Laikrodžių persukinėjimo pabaiga tampa vis artimesnė. Europos Komisija (EK) atlieka tyrimus dėl galimų tokio sprendimo pasekmių. Svarstomi keli galimi scenarijai, skelbia „Radio Zet“.
Laiko keitimas jau plačiai laikomas pasenusiu sprendimu, sukeliančiu daugiau sunkumų nei naudos. Todėl nenuostabu, kad jau kelerius metus diskutuojama apie galimybę Europos Sąjungos šalyse įvesti pastovų laiką.
2018 metais Europos Komisija pateikė direktyvos pasiūlymą dėl sezoninio laiko keitimo panaikinimo, tačiau po pradinių diskusijų darbai įstrigo. Tik 2025 metais Lenkijai pirmininkaujant ES Tarybai buvo pateiktas pasiūlymas visoje Europos Sąjungoje dvejiems metams bandomuoju laikotarpiu įvesti nuolatinį vasaros laiką.
Pasiūlymą išnagrinėjo atitinkama darbo grupė, o valstybių narių delegacijos paprašė papildomų analizių, kurios padėtų priimti sprendimus dėl būsimos laiko sistemos.
Reaguojant į šiuos prašymus ir siekiant padėti priimti būsimus sprendimus, buvo paskelbtas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti sezoninio laiko keitimo panaikinimo pasekmes.
Tyrimas oficialiai pradėtas 2026 metų vasarį, o jį užbaigti planuojama iki šių metų pabaigos. Pagrindinis jo tikslas – pateikti daugiau įrodymų apie bendro sezoninio laiko keitimo atsisakymo poveikį ir sukurti faktinį pagrindą tolesnėms diskusijoms šiuo klausimu.
EK analizuoja skirtingus variantus: kas svarstoma?
Visuomenėje dažnai manoma, kad laikrodžių persukinėjimo atsisakymas reikštų vieno bendro ir pastovaus laiko įvedimą visoje Europos Sąjungoje. Tačiau atliekamos analizės apima gerokai daugiau galimų sprendimų.
Svarstomas tiek nuolatinio žiemos arba vasaros laiko įvedimas visoje ES, tiek įvairūs iš dalies suderinti modeliai, pagal kuriuos atskiros valstybės galėtų pasirinkti savo nuolatinį laiką.
Be to, siūlomi net kompromisiniai variantai – tam tikras žiemos ir vasaros laiko derinys, laiką pakeičiant pusvalandžiu.
Kartu nereikėtų pamiršti, kad pasekmių turi ne tik pats laiko sukiojimas – jų turės ir jo atsisakymas, o jos ne visada bus teigiamos. Būtent į tai ir orientuotas šiuo metu vykdomas tyrimas.
Analizė apima svarbiausias poveikio sritis, tarp jų – vidaus rinką, energijos taupymą, transportą ir visuomenės sveikatą.
„Siekiant užtikrinti tyrimo patikimumą, jo projekte numatyta, kad analizė kiek įmanoma labiau atitiktų Europos Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, taikomas poveikio vertinimams“, – nurodoma dokumente.
EK tyrime – 10 galimų scenarijų
Konsultacijų procesas vyksta dviem etapais. Pirmasis etapas truko nuo vasario iki balandžio. Jo metu valstybių narių institucijos pildė specialų klausimyną, o kovą taip pat vyko interviu ir seminarai.
Būtent tokiu būdu buvo atrinkta dešimt galimų įgyvendinimo scenarijų, kurie pateko į kitą tyrimo etapą.
Šiuo metu vyksta antrasis EK darbo etapas. Jo tikslas – surinkti duomenis ir nuomones, kurie vėliau bus naudojami vertinant dešimties nagrinėjamų scenarijų poveikį.
Parengti klausimynai valstybių narių institucijoms ir organizacijoms, atstovaujančioms sektoriams, kuriems sezoninis laiko keitimas gali turėti įtakos. Taip pat rengiami interviu ir seminarai.
Tuo pat metu Europos Komisija papildo turimų duomenų analizę, nustato atskaitos tašką būsimam poveikio modeliavimui ir rengia rodiklių sistemą, pagal kurią bus vertinami atskiri scenarijai.
Valstybių narių taip pat paprašyta nurodyti sritis, kurioms sezoninis laiko keitimas daro poveikį ir kurios, jų nuomone, turėtų sulaukti ypatingo dėmesio atliekant analizę.
Kas toliau laukia svarstant laikrodžių persukinėjimo panaikinimą?
Analizę planuojama užbaigti 2026 metų pabaigoje. Būtent jos rezultatai turėtų parodyti, kokių pasekmių turėtų skirtingi sezoninio laiko keitimo panaikinimo variantai.
Turėdamos šią informaciją Europos Sąjungos valstybės galės tiksliau įvertinti, kuri kryptis būtų naudingiausia.
Ar svarbiausi sprendimai dėl laiko sukiojimo pabaigos bus priimti 2027 metais? Tai prognozuoti sunku, tačiau akivaizdu, kad kelias link šios pasenusios sistemos atsisakymo atrodo trumpesnis nei bet kada anksčiau.
Kol kas laikrodžius vis dar sukiojame, o kitas laiko keitimas laukia jau naktį iš šeštadienio į sekmadienį, spalio 24–25 dienomis.