyras nebus iškart puolamas operuoti, nebus iškart puolamas spinduliuoti. Vyrui bus atliekami tam tikri tyrimai, įvertinama ligos stadija, progresijos rizika.“
Net ir nustačius prostatos vėžio diagnozę, pradinėse stadijose, kai jis nėra agresyvus, dažniausiai tėra paskiriamas aktyvus stebėjimas. „Taigi gydymo sprendimas turi būti personalizuotas, individualizuotas, ir žmogus turi suprasti, kas po to gydymo bus, kokios galimos komplikacijos, su kuo jis susidurs, kaip keisis jo gyvenimas, kokie galimi kiti gydymo metodai“, – sakėurologas.
S. Auškalnis pabrėžė, kad net pasirinkus radikalų gydymą stengiamasi kiek įmanoma minimaliau pakenkti vyrui, jo gyvenimo kokybei: „Lietuvoje yra įvaldytos visos operacinio gydymo technikos, turime labai modernių spinduliavimo aparatų, visas gydymo galimybes. (…) Bet kuo anksčiau nustatysime, tuo galėsime mažiau invazyviai gydyti.“
„O paskutinė mano mintis – mūsų Lietuvos vyrams. Vyrai, kaip jūs turite žinoti savo kraujospūdį, kaip jūs turite žinoti savo cholesterolį, taip visgi jūs turėtumėte žinoti ir savo PSA tyrimo rodiklį“, – pridūrė jis.
Vyrai – nežinioje, ko laukti po gydymo
Pažymėta, kad svarbi ne tik ankstyvoji diagnostika ir gydymas, bet ir tolesnė pacientų stebėsena, didesnis dėmesys psichologinei pagalbai susidūrus su liga.
„Šiuo metu Lietuvoje su šios onkologinės ligos diagnoze gyvena 30 tūkstančių žmonių. Tai tikrai didelis žmonių skaičius. Ir tie žmonės turi ne tik nesirgti vėžiu, bet ir iš tiesų gyventi. Turi grįžti į šeimą, į visuomeninę veiklą, į darbą, kartais ir į mokslą. Turime tai užtikrinti“, – sakė V. Pečeliūnas.
„Gydymo sėkmė nėra vien tai, kad suvaldėme naviką. Svarbu ir tai, kaip žmogus gyvena po gydymo. Ar jis išsaugo savarankiškumą, šlapimo kontrolę, lytinę funkciją, artimus santykius, pasitikėjimą savimi, galimybę grįžti į įprastą gyvenimą. Ir tai nėra antraeilės svarbos klausimai, ypač tada, kai žmogus po diagnozės ir gydymo gali gyventi dar daugelį metų“, – antrino S. Čaplinskas.
POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad vyrų dalis atsisako gydymo dėl santykių, artumo ir baimės, jog pasikeis intymus gyvenimas. „Jie galvoja, kad viskas bus prarasta, kad gyvenimas baigsis. Žvelgiant į statistiką, prostatos vėžio diagnozė vyrams labai dažnai tampa didžiuliu emociniu iššūkiu. Būtent ši tema neretai paskatina atsitraukti, užsisklęsti savyje. (…)
Sistema turėtų būti sureguliuota taip, kad žmogus gydymo keliu judėtų kuo lengviau. Kad paskelbus diagnozę šalia būtų ir psichologo pagalba, kad ji būtų pasiūloma laiku, profesionaliai ir taip, jog žmogus nuo jos neatsitrauktų“, – kalbėjo ji.
Pasak pacientų atstovės, kalbant apie gydymą ir galimus šalutinius poveikius, neturėtų būti apsiribojama vien medicinine informacija ar fiziniais aspektais.
„Esame gavę labai jautrų pakankamai jauno paciento laišką. Jis pasakojo, kad išgirdęs diagnozę sulaukė daug informacijos apie erekcijos sutrikimus ir šlapimo nelaikymą, tačiau niekas nekalbėjo apie tai, kaip keisis malonumo pojūtis, kokių pokyčių galima tikėtis ir kaip jie gali atrodyti realiame gyvenime.
Jis sakė: „Man buvo nedrąsu klausti. Tai buvo šokas ir man, ir mano partnerei. Mes patys turėjome ieškoti kelio, patys rasti būdą, kaip su tuo susitvarkyti.“ Todėl šioje vietoje norisi kreiptis ir į visuomenę. Būkime drąsūs, klauskime, nebijokime kalbėti tarpusavyje. Po vėžio diagnozės keičiasi tai, kaip kūnas reaguoja, kaip atsako į įvairias situacijas, kokius signalus siunčia. Tenka išmokti būti naujame santykyje ir su savo kūnu, ir su partneriu“, – pasakojo N. Čiakienė.
Ragina mokyti nuo mažens
„Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys akcentavo, kad būtina edukacija jau nuo mažens – žmonių, kurie dar sėdi mokyklos suole. „Jie turi nuo pat savo gyvenimo pažinimo pradžios suvokti, kas yra prostata, kodėl ji yra svarbi, kaip galima susirgti, kaip galima pasveikti ir panašiai. Šią edukaciją, manau, reikėtų aktyvinti visoje Lietuvoje, mokyklose aukštosiose mokyklose, visur, kur tik yra jaunimas ir daugiau žmonių. (…)
Prostata yra tarsi gyvybės šaltinis, nes be prostatos nebūtų nieko, nebūtų ir pagalbinio apvaisinimo. Vyrams tai labai svarbus organas. Jis yra kaštono dydžio, tačiau gamtos įdėtas į labai saugią vietą. Ir jis yra labai svarbus. Jeigu jaunuolis, besimaudydamas šaltame vandenyje ar ilgai sėdėdamas ant akmens prie merginos vartelių, sušąla ir jam atsiranda prostatitas, mes suprantame tai kaip uždegimą.
Jeigu tai atsirado jauname amžiuje, po kurio laiko gali būti pagydoma, užgydoma, tačiau problema gali atsinaujinti vyresniame amžiuje. Tada atsiranda prostatos problemos, navikai, gydymas. Reikia suvokti, kad tai labai svarbu, nes esame ne tokia skaitlinga tauta, kad galėtume rizikuoti kiekvieno žmogaus gyvybe“, – pabrėžė jis.