Neišmokėtas darbo užmokestis arba delsimas tai padaryti darbuotojams sukelia papildomų rūpesčių. Jie slegiami finansinės naštos vis dažniau ryžtasi skųstis atsakingoms institucijoms ir kalbėti apie savo patirtis viešai.
Darbo užmokestis (nuotr. Juliaus Kalinsko ir Mariaus Morkevičiaus / ELTA)
Taip nutiko ir su Marijampolėje veikiančių įstaigų buvusiais darbuotojais. Jie skundėsi, kad darbo metu nuolat susidurdavo su vėluojančiais atsiskaitymais, neaiškiais pažadais ir nežinia, kada gaus uždirbtus pinigus.
Inesa Naujavičiūtė dar kovo mėnesį dalijosi, kad dirbo „Senojo miesto kepyklėlėje“.
„Situacija su atlyginimu buvo labai sudėtinga, jis dažnai vėluodavo, reikėdavo nuolat priminti ir „gaudyti“, kad būtų atsiskaityta“, – rašė ji.
Anot pašnekovės, buvo laikas, kai atlygis neatitiko minimalaus ar stabilaus uždarbio lygio, esą trūko aiškumo, konkretumo ir saugumo jausmo.
„Per visą laiką susikaupė daug atvejų, kurie tik kėlė stresą ir neapibrėžtumą. Turiu išsaugotus susirašinėjimus, mokėjimų pavedimus bei kitus įrodymus apie vėlavimus, todėl viskas, ką pasakoju, yra pagrįsta mano realia patirtimi“, – dalijosi I. Naujavičiūtė.
Ji sako, kad galiausiai suprato, jog vien meilė bendravimui su žmonėmis negali kompensuoti finansinio nestabilumo ir nuolatinės įtampos dėl atlygio.
„Dalinuosi tuo ne iš pykčio, o kad kiti darbuotojai įvertintų rizikas prieš pasirinkdami čia dirbti. Mano patirtis, deja, buvo priešinga. Vadovai visada ignoruoja žinutes, kai teiraujiesi apie savo uždirbtus pinigus, akis į akį nesikalba, o jeigu kalba – neleidžia įsiterpti“, – priduria buvusi darbuotoja.
Problemų kilo ir kitoje įmonėje
Panašia patirtimi dirbant tų pačių savininkų kitoje įmonėje dalijasi ir Mantvydas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Anot jo, klube „Tonas“ Marijampolėje dirbantiems darbuotojams vadovai skolingi skirtingas sumas, kurios svyruoja nuo 300 iki 5 000 eurų.
„Muzika leidžiama iš plančetės, alus pilstomas iš skardinių, į butelius pilstoma pigiausia degtinė“, – priduria vyras.
Mantvydo teigimu, savininkas skolingas ne tik darbuotojams, bet ir atlikėjams bei tiekėjams.
„Pridaro skolų, vėliau seka suplanuoti bankrotai, kad nieko neprisiteistum Klubas „Tonas“ taip pat bankrutavęs, dabar jis vadinasi „M klubas“, – pasakoja buvęs darbuotojas.
Po jo pasidalijimo atsiliepė ir dar vienos tam pačiam savininkui priklausiusios įstaigos buvusi darbuotoja Eglė (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas).
„Jau du metus laukiu kol atsiskaitys ir tai tik pažadai. Jeigu nori gauti bent dalį atlyginimo, turi neateiti į darbą“, – sakė ji.
Pasak Eglės, kai darbdavys nuolat meluoja, nevykdo savo pažadų ir neatsiskaito už sąžiningai atliktą darbą, galiausiai tenka ieškoti teisybės kitais keliais.
„Vietoje to, kad žmogus ramiai gyventų ir dirbtų, jis yra priverstas kreiptis į Darbo inspekciją, rinkti įrodymus ir kartais net eiti ilgą teismų kelią, kad atgautų sunkiai uždirbtus pinigus“, – rašė moteris.
Inspekcija skundų gavo
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2025 m. su UAB „Senojo miesto kepyklėle“ vyko 9 darbo ginčai. Tai buvo reikalavimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo atvejai.
Skundai didžia dalimi tenkinti, tarp jų buvo ir atsisakymas.
Tuo metu pernai su UAB „Tonas“ susijusių ginčų buvo 4. Visi jie taip pat susiję su reikalavimu dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo.
Skundai buvo tenkinti arba tenkinti iš dalies.
Verslą žlugdė pandemija
Andrejus Leskovas dalijosi, kad jis šiuo metu yra bankrutuojančios UAB „Senojo miesto kepyklėlės“ akcininkas ir buvęs (bankroto procedūros metu nušalintas) šios bendrovės vadovas.
Jis taip pat yra ir UAB klubo „Tonas“ akcininkas ir vadovas.
„Dėl finansinių sunkumų bendrovė veiklą nutraukė, bus keliamas bankrotas. Iki MB „Sušių baras“ bankroto, abi šios įmonės tiesiogiai priklausė būtent šiai mažajai bendrijai. Jos bankroto proceso metu, teko įsigyti šių bendrovių akcijas“, – pridūrė jis.
Pašnekovas pasakojo, kad atlyginimai ar jų išmokėjimas vėluodavo ne visada. MB „Sušių baras“ veiklą vykdė 10 metų, UAB „Senojo miesto kepyklėlė“ ir UAB klubas „Tonas“ – 6 metus.
„Per šį laiką išmokėti šimtai tūkstančių eurų algoms ir mokesčių valstybei. Veiklos piko metu įmonių grupėje dirbo apie 90 žmonių. Objektyviai žiūrint, viską sužlugdė Covid-19 pandemijos etapas, kurio metu visų įmonių veikla buvo nuostolinga“, – aiškino A. Leskovas.
Pasak jo, tuo metu „Sušių baras“ veiklos nestabdė, ilgiausiai – 2 metus – nedirbo klubas „Tonas“, o šiek tiek trumpiau buvo uždaryta ir „Senojo miesto kepyklėlė“.
„Per tą laiką pavyko išsaugoti veiklas ir įmonių darbuotojus dėl kelių veiksnių: asmeninių paskolų skoloms dengti ir mokestinių „atostogų“, – įvardijo pašnekovas.
Jo teigimu, pandemija galiausiai tapo lemtinga. Pasibaigus mokesčių mokėjimo atidėjimo laikotarpiui buvo sudarytos mokestinių paskolų sutartys su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Sodra.
Skolos siekė šimtus tūkstančių
„Per du metus susikaupusios skolos biudžetui buvo išties įspūdingos, „Sušių baro“ bendra paskolų suma siekė daugiau nei 200 tūkst., „Senojo miesto kepyklėlės“ – virš 100 tūkst.
Buvo sudarytos penkerių metų sutartys, o pradėjus mokėti įmokas, Vyriausybė įvedė 9 proc. PVM (pridėtinės vertės mokesčio) lengvatą maitinimo įstaigoms. Dėl to įmonė už žaliavas ir paslaugas mokėjo 21 proc. PVM, o už savo gaminius gavo 9 proc. PVM. Iš valstybės pusės atsirado įmonei grąžintinas PVM“, – aiškino A. Leskovas.
Anot jo, šie pinigai puikiai dengė įmokų sumas, o visas laikotarpis truko šiek tiek daugiau nei dvejus metus. Per jį valstybei buvo išmokėta beveik pusė paskolų sumų.
„Nepaisant to, nuo 2024 m. sausio buvo sugrąžintas 21 proc. PVM ir iš gaunamo PVM, visose įmonėse atsirado mokėtinas PVM. Taip pat per pandemiją ženkliai išaugo ir žaliavų savikaina, darbuotojų atlyginimai, todėl per ateinančius keturis mėnesius pradėjo strigti mokestinių paskolų išmokėjimai“, – atskleidė pašnekovas.
Jis dalijosi, kad tada pradėjo vėluoti ir atsiskaitymai su darbuotojais bei tiekėjais.
Vyras pabrėžė, jog einamųjų mokesčių mokėjimas niekada nestrigo, nes valstybė juos kas mėnesį priverstinai išskaitė per pinigų užšaldymą įmonių sąskaitose.
„Veikla iš esmės tapo nuostolinga. Pradėjome gauti įspėjimus iš VMI ir Sodros dėl mokestinių sutarčių nutraukimo. Galiausiai taip ir įvyko, buvo pareikalauta iškart grąžinti likusias sumas. Jos „Sušių bare“ siekė apie 100 tūkst., „Senojo miesto kepyklėlėje“ – maždaug 60 tūkst.
Akivaizdu, kad tokių pinigų įmonės fiziškai neturėjo. Aš, kaip akcininkas, buvau suteikęs dideles paskolas įmonėms iš pasiskolintų lėšų, todėl daugiau pinigų investuoti nebegalėjau“, – komentavo A. Leskovas.
Pasak jo, vieną dieną mokestinių paskolų nesumokėtos sumos atsirado įmonių sąskaitose minusinių sumų pavidale.
Veikla žlugo, nes visi atsiskaitymai gauti iš klientų mokėjimo kortelėmis, kas sudarė daugumą atsiskaitymų, keliavo į minusą. Atsiskaitymų su darbuotojais ar tiekėjais nebuvo įmanoma vykdyti, nes darbuotojai galėjo gauti atlyginimus tik bankiniu pavedimu, atsikaitymų su tiekėjais grynais pinigais neužteko.
„Įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos. Mano investuoti pinigai ir 10 metų darbo dingo. Aš ir mano šeima likome su skolomis, iki šiol mokamomis paskolomis ir įkeistu šeimos turtu.
Aišku, suprantu darbuotojus, pikta negauti savo uždirbtų pinigų, bet juos apsaugo valstybė su garantinio fondo pagalba ir pinigai galų gale yra atgaunami. Tuo metu man patirto nuostolio niekas negrąžins“, – priduria pašnekovas.
„Patekome į sąrašą bendrovių, kurioms nepavyko išsilaikyti“
A. Leskovas dalijosi, kad visos įmonės šiuo metu yra bankroto procese arba laukia bankroto iškėlimo procedūros ir jose darbuotojai nebedirba.
„Kalbant apie darbuotojus, kurie išėjo iš darbo, kai veikla dar buvo vykdoma, taip, dėl išvardintų priežasčių neišvengiamai buvo vėluojama su jais atsiskaityti. Kol nebuvo minčių, kad veikla gali žlugti bankrutavus, be abejo buvo ketinima skolas grąžinti.
Be to, juk dauguma jų kreipėsi į darbo ginčų komisiją, buvo pateikti nuosprendžiai dėl skolų išmokėjimo, galiausiai su jais buvo kreiptasi į antstolius, bet veiklai žlugus bendrovės neišgalėjo jas išmokėti“, – pridūrė jis.
Pašnekovas išskyrė, kad visiem „Sušių baras“ darbuotojams bankroto procedūros metu buvo išmokėti negauti atlyginimai iš garantinio fondo.
Tuo metu dabar, dėl nebaigtos bankroto procedūros, dar yra neišmokėtų atlyginimų buvusiems bendrovių „Senojo miesto kepyklėlė“ ir „Tonas“ darbuotojams.
„Tikslių sumų nežinau, nes nematau apskaitos duomenų, tačiau skolos bus išmokėtos iš garantinio fondo tam tikrame bankroto procedūros etape“, – sakė A. Leskovas.
Pasak jo, yra likusių skolų ir tiekėjams, o dėl jų išmokėjimo spręs bankroto administratorius, atsižvelgdamas į akcinių bendrovių įstatymus ir numatytą procedūros tvarką.
„Veikla truko ne vienerius metus ir informacijos yra daug. Versle yra daug dalyvių – darbuotojai, tiekėjai ir valstybė. Visi turi savo interesus, man, kaip vadovui, teko į juos atsižvelgti.
Procesas nėra lengvas, ypač, nepalankiomis aplinkybėmis, kaip koronaviruso pandemija. Mes patekome į sąrašą tų bendrovių, kurioms nepavyko išsilaikyti“, – atviravo A. Leskovas.
Pasakė, per kiek laiko privalo sumokėti
VDI pažymi, kad pagal Darbo kodeksą, atlyginimas darbuotojui mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį.
Šiuo atveju, gali būti mokama ir dažniau, pavyzdžiui, 3 kartus per mėnesį, jei taip numatyta teisės normose ar rašytiniuose darbuotojo ir darbdavio susitarimuose.
„Išimtis taikoma tada, kai darbuotojas raštu prašo mokėti darbo užmokestį 1 kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normose, pavyzdžiui, įmonės vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar darbo sutartyje nenustatyta kitaip“, – aiškina specialistai.
Anot jų, jeigu darbo santykiai pasibaigia, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Dažniausiai tai nutinka paskutinę darbuotojo darbo dieną.
„Šią taisyklę gali pakeisti rašytinis šalių susitarimas, kad darbdavys darbo užmokestį darbuotojui išmokės ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Taip pat šalys atleidimo metu gali susitarti dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos, jei išmokos iki 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio bus išmokamos vėliausiai atleidimo iš darbo dieną“, – priduria VDI atstovai.
Jie atskleidžia, kad įstatyme nėra numatyta išimčių, kurios leistų darbdaviui vėluoti mokėti atlyginimą dėl pinigų trūkumo ar kitų finansinių problemų.
„Atlyginimas turi būti mokamas nustatytais terminais, o finansinės problemos neatleidžia darbdavio nuo šios pareigos. Pavėluotas atlyginimo mokėjimas laikomas darbo teisės pažeidimu“, – akcentuoja ekspertai.
Kas, jei vėluoja sumokėti atlyginimą?
VDI atstovai pažymi, kad, jeigu darbdavys vėluoja išmokėti darbo užmokestį, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su rašytiniu prašymu dėl darbo mokesčio ir kitų su juo susijusių sumų, pavyzdžiui, dienpinigių išmokėjimo.
Šiame prašyme darbuotojas taip pat gali reikalauti delspinigių ir netesybų.
Tuo metu, jei darbo santykiai nepasibaigę ir darbdavys vėluoja išmokėti darbo užmokestį ar kitas išmokas, kartu su jomis darbuotojui turi būti išmokami delspinigiai.
Pasak jų, minėtais atvejais delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.
Nebedirbate, bet vis tiek negavote darbo užmokesčio?
VDI aiškina, kad situacijomis, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės delsia atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas.
Jų dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
„Tuo atveju, kai uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu 1 mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui“, – pažymi VDI atstovai.
Jie pažymi, kad darbdaviui vėluojant atsiskaityti, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su rašytiniu prašymu per 3 mėnesius nuo tada, kai jis sužinojo apie savo pažeistas teises.
Pavyzdžiui, jeigu darbdavys laiku ir teisingai neišmokėjo darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinių išmokų ir kitų išmokų.
Comments (0)