Vieni mano, kad QR kodai galėtų atsirasti ant iškilių, visuomenei nusipelniusių žmonių kapų, nes leistų daugiau sužinoti apie jų gyvenimą.
Kiti į naujovę žvelgia atsargiai – nenorėtų, kad būtų viešinama asmeninė jų artimųjų informacija, ir sako, jog mirusiuosius reikėtų palikti ramybėje.
QR kodus užsakinėja
Kapinių skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemos „Cemety“ bei virtualias kapines administruojančios įmonės atstovė Karolina Grikėnaitė pasakoja ir apie naujoves.
„Viena tokių naujovių ant paminklo – ženkliukas su QR kodu. Nuskanavus kodą atsiveria visas pasakojimas su nuotraukomis apie amžinybėn išėjusius artimuosius.
Šių QR ženkliukų tikslas – išsaugoti šeimos istoriją, informaciją apie palaidotus asmenis. Kad tai nebūtų tik vardas, pavardė ir iškaltos datos“, – pasakojo „Cemety“ atstovė K. Grikėnaitė ir teigė, kad tokių užsakymų jau turėjo.
Kodas užsakytas laisvės gynėjui
„Tai buvo prašymai iš Kauno, Vilniaus miestų, iš Kėdainių rajono. Kadangi turime kapinių per visą Lietuvą, tai tokių ženkliukų galima rasti daugelyje kapinių – ypatingai ant kultūros paveldo saugomų paminklų.
Beje, vienas kitas ženkliukas atsirado ir Panevėžio rajono kapinėse. Pavyzdžiui, Kauno rajono Petrašiūnų kapinėse QR kodas užsakytas Laisvės gynėjui Titui Masiuliui.
Užsakymų neribojame, jeigu žmonės nori užsakyti, tokią teisę jie turi. Tokio QR kodo kaina prasideda nuo 60 eurų“, – aiškino K. Grikėnaitė.
Netrikdo mirusiųjų ramybės
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM mano, kad tokios naujovės nėra jau tokios blogos ir jis nemano, jog taip trikdoma mirusiųjų ramybė.
„Kita vertus, tai daugiau susiję su asmens duomenų apsauga. Tačiau jei žmogus buvo žinomas, buvo koks nors visuomenės veikėjas, kodėl gi neturėtume sužinoti apie jį informacijos. Tačiau tai turi būti suderinta su giminėmis. Be to, šiais laikais su tais QR kodais žaidžiama visur.
Tik vėl pasikartosiu, kad nebūtų nusižengta asmens duomenų apsaugai ir svarbiausia – suderinta su artimaisiais ir giminėmis. Kartais žinoti apie žmogaus gyvenimą – pravartu, ir nemanau, kad tokios žinios drumsčia mirusiojo ramybę.
Manau, kad toks QR kodas galėtų atsirasti ant režisieriaus Juozo Miltinio paminklo“, – svarstė vyskupas ir sakė, kad QR kodas su tikėjimu nėra susijęs – svarbiausia reikia melstis už mirusiuosius.
Klijuodavo nuotraukas, dabar atsirado QR kodas
Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė priminė, kad XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ant mirusiųjų paminklų buvo dedamos nuotraukos.
„Tos nuotraukos rodo, kad jau tuomet žmonės norėjo, kad kiti žinotų apie mirusius jų giminaičius ir juos matytų vizualiai. Paskui ta mada praėjo – visos mados eina laikotarpiais.
Vėliau, kokiais 1960–1970 metais ant paminklo buvo iškalami mirusiojo atvaizdai. Toji mada irgi praėjo, bet dabar atsirado technologinės galimybės ir jos leidžia ant paminklo uždėti QR kodą.
Ar tai yra blogai, ar gerai – pasakyti negaliu. Tačiau žmonės nori, kad jų artimasis nebūtų užmirštas“, – svarstė etnologė ir sakė, kad ir dabar pašarvojus mirusįjį rodomos nuotraukos, vaizdai su iškeliavusių Anapus.
Noras pažinti žmogų niekur nedingo
„Kita vertus, pastaruoju metu nebėra tarp žmonių tokios didelės bendrystės, vis mažiau susitikimų, lydimų prisiminimais. Tačiau noras pažinti žmogų niekur nedingo, noras sužinoti, koks jis buvo, išliko. Tai juk nėra smerktina, todėl QR kodas ir leidžia sužinoti daugiau informacijos apie asmenį.
Kita vertus, artimieji gali nuspręsti ir priimti sprendimą, ar reikia ant mirusiojo artimojo paminklo dėti QR kodą. Nemanau, kad žmonės vaikščios nuo kapo prie kapo ir skanuos visus QR kodus. Tai neprilyginčiau mirusiojo ramybės trikdymu“, – mano Etninės kultūros skyriaus vedėja L. Vilienė.
Į naujoves žiūri atsargiai
Visgi artimųjų amžino poilsio vietą tvarkantys žmonės atsargiai žiūri į naujovę, nors kartais pripažįsta, jog įdomu sužinoti, kas šalia artimųjų atgulė amžino poilsio. Kitiems atrodo, kad tokios naujovės nėra labai būtinos.
„Geriau aplankyti artimąjį, uždegti žvakelę, pasimelsti“, – mano panevėžietė Edita. Ir teigė, kad nenorėtų, jog apie jos mirusius artimuosius skleistų informaciją.
Tad ir QR kodai labiau tiktų ant žymesnių žmonių kapų, kaip, pavyzdžiui, ant Laisvės gynėjo Tito Masiulio paminklo, arba, jeigu toks atsirastų, ant naujai pastatyto Almos Adamkienės paminklo.
Comments (0)