Skip to content

Lieknumas ne visada reiškia sveikatą, o apkūnumas – ligą: pataria liemens apimtį padalinti iš ūgio

25 liepos, 20264 minute read

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai.

Savo liemens apimtį padalinkite iš ūgio: štai ką sužinosite (tv3.lt koliažas)

Svarbu atminti ir tai, kad pirmiausia žmogus turėtų stengtis valgyti sveikatai palankius maisto produktus, o ne per daug ir griežtai save kontroliuoti, nes tai gali vesti link pavojingo elgesio, pavyzdžiui, nevaldomo emocinio valgymo arba priešingai – valgymo sutrikimų.

KMI rodiklis nėra patikimas

Laidoje gydytojas paaiškino vis dažniau girdimus naujus terminus – „sveikas nutukęs“ ir „lieknas nutukęs“. Kaip sako V. Morozovas, šie terminai parodo, kad ne visada normaliu laikomas kūno masės indeksas yra patikimas rodiklis.

„Tie skaičiukai mažai ką reiškia. Tas skaičius nenurodo tavo kūno masės sandaros – nepasako, kiek pas tave yra kaulų, kiek pas tave yra raumenų, kiek riebaliukų, kiek nuodėmių, žinių, pinigų ar dar kokios nors naštos tavo gyvenime,“ – sako V. Morozovas.

Anot pašnekovo, norint savarankiškai įsivertinti, ar laikas sunerimti dėl svorio, kiekvienas žmogus gali patikrinti savo ūgio ir liemens apimties santykį: paprasčiausiai savo liemens apimtį padalijant iš ūgio.

Sunerimti, anot pašnekovo, reikėtų, jei gautas skaičius yra didesnis nei 0,5.

Sveikatai palanki mityba – tai subalansuotų ir įvairių maisto produktų ir patiekalų valgymas, užtikrinantis, kad organizmas bus aprūpintas reikalingomis medžiagomis. Ji grindžiama gausiu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų vartojimu, kokybiškais baltymais ir sveikaisiais riebalais. Rekomenduojama riboti cukrų, druską, perdirbtą maistą, gerti pakankamai vandens ir valgyti saikingo dydžio porcijas, bet reguliariai.

Kaip valgymo sutrikimai gali būti siejami su priklausomybės ligomis?

Naudinga žinoti, kad valgymo sutrikimai gali būti siejami su priklausomybėmis, nors jie nėra tapatūs. Ryšys egzistuoja keliuose lygmenyse: neurologiniame, psichologiniame ir elgesio.

Pirmiausia, čia įtakos turi atlygio sistema: persivalgymas, badavimas ar „uždrausto“ maisto valgymas aktyvina dopamino sistemą – tą pačią, kuri dalyvauja priklausomybėse nuo medžiagų.

Praradus kontrolę, kaip ir sergant priklausomybės ligomis, žmogus gali jausti, kad „nebegali sustoti“, net suvokdamas neigiamas pasekmes.

Laikui bėgant tolerancija sveikatai nepalankiam valgymui gali stiprėti, pavyzdžiui, žmogus gali imtis vis intensyvesnio elgesio (pvz., didesnių persivalgymų ar griežtesnio ribojimo), kad būtų pasiektas tas pats emocinis efektas.

Valgymo sutrikimai pirmiausia veikia emocijų reguliavimą: maistas ar su juo susijęs elgesys (nevalgymas, persivalgymas, valymas) tampa būdu tvarkytis su stresu, gėda, nerimu ar tuštuma.

Atsiranda kompulsyvumas, t.y., elgesys kartojamas automatiškai, nepaisant neigiamų padarinių – tai būdinga ir priklausomybėms.

Galiausiai įsisukama į palengvėjimo–kaltės ciklą. Trumpalaikį palengvėjimą keičia kaltė arba gėda, tada kyla dar didesnė emocinė įtampa ir elgesys pakartojamas.

Svarbu žinoti, kad priklausomybių liga dažnai siejama su konkrečia medžiaga, o valgymo sutrikimai – su santykiu su maistu, kūnu ir kontrole. Nuo maisto neįmanoma atsiriboti, todėl gydymas orientuotas į elgesio ir emocijų keitimą, ne į „atsisakymą“.

Apie ciklą „Paimk gyvenimą į savo rankas“

Lietuvoje tikrąjį priklausomybių mąstą apskaičiuoti sunku, aišku viena – problema egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagalbos kreipiasi tik apie 7–8 proc. priklausomybę turinčiųjų žmonių: dalis nesupranta arba nepripažįsta turį problemą, kiti ją neigia ar bando susitvarkyti patys.

Vilties teikia tai, kad metų pradžioje Respublikinis priklausomybės ligų centras paskelbė, kad nors vidutinis alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, į centrą besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai išduoda, kad gyventojai vis dažniau, t. y., maždaug 2 iš 12 ieško ir kreipiasi pagalbos.

Laidų metu ir straipsniuose dėmesys yra skiriamas tam, kaip įveikiamos įvairios priklausomybės: alkoholio, narkotikų, tabako, lošimų ir kitos. Medikų, bendruomenių atstovų yra klausiama patarimų, kurie padeda įveikti priklausomybes.

Tokiais atvejais svarbu kalbėti ne tik apie priklausomybių keliamą žalą, bet ir apie sveikus įpročius, kurie stiprina psichologinį atsparumą. Ciklo „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidose ir straipsniuose į sveikatą žvelgiama visapusiškai: vertinant tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, pateikiant istorinį kontekstą, kodėl vienas ar kitas elgesys yra vertinamas kaip priimtinas. Temos apima ne tik dažniausias priklausomybių rūšis, kaip padėti sveikstančiam, tačiau ir prevencines priemones: sveiką mitybą, judėjimą, sveikatos raštingumą, psichologinį atsparumą ir kitas.

Kodėl negalime pasitikėti vien KMI, kokie simptomai rodo, kad dėl svorio reikėtų kreiptis į gydytoją, kokie veiksmai kelia rimtą pavojų bei kokie žmonės patenka į „lieknų nutukusių“ bei „sveikai nutukusių“ kategorijas, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite straipsnio pradžioje.

👁️ 2 peržiūrų
Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 0 👎 0 Iš viso: 0
0% 👍 0% 👎

Panašūs straipsniai

Komentarų: 0

Comments (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiausiai peržiūrėta

Back To Top
No results found...