Dėl galimų Rusijos provokacijų Lietuva pratęsia sustiprintą savo kritinės infrastruktūros objektų apsaugą nuo Rusijos. Tai ir suskystintų gamtinių dujų terminalas, svarbios elektros jungtys.
Šiuos objektus Viešojo saugumo tarnybai saugoti padeda ir Lietuvos kariuomenė. Sustiprinta apsauga pratęsiama iki rugpjūčio vidurio.
Kremlius be perstojo platina propagandinius vaizdo įrašus, kuriuose rodo, kaip rusai Ukrainoje atakuoja valstybei svarbią kritinę infrastruktūrą. Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kalba apie galimas Rusijos provokacijas NATO valstybėse.
„Yra padidėjusi tikimybė tam tikrų piktybiškų, kinetinių veiksmų, kurie kelia mūsų susirūpinimą“, – komentuoja prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
Esą Vladimiras Putinas toliau bandys skaldyti Vakarus, gali panaudoti ukrainietiškus dronus, juos nukreipti į Baltijos valstybių infrastruktūrą.
„Klaidinančios vėliavos operacijos, kai naudojami Ukrainos ar kiti pajėgumai ir bandoma apkaltinti, kad būtent ne Rusija čia stovi už to, o kažkas kitas“, – sako D. Matulionis.
Grėsmės tikimybė nemažėja
Lietuvos kariuomenė jau nuo birželio 18 d. padeda Viešojo saugumo tarnybai saugoti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, svarbias elektros jungtis bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Liepos 17 d. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nusprendė pratęsti šią apsaugą iki rugpjūčio 19 d.
„Prevenciškai didiname kritinės infrastruktūros apsaugą. Tai buvo padaryta birželio 11 dieną Vidaus reikalų ministerijos prašymu, na, ir mes tą sprendimą dabar pratęsėme“, – teigia R. Kaunas.
„Svarbiausi mūsų energetikos objektai, jų apsauga yra sustiprinta. Ne tik Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo tarnybos pajėgos, bet ir kariuomenė yra aktyvuota, užtikrinant apsaugą ir budrumo lygis yra pakeltas“, – sako D. Matulionis.
Pasak krašto apsaugos ministro, grėsmės lygis dėl galimų provokacijų iš Rusijos pastarosiomis savaitėmis nepakito. Dėl to sustiprinta apsauga toliau tęsiama.
„Grėsmės lygis nuo birželio 11 dienos, kai buvo priimtas toks prašymas, sprendimas nėra pablogėjęs. Jis nėra pakitęs, tačiau prevenciškai tiesiog tęsiame operaciją. <…> Grėsmės lygis šiuo metu nedidėja“, – tikina R. Kaunas.
Pasak prezidentūros, jei Lietuvoje kiltų kritinė situacija dėl provokacijų iš Rusijos, pavyzdžiui, paleisto drono, NATO sąjungininkai dislokuotų Lietuvoje daugiau pajėgumų. Rusijai naudinga, kai NATO valstybėse kyla neramumai.
Bandant sukelti chaosą visuomenėje. Padaryti kuo didesnę žalą, destabilizuoti valstybę, kirsti per kritinę infrastruktūrą, per strateginius objektus. Kas tai galėtų būti? Tai galėtų būti suskystintų dujų terminalas, elektros pastotės, dujų infrastruktūra, kuri galbūt paveiktų mūsų gyvenimą. Todėl valstybė mūsų privalo padaryti viską, kad mūsų kritinė infrastruktūra būtų apsaugota“, – komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Niekas nežino, kada Rusija gali sukelti pirmą provokaciją, tačiau, pasak ekspertų, Kremlius gali koordinuoti atakas su svarbiais įvykiais. Pavyzdžiui, rinkimais savo viduje ar NATO valstybėse.
Comments (0)