Iš žurnalisto darbo vietos – tiesiai į ministrės, o vėliau ir premjerės komandą. Tokią karjeros trajektoriją per kelerius metus nuėjo buvęs naujienų agentūros žurnalistas ir redaktorius Ignas Dobrovolskas, papasakojęs apie darbo ministrės ir buvusios ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės atstovu spaudai užkulisius.
Ingos Ruginienės patarėjas atskleidė visą tiesą, ko nematė rinkėjai (nuotr. Dainius Labutis / ELTA, Julius Kalinskas / ELTA, Lukas Balandis / BNS)
Nuo darbo kavinėje ir žurnalistikos – iki ministrės komandos
Anot I. Dobrovolsko, nei žurnalistika, nei profesionali politika nebuvo jo ankstyvieji tikslai. Dar paauglystėje jis daug sportavo, domėjosi istorija, o susidomėjimas politika atsirado palaipsniui.
Besimokydamas mokykloje jis įsitraukė į Liberalaus jaunimo veiklą, vėliau pasirinko politikos mokslų studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, dar prieš pradėdamas studijas įsidarbino barista kavinėje, kad įgytų finansinę nepriklausomybę ir nė negalvojo, kur viskas pakryps bėgant metams.
Baigdamas bakalauro studijas jis atliko praktiką Seime, tačiau tikrasis profesinis kelias pasisuko netikėta linkme – 2022 m. pradžioje pradėjo dirbti naujienų agentūroje ELTA.
Nors žiniasklaidoje jam sekėsi sėkmingai, iš žurnalisto vėliau tapus verslo skyriaus redaktoriumi mintis išbandyti save politinėje komunikacijoje niekada nebuvo dingusi. Būtent dirbdamas žiniasklaidoje jis susipažino ir su I. Ruginiene, kai ji dar buvo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
„Sako: „Turiu jums pasiūlymą.“ Nujaučiau, kad ne veltui politikai taip rašo, <…> ir tada ji sako, kad ne veltui jus pasikviečiau. Sakiau, taip ir nujaučiau, kad ne veltui, ir pasakė, kad turiu tokį pasiūlymą“, – prisiminė pašnekovas.
Taip jis atsidūrė SADM ir dirbdamas su I. Ruginiene netrukus tapo vienu artimiausių jos komunikacijos komandos žmonių, nors pripažįsta, kad prireikė laiko pasvarstymams, pokalbiams su šeimos nariais ir visų argumentų už bei prieš įvertinimui.
Pasak I. Dobrovolsko, vienas iš daugiausiai svarstymų pareikalavusių argumentų „prieš“ priimant pasiūlymą buvo mintis, kad bus saistomas ne tik su žmogumi, bet ir partija, kuriai ji atstovauja.
Vis dėlto su teiginiu, kad politiko atstovo spaudai darbas uždaro duris į žurnalistiką, nesutinka – yra pavyzdžių, kaip šias pareigas ėję asmenys sugrįžta į žiniasklaidos lauką ir profesionaliai atlieka savo darbą. Ir pats tokios galimybės kada nors grįžti į buvusias pareigas neatmeta.
„Kad aš esu artimas I. Ruginienei – čia akivaizdu, nes, man atrodo, labai sunku, kai tu esi atstovas spaudai, jeigu tu neturi tokio artimesnio ryšio su tuo, ką tu atstovauji, toliau dirbti. Nemažai kas ir pabūna porą mėnesių ir išeina, nes neranda tos bendros kalbos. Mes su I. Ruginiene radome tą bendrą kalbą“, – priduria jis.
Prisiminė, ką padarė pasklidus žiniai, kad I. Ruginienė gali tapti premjere
Darbas SADM I. Dobrovolskui buvo įdomus – nuo pat darbo pradžios teko tvarkytis su iššūkiais kilus šurmuliui dėl „Sidabrinės linijos“, be to, tuo metu vykdyta mokesčių ir II pensijų pakopos reformos.
„Tai tikrai įdomi sfera. Išvis kiekviena sfera, kiekviena ministerija turi savo ypatumų ir įdomumų – lygiai taip pat ir SADM“, – šypteli I. Dobrovolskas.
Vis tik vienas įsimintiniausių epizodų – laikotarpis, kai po Gintauto Palucko atsistatydinimo buvo ieškoma naujo premjero. Jis pripažįsta, kad pirmą kartą apie galimą I. Ruginienės kandidatūrą į ministres pirmininkes išgirdo iš žurnalisto, kai ir I. Ruginienė, ir jis pats atostogavo.
„Jis man paskambina ir sako: „Girdėjau, kad tavo ministrė gali būti kandidatė į premjerus.“ Aš jam: „Ką tu čia nusišneki?“ – su juoku prisiminė I. Dobrovolskas.
Išgirdus apie tai, kad I. Ruginienė yra galima kandidatė į premjeres, nieko nelaukdamas jis ėmėsi veiksmų:
„Benas (žurnalistas Benas Brunalas – aut. past.), man atrodo, gal jau žino šią istoriją. Jis norėjo jai prisiskambinti, o aš paskambinau jai ir sakau: „Nekelk ragelio, nes tau atostogos. Tegul Benas su savo straipsniu išeina, o vėliau pasikalbėsime, kaip čia išeiti iš šios situacijos.“
Paaiškėjus, kad I. Ruginienė taps Vyriausybės vadove, I. Dobrovolskas buvo įsitikinęs, kad liks SADM, tačiau situaciją pakeitė būsimos premjerės žodžiai, kad neskubėtų ten įsitvirtinti, nes norės jį matyti savo komandoje ir užėmusi premjerės postą, netrukus politikė tai patvirtino ir viešai.
Paaiškino, kodėl prieš kameras stodavo vietoj premjerės
Paskelbus, kad I. Dobrovolskas tapo tuomet premjerės pareigas ėjusios I. Ruginienės atstovu spaudai, pasipylė įvairi kritika – dėl darbo kavinėje, nutylint tai, kad prieš tai jis dirbo žurnalistu, taip pat bandyta ieškoti sąsajų, kaip jam pavyko gauti tokias pareigas.
„Mačiau, kad kai kuriose grupėse buvo keliamas klausimas, kas mano tėvai, kad aš atsidūriau čia – tėvai neturi nieko prie mano karjeros bet kurio žingsnio. Taip pat buvo keliamas klausimas, ar Ewelina Dobrowolska nėra mano giminaitė. Ji nėra mano giminaitė, tiesiog bendrapavardė.
Mačiau aš tų sąmokslo teorijų ir kritikos. Kai kuri buvo racionali ir aš turėjau tikrai ką pasisemti ir pažiūrėti, o kai kuri buvo su visa pagarba, bet idiotiška. Bet žmonės turi teisę kritikuoti, tai tegul ir kritikuoja, viskas su tuo gerai“, – kalbėjo pašnekovas.
Nepaisant kritikos ir jo istorijos narstymo po kaulelį, per gana trumpą laiką I. Dobrovolskas tapo vienu matomiausių premjerės komandos narių – prieš kameras vietoj I. Ruginienės kartais stodavo būtent jis. Anot jo, toks modelis buvo pasirinktas sąmoningai.
„Tam, kad nuo premjero nuimti tą krūvį. Jis yra milžiniškas, didžiausias Lietuvoje pareigybėse ir jis negali kiekvieną dieną tiesiog visą savo energiją skirti vien bendravimui su žiniasklaida.
Jam yra dar tūkstantis reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti viduje, ministerijose – visur. Viskas, kas Lietuvoje nutinka, yra premjero problema“, – sakė jis.
Kai kuriais atvejais toks sprendimas priimtas ir kaip taktinis ėjimas, kai kitaip pasielgti būtų buvę taktiškai neteisinga, pavyzdžiui, komentuojant situaciją su Baltarusija.
Aptarė I. Ruginienės rankinuko istoriją
I. Ruginienės premjeravimo laikotarpiu aptarinėti ne tik svarbūs klausimai – daugelis gerai pamena jos rankinuko istoriją. Tąkart I. Dobrovolskas situaciją komentavo gana aštriai ir šiandien, žvelgdamas retrospektyviai, aiškina, kad taip atsakyti pasirinko sąmoningai, norėdamas parodyti situacijos absurdiškumą.
„Buvau pagalvojęs, kad, ko gero, taip būtų teisingiausia – ne tai, kad nereaguoti, nes įstatymiškai tu privalai atsakyti į bet kokią užklausą, kas yra iš žiniasklaidos, bet reaguoti vienu sakiniu, tokiu biurokratiniu, techniniu ir tiek.
Bet kartais aš noriu parodyti, iki kiek pati situacija kvaila savo suaštrintais komentarais. Aš žinau, dalis labai nemėgo to, bet nemaža dalis ir labai tikrai daug palaikymo dėl to sulaukiau, kad yra kažkokios ribos nagrinėjimo“, – kalbėjo I. Dobrovolskas.
Jis sako, kad geltonoji spauda yra ir turi būti, tačiau dalijasi pastebėjimu, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių pernelyg daug dėmesio skiriama paviršutiniškoms istorijoms, o svarbūs ir aktualūs klausimai neretai lieka nuošalyje.
Atskleisdamas darbo užkulisius I. Dobrovolskas sako, kad darbas premjerės komandoje buvo sudėtingas nuo pat pirmųjų dienų.
Vos tik I. Ruginienė tapo paskirtąja premjere, prasidėjo sudėtingas koalicijos formavimo etapas. Pirmąjį mėnesį jis įvardija kaip vieną sunkiausių visoje kadencijoje, reikėjo ne tik suderinti valdančiosios daugumos sudėtį, bet ir spręsti įvairius politinius klausimus.
„Aš labai įsimylėjau Mindaugo Sinkevičiaus pasakymą apie politinę konjunktūrą. Man atrodo, tai buvo dar viena politinės konjunktūros pasekmė. Ar klaida, ar ne? Aš turiu tam tikrą atsakymą, bet čia turbūt būtų adekvačiausia man apie tai kalbėti jau po kadencijos, kai nebebūsiu taip susijęs su visa šita situacija.“
Per visą darbo Vyriausybėje laikotarpį ramesnių savaičių buvo vos viena kita, o intensyvesnis laikas prasidėdavo po kiekvienos Seimo sesijos pradžios. I. Ruginienės kadencijos metu aptarinėta daugybė dalykų, Vienas iš jų – I. Ruginienės kelionė į Vatikaną kartu su šeimos nariais.
I. Dobrovolskas tvirtina, kad iš anksto ši situacija niekam neatrodė problemiška. Anot jo, komandoje nebuvo atskiro pasirengimo ar specialių aptarimų šia tema, nes tokia praktika buvo vertinama kaip įprasta diplomatinė procedūra.
„Kažkokių kliuvinių iš anksto dėl to nebuvo apgalvota apskritai, nes I. Ruginienė kaip tik žmogus, kuris nori kuo mažiau šeimą rodyti ir čia nebuvo jos iniciatyva, kad būtinai ir šeima turi keliauti ir t. t.
Tiesiog buvo informuota, kad kvietimas yra ir šeimai, ir, kaip sakant, nebuvo lengva ir šeimą jai įtikinti, nes šeima irgi nenori labai viešai rodytis. Bet va kas iš šitos istorijos išėjo“, – sakė jis.
Atskleidė, kokia I. Ruginienė už uždarų durų
Paklaustas, kokia I. Ruginienė yra vidiniuose komandos procesuose ir kokią ją mato dirbdamas kartu, I. Dobrovolskas išskyrė vieną jos savybę – gebėjimą klausytis.
„Pirmas dalykas, ko ji nekenčia, tai tų, kur, atsiprašau už išsireiškimą, bet lenda į užpakalį, o aukščiausios prabos politikai tai patiria kasdien. Kaip ir kritikos labai daug, tai ir tų, kurie sako: jūs kaip nuostabiai pasirodėt, kokia jūs puiki ir t. t. Ji labai nekenčia šitų savybių.
Jai reikia patarėjų, kurie realiai patartų. Jai nepatiktų, kad žmogus komandoje būtų tam, kad būtų. Jai realiai reikia kažkokios naudos, kažkokių pasisakymų, kažkokių patarimų bet kuria tema. Lygiai taip pat ir su atstovu spaudai – ji įsiklauso“, – atviravo pašnekovas.
I. Dobrovolskas priduria, kad I. Ruginienė nebūtinai viskam pritaria, tačiau visada išklauso, palaiko diskusijas įvairiais klausimais.
Premjerės patarėjo pareigas ėjęs specialistas paatviravo ir apie I. Ruginienės bendravimo su žiniasklaida stilių – viešojoje erdvėje neretai skambėdavo kritika, kad premjerė į kai kuriuos klausimus atsakydavo plačiai, tačiau ne visuomet tiesiogiai.
I. Dobrovolskas pripažįsta, kad dalis tokios komunikacijos buvo sąmoninga taktika. Ypač tai galiojo klausimams apie Remigijų Žemaitaitį:
„Tai buvo taktikos dalis tam, kad neteiktume dar papildomų taškų, sakykim, jo pusei, dėl to, kad labiau reikia kalbėti, norisi kalbėti, ką darom, kokios realios problemos yra, o ne apie tai, ką R. Žemaitaitis eilinį kartą pasakė, nes čia yra kassavaitinis dalykas.“
Vis dėlto kita dalis buvo tiesiog susijusi su pačios I. Ruginienės charakteriu. Pasak jo, ji visada buvo atviresnio ir emocingesnio bendravimo šalininkė nei kai kurie kiti politikai. Kaip visišką priešingybę jis mini buvusį premjerą G. Palucką, kurio atsakymai spaudos konferencijose dažnai būdavo itin lakoniški.
Vertindamas savo patirtį po kadencijos, I. Dobrovolskas pripažįsta, kad kai kuriuos komunikacinius sprendimus šiandien galbūt koreguotų ir sako nesantis tikras dėl absoliutaus atvirumo žiniasklaidai, matyto premjerės kadencijos pradžioje.
Laikui bėgant nuspręsta kiek koreguoti komunikavimo taktiką – I. Ruginienės išėjimai komentuoti tapo retesni, bet su konkrečiomis temomis, kartais su ribotu laiku užduoti papildomus klausimus.
„Ir iš tikrųjų to laiko nebūdavo, tad, ko gero, yra naudingiau, nes tu labiau išreiški savo žinią ir mažiau išsitaškai, liaudiškai tariant. Ko gero tai, kad tu tris, keturis ar net daugiau interviu turėdavai per savaitę – nežinau, ar tai geriausias būdas.
Aš dar neturiu atsakymo tikrai, ar yra kažkuris geresnis dalykas, kažkuris blogesnis dalykas, bet man atrodo, kad turi būti kažkoks vidurio taškas, kiek tu išeini į žiniasklaidą, kai esi tokioje pozicijoje“, – sakė jis.
Atsakė, ką mano apie kritiką dėl išsakytų minčių, akcento ir anglų kalbos
Paklaustas apie labiausiai aptartus premjerės pasisakymus, I. Dobrovolskas teigė nemanantis, kad buvo kokių nors itin didelių komunikacinių katastrofų. Jo vertinimu, dažniausiai viešumon išplaukdavo tiesiog nesėkmingai suformuluoti sakiniai, kurių neišvengia nė vienas viešai kalbantis žmogus.
„Ji iš karto ir pati suvokė, kaip normaliai skamba kartais tavo aplinkoje ir tavo galvoje tas pasakymas, ir kaip po to jis nuskamba plačiau“, – prisiminė pašnekovas, priduridamas, kad I. Ruginienė visos kadencijos metu mokėsi ir dirbo su savimi, suprato klaidas.
Kritikams kliuvo ne tik kai kurios išreikštos mintys, bet ir buvusios premjerės akcentas bei kirčiavimas. I. Dobrovolskas sako, kad tai yra natūrali žmogaus tapatybės dalis, buvusios premjerės akcentas nėra stipriai girdimas, todėl nelaiko to rimta problema.
Anot jo, pati I. Ruginienė yra pripažinusi, kad kirčiavimas nėra jos stiprioji sritis, o akcentas ir kalbėjimo būdas tapo savotišku jos skiriamuoju ženklu.
„Jis girdisi ir tai yra tam tikras Vilnijos krašto dalykas. <…> Vladislavas Kondratovičius, Robertas Duchnevičius – jie irgi turi akcentą, bet man tai yra normalu, svarbu, kad būtų aiškūs žodžiai ir aiškūs sakiniai“, – teigė I. Dobrovolskas.
Panašiai jis vertina ir kritiką dėl I. Ruginienės anglų kalbos, kuri taip pat atsidūrė apkalbų taikinyje: „Ji tikrai normaliai šneka angliškai.
Vėlgi, čia yra akcento klausimas ir kai kurių žodžių tarties klausimas. Labai panašiai, kaip ir su lietuvių kalba, galima sakyti. Ji normaliai kalba angliškai, ji kitaip nebūtų dar praeityje, turbūt, galėjusi būti ir Europos profesinių sąjungų viceprezidente.“
Pašnekovas sako, kad I. Ruginienė puikiai susikalba angliškai ir nė viename anglų kalba vykusiame pokalbyje nėra naudojusis vertėjo paslaugomis, o tobulėti, kaip ir kiekvienam, visada yra kur.
Ar I. Dobrovolskas dar kartą sutiktų dirbti premjerės komandoje?
Jis pripažįsta ne kartą svarstęs kitus aspektus – kiek ilgai galima atlaikyti tokį darbo tempą, ne tik darbo valandas ar užduočių kiekį, bet ir psichologinę įtampą.
„Dažnai keldavau sau klausimą, tas krūvis kiek yra pakeliamas. Ne fizinis darbo prasme, o psichologinis. Aš tiesiog dažnai būnu užsispyręs žmogus ir kad ir kiek mane daužytų, aš vis tiek eisiu iki galo, bet faktas, kad tokių klausimų kyla ir čia kiekviename darbe, net neišskirčiau čia Vyriausybės“, – sakė jis.
Pašnekovas tokius pasvarstymus ir kylančius klausimus vertina kaip natūralius žmogiškus dalykus, su kuriais susiduria kiekvienas. Todėl paklaustas, ar su šiandienine patirtimi ir žiniomis sulaukęs kvietimo jungtis prie premjerės komandos vėl sutiktų, jis nesvarstydamas sako – „neabejotinai“:
„Šie metai praėjo kaip 20 metų tiek žinių gautų prasme, tiek situacijų sprendimo prasme, tiek visom kitom įmanomom prasmėm.“
Išbandęs jėgas tokiose pareigose, jis tvirtina, kad dabar, eidamas į bet kokį darbą, ypač tokioje srityje, jausis gerai ir neabejos turintis pakankamai žinių jo imtis.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ galite klausyti čia:
Comments (0)