Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad Aljansas rimtai žiūri į gaunamus pranešimus dėl galimų Rusijos provokacijų regione. Karybos eksperto Vaidoto Malinionio manymu, Rusijai pradėti karą su NATO valstybe būtų neracionalu, o NATO šalys turi demonstruoti vienybę.
Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sakė neabejojantis, kad esant kritinei situacijai, būtų skiriamos papildomos pajėgos ir oro pajėgumai.
Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis aiškina, kad kritinė situacija reikštų, jog prie šalies sienos telkiasi didelės pajėgos. Tačiau pasak eksperto, Rusijai užpulti NATO valstybę būtų neracionalu, tai tvirtina ir Prezidentūra.
Malinionis: reikėjo seniai aktyvuoti NATO ketvirtą straipsnį
Kritinė situacija taip pat galėtų kilti įvykus provokacijoms bei atakoms prieš kritinius objektus, sako karybos ekspertas V. Malinionis.
„Manau, kad yra riba, kai net ir kritinių objektų ataka gali aktyvuoti NATO penktą straipsnį, jeigu tai sukelia labai skaudžias pasekmes valstybei – stichinės nelaimės, masinės evakuacijos“, – kalbėjo V. Malinionis.
Kalbėdamas apie NATO reakciją į galimas Rusijos provokacijas, karybos ekspertas sako, kad reikėtų organizuoti daugiau pratybų palei NATO sieną. Tačiau V. Malinionis priduria, kad jos ir taip vyksta.
„Reikia daryti mūsų sienos įtvirtinimus ir Rusijai rodyti valią ne tik žodžiu, bet ir demonstruoti pajėgumus. […] Reikia demonstruoti NATO vienybę ir Rusija turi matyti, kad čia – ne juokai. Jeigu mes demonstruosime silpnumą, susiskaidymą, jiems gali kilti noras išbandyti NATO“, – kalbėjo ekspertas.
Anot V. Malinionio, NATO ketvirtąjį straipsnį Lietuvoje reikėjo jau seniai aktyvuoti. Anot karybos eksperto, sprendimų priėmėjams į galimas krizes vertėtų reaguoti iš anksto.
„Kai valstybė jaučia kažkokią grėsmę, aktyvuojamas ketvirtas NATO straipsnis, tuomet NATO valstybių atstovai pradeda analizuoti situaciją ir ruoštis kažkokiam įvykiui“, – aiškino V. Malinionis.
Karybos ekspertas sako, kad aktyvavus ketvirtąjį NATO straipsnį, penktasis galėtų suveikti žymiai greičiau.
„Reikia reaguoti iš anksto, o ne per vėlai. Jeigu būtų nedideli smūgiai, provokacijos arba nedidelių pajėgų sienų pažeidimai, tai pirmas smūgis visą laiką būtų skirtas mums. Kaip valstybė, mes turime tvarkytis patys, savo jėgomis. Jeigu reikalinga NATO pagalba, užtruktų mažiausiai dvi savaites kol kažkas ateitų“, – komentavo V. Malinionis.
Pasak atsargos pulkininko, oro gynybą reikėtų organizuoti regiono mastu: „Per visą NATO sąlyčio su Rusija perimetrą.“
Rusijai atidaryti dar viena frontą – visiška savižudybė
Prezidento patarėjas antradienį paneigė, kad Rusija galėtų planuoti invaziją į kažkurią NATO šalį.
„Tikrai nėra jokios informacijos apie kariuomenės telkimą mūsų pasienyje, taigi, karinės invazijos klausimas yra atmetamas. Čia tikimybė yra praktiškai lygi nuliui“, – sakė prezidento patarėjas.
Patarėjui antrina ir atsargos pulkininkas V. Malinionis. Anot jo, tikėtina, kad Rusija veiks vadinamojoje „pilkojoje zonoje“. Kitaip tariant, galimai vykdys provokacijas, bet ne tokias, kurios paskatintų aktyvuoti NATO penktąjį straipsnį.
„Rusijai tikrai nesinorėtų, kad visas aljansas aktyvuotųsi penktam straipsniu. Jie ir taip turi neišsemiamų, ilgalaikių problemų Ukrainoje. Taip pat ir pas save, dėl strateginių smūgių. Atidaryti dar vieną rimtą frontą Rusijai būtų visiška savižudybė, absoliučiai neracionalu.
Bet niekas nesako, kad Rusija yra labai racionali. Tada eskalacija gali išsivystyti į neregėtas aukštumas, jų būtų neįmanoma suvaldyti“, – komentavo Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Karybos ekspertas priduria, kad galimos Rusijos provokacijos gali apimti svetimos vėliavos operacijas, diversijas.
„Iš esmės [vyks] tai, kas vyko iki šiol, tik mastelis galbūt gali gerokai padidėti“, – aiškino V. Malinionis.
Rusija galbūt taikytųsi į objektus, kurie gali sukelti stichines nelaimes, kalbėjo ekspertas.
„Yra tokių objektų – Kauno hidroelektrinė, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, mūsų suskystintų dujų terminalas. Tai tokie objektai, kuriuos pažeidus, pasekmės būtų skaudžios“, – komentavo karybos ekspertas.
Kiek anksčiau šalies prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad kalba eina apie galimus Rusijos smūgius kritinei infrastruktūrai regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
Pasak prezidento, pastaruoju metu Lietuvos kritinės susisiekimo ir energetikos infrastruktūros apsauga buvo sustiprinta. Anot šalies vadovo, turima informacijos apie bet kokio pobūdžio galimas atakas prieš šią infrastruktūrą.
„Visa tai, kas gali tiesiog sustabdyti šitų objektų funkcionavimą, kadangi patys objektai yra svarbūs ne tik patys dėl savęs, bet ir dėl to, kad veiktų visa sistema, konkrečiai mūsų sinchronizacija su kontinentine Europos sistema“, – interviu BNS kalbėjo G. Nausėda.
Ketinimai rengti provokacijas siejami su sunkumais mūšio lauke
NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad taikiniais Lietuvoje gali tapti kritinė susisiekimo bei energetikos infrastruktūra, kurių apsauga pastaruoju metu buvo sustiptinta.
Šalies vadovo patarėjas tvirtino, kad provokacijos gali būti įvairios – tiek vadinamosios „klaidingos vėliavos“ operacijos, dėl veiksmų apkaltinant Ukrainą, tiek pastaraisiais metais Europoje jau stebėti sabotažo aktai.
„Svarbu pabrėžti, kad čia niekas neturi imuniteto. Tai ne vien tik mūsų regionui yra grėsmė, bet yra grėsmė ir kitoms valstybėms, kurios turi labai aktyvius paramos Ukrainai ryšius“, – kalbėjo D. Matulionis.
D. Matulionis pabrėžė, jog Rusijos atakos yra išvengiamos, o tarnybos daro viską, „kad tokie dalykai nebūtų vykdomi mūsų teritorijoje“.
Maskvos ketinimai rengti provokacijas yra siejami su Rusijos sunkumais mūšio lauke Ukrainoje ir noru pasiekti kokį nors greitesnį laimėjimą.
V. Malinionis kalba, kad Rusijos retorika visuomet buvo agresyvi. Pavyzdžiui, praėjusį penktadienį Čečėnijos lyderis Razmanas Kadyrovas viešai paragino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną smogti NATO.
„Kadyrovas galbūt bando Putinui demonstruoti lojalumą, bet tai vis tiek yra eskalacinės žinutės ir reikia žiūrėti rimtai. Jeigu kaimynas sako, kad tave ruošiasi užpulti su kirviu, reikia kažkaip reaguoti, negalima ramiai sėdėti. Jeigu vyksta tokie dalykai, paprastai žmonės praneša policijai“, – kalbėjo V. Malinionis.
Kremlius atmeta kaltinimus dėl planuojamų rengti išpuolių ir vadina juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)