Justinos Partikės gyvenime – dideli pokyčiai. Moteris pranešė, kad nutrūko jos santykiai su Vygantu, tačiau jos širdyje jau užgimė nauji jausmai. Ji atskleidė, kad naujas išrinktasis – jaunesnis už ją užsienietis. Į šią žinią sureagavo ir buvęs jos vyras, plaukų stilistas Vytenis Partikas.
Justina Partikė, Vytenis Partikas (nuotr. asm. archyvo)
Vytenis Partikas prabilo atvirai
Į šią žinią suragavo ir buvęs Justinos vyras V. Partikas. Naujienų portalui tv3.lt jis atskleidė, kad labai džiaugiasi išgirdęs šią naujieną.
„Aš visada sakau ir sakysiu visą gyvenimą – svarbiausia, kad žmogus būtų laimingas. Svarbiausia, kad jis jaustųsi mylintis, pats mylėtų ir būtų mylimas. Jeigu ji jaučiasi laiminga, jeigu ji jaučiasi mylima, tai tokioje aplinkoje auga ir mūsų vaikai.
O jei vaikai matys šalia nelaimingą mamą ar nelaimingus tėvus, jie ir patys bus nelaimingi. Aš jai visada linkėjau laimės, meilės, nes ji labai nori būti mylima. Svarbiausia, kad dabar ji jaučiasi laiminga. Šiuo momentu ji tikrai yra laiminga“, – sakė jis.
Pasak jo, stebint dabartinius jos santykius jam kyla prisiminimai apie jų pačių meilės pradžią.
„Aš prisimenu mus pačioje pradžioje – tuos žvilgsnius, tas akis, tą spindesį. Man atrodo, kad dabar matau lygiai tą patį. Aš manau, kad ji pagaliau po manęs iš tikrųjų kažką pamilo. Bent jau man atrodo, kad ji pati taip jaučiasi ir yra pajutusi panašius jausmus. Pavyzdžiui, kai ji buvo su savo ankstesniu partneriu, aš niekada nemačiau to, ką matau dabar. Niekada nemačiau tokio žvilgsnio jos akyse, kokį pastebiu šiandien“, – kalbėjo V. Partikas.
Vytenis tikino, kad su buvusia žmona jiedu ir šiandien palaiko itin artimą ryšį. Anot jo, per bendro gyvenimo metus jie vienas kitą pažino taip gerai, kad iki šiol išliko artimais bičiuliais.
„Mes likome patys geriausi draugai. Kartais jai reikia manęs, kartais man reikia jos, kad galėčiau išsikalbėti. Mes vienas kitą taip gerai pažįstame, kaip turbūt niekas kitas. Galime atvirai kalbėtis, diskutuoti, nes vienas kitą matome kiaurai. Ji manęs neapgaus, o aš jos – taip pat. Iš akių iš karto matau, kada kažkas negerai. Vakar dukra net pasišokinėdama sako: „O, pas tėtį mama atvažiavo.“ Vaikams labai smagu matyti, kad tarp mūsų yra toks ryšys“, – teigė jis.
„Nežinau, ką pasakyti… Esu pasimetusi. Ir norėčiau jums daugiau visko papasakoti – kaip kas… Tiesiog dabar reikia laiko.
Galiu pasakyti tik viena – gyvenimas yra vienas. Vienintelis. Todėl reikia mylėti save ir nepamiršti savęs. O jei santykiuose pamiršti save, tai kokie čia tada santykiai? O bus kaip bus. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Dar galiu pasakyti vieną dalyką – pagal išvaizdą tikrai negalima spręsti apie žmogų. Visiškai negalima. Tokios gražios sielos ir tokios didelės širdies žmogaus dar nesu sutikusi. Taip, jis atrodo – oho, bet dar gražesnė yra jo širdis.
Šalia jo aš jaučiuosi kaip princesė. Realiai. Labai norėčiau jums viską papasakoti… Esu laiminga. O kaip bus ateityje – pamatysime. Laužysim liežuvį – mokysimės lenkų, o jis – lietuvių (juokiasi).
Galite mane vadinti, kaip norite, sakyti, ką norite – man tai visiškai nesvarbu. Noriu mėgautis kiekviena akimirka, kurią dabar turiu. Tos akimirkos yra labai gražios, labai fainos… Tas žmogus mane mato iš vidaus, mane išgirsta. Ir viskas įvyko visiškai netikėtai. Labai fainai, va Varšuvoje pabūnu (juokiasi)…
Gyvenimas mėgsta pokštus. Tikrai mėgsta. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad taip nutiks. Žinojau tik viena – jeigu jis atvažiuos į Lietuvą, vis tiek jį pamatysite.
Juokingiausia, kad visada sakiau: nenoriu jaunesnio vyro nenoriu užsieniečio, nes bus sunku susikalbėti. O puikiai susikalbame – tiek mes dviese, tiek su jo draugais. Aišku, yra ir vertėjas. Šiaip jis nėra labai jaunas, jei ką – 32 metai.
Dar kartą pasikartosiu – niekada nespręskite apie žmogų pagal viršelį. Tikrai negalima. Man dabar tarsi sugrįžimas į vaikystę.
Skaitau jūsų žinutes – daug kas rašo: „Neskubėk, būk atsargi.“ Bus kaip bus. Dabar viskas labai gerai. Niekur neskubu, bijau ir dėti viltis, dabar tik laikas viską gali sudėlioti. Niekur neskubu ir neskubėsiu
Nematau tikslo slėpti. Aišku, apie tai kalbėjomės ir su juo. Vis tiek jis atvažiuos į Lietuvą, vis tiek kažkas mus pamatys, nufotografuos. Tai kam slėptis?
Kas bus toliau – pamatysime. Gal būsiu laiminga. Gal kada nors verksiu. O gal ir neverksiu. Tiesiog dabar noriu džiaugtis tuo, ką turiu.“
Comments (0)