Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro direktorius Jacek Siewiera siūlo būdą, kaip sąjungininkai turėtų atsakyti Rusijai už rusų provokacijas.
J. Siewiera siūlo už kiekvieną Rusijos provokaciją siųsti po 1 000 dronų Ukrainai, skelbia „TVP World“.
„Rusija turi suprasti, kad kiekvienas incidentas kainuoja neproporcingai didelius pinigus. Bet ta komunikacija turi būti labai paprasta. Jeigu mes nustatome vieną tyčinį mūsų gamyklos padegimą – mes aukojame 1 000 dronų Ukrainai. Jeigu mes nustatome vieną jūsų priešiškos veiklos atvejį Baltijos regione – paaukojame 1 000 ilgo nuotolio dronų Ukrainai“, – sako jis.
Anot jo, sąsaja turi būti paprasta, aiški ir suprantama rusams.
„Jie nesupranta kainos, kai padega kokį nors sandėlį šalia miesto ar kai pažeidžia Baltijos jūros oro erdvę. <…> Europa turi sukurti tokį tiesioginį ryšį tarp provokacijos, sabotažo, diversijos ir tarp rezultato ant jų žemės Maskvoje“, – priduria jis.
When asked about recent drone incursions in Lithuania, Jacek Siewiera [@JacekSiewiera], Former Director of the Polish National Security Bureau came up with a strong NATO response. He announced his idea that for every instance of Russia’s hostile activity in the Baltic, there… pic.twitter.com/KhJ73o8WCC — TVP World (@TVPWorld_com) September 15, 2026
NATO pareigūnas: Rusijos hibridinių atakų prieš Aljanso šalis skaičius smarkiai išaugo
Rusijos hibridinių atakų prieš NATO šalis skaičius smarkiai išaugo, pareiškė aukšto rango Aljanso pareigūnas. Jį cituoja naujienų agentūra „dpa“.
Vien pernai užfiksuota daugiau kaip 200 tokių incidentų, Briuselyje sakė pareigūnas ir pridūrė, kad į šį skaičių neįtrauktos įprastos „kasdienės“ kibernetinės atakos.
Pasak jo, vien NATO būstinė kiekvieną mėnesį susiduria su tūkstančiais kibernetinių atakų.
Kalbėdamas apie Vokietijos Leipcigo–Halės oro uoste rastą sprogmenų prikrautą droną, pareigūnas teigė, kad aptiktų sprogmenų rūšis leidžia manyti, jog prie incidento tiesiogiai prisidėjo Rusijos žvalgybos tarnyba.
„Semtex“ nėra toks dalykas, kurį duotum vaikigaliui, užverbuotam žaidžiant vaizdo žaidimus“, – sakė pareigūnas.
NATO, kaip ir Vokietijos vyriausybė, šį incidentą laiko hibridine ataka, nors sprogstamasis užtaisas nesprogo.
Aljanso teigimu, Rusija siekia pakirsti politinę ir praktinę paramą Ukrainai bei pasirengti galimai tolesnei eskalacijai.
Tai apima ypatingos svarbos infrastruktūros ir logistikos grandinių žvalgybą, taip pat išankstinį kenkėjiškos programinės įrangos diegimą svarbiose pramonės valdymo sistemose.
Pareigūno teigimu, NATO ypač neramina besikeičiantis atakų pobūdis.
„Daugėja atakų, didėja jų pavojingumas, didėja ir noras rizikuoti“, – aiškino jis.
NATO siekia stiprinti atgrasymą karinėmis priemonėmis ir geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Aljansas taip pat planuoja sukurti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros tinklą, kuris leistų keistis saugumo informacija su infrastruktūros operatoriais ir padėtų rengti bendras reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pratybas, stiprinti apsaugą nuo dronų ir kibernetinę gynybą.
Pareigūno teigimu, ypač rimtais atvejais NATO vyriausiasis karinis vadas galėtų paprašyti valstybių narių panaudoti puolamuosius kibernetinius pajėgumus.