Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta perspėjimų apie galimus naujos ekonominės krizės ženklus. Vieni ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai augančią dirbtinio intelekto (DI) investicijų bangą, kiti – į rekordiniu tempu besiplečiančią privataus kredito rinką. Tuo metu Lietuvos bankas (LB) jau nusprendė stiprinti bankų atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.
Ką reiškia šie perspėjimai – ar iš tiesų artėjama prie naujos ekonominės krizės?
Ar Lietuvoje ruošiamasi krizei?
Panašu, kad neramiems laikams ruošiasi ir LB.
Pastarasis nusprendė, kad Lietuvoje veikiantys bankai, centrinės kredito unijos ir centrinių kredito unijų grupės kitais metais turės dar labiau sustiprinti savo finansinį atsparumą ir sukaupti papildomą kapitalo atsargą.
Tokį sprendimą priėmė LB valdyba, nustačiusi 1,25 proc. anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą – 0,25 proc. punkto didesnę nei taikoma šiuo metu.
Minėtam papildomam rezervui sukaupti bankai, centrinės kredito unijos ir centrinių kredito unijų grupės turės vienus metus – 1,25 proc. AKR norma bus taikoma nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d.
Šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 60 mln. Eur kapitalo. Tai sudaro mažiau nei 6 proc. 2025 m. sektoriaus uždirbto pelno, todėl reikšmingo poveikio paskolų prieinamumui ar jų kainai nenumatoma.
„Kapitalo rezervai kaupiami ne tada, kai problemos jau prasideda, o tada, kai ekonomika auga. Toks prevencinis sprendimas padeda užtikrinti, kad, jei ateityje ekonomika patirtų reikšmingų sukrėtimų, bankai galėtų ir toliau finansuoti gyventojus bei verslą, o sukauptas rezervas padėtų sušvelninti galimų sukrėtimų poveikį“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, palanki makroekonominė aplinka, arti potencialaus lygio esantis ekonomikos augimas ir didelis bankų pelningumas sudaro sąlygas kaupti papildomus kapitalo rezervus, kartu didinant bankų atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.
Vertinimai rodo, kad, padidinus kapitalo reikalavimą 0,25 proc. punkto, vidutinė skolinimosi kaina galėtų padidėti iki 0,04 proc. punkto, o metinis kredito augimas galėtų sumažėti iki 0,4 proc. punkto.
LB vertinimu, bendras ciklinės rizikos lygis, pagal kurį nustatoma AKR norma, iš nuosaikaus pereina į vidutinį. Namų ūkių sektoriuje ciklinės rizikos lygis ir toliau vertinamas kaip aukštas dėl išliekančio būsto kainų pervertinimo ir itin aktyvaus skolinimosi būstui įsigyti bei vartojimui, o įmonių sektoriuje – tebėra nuosaikus.
Tačiau, jei dabartinės kreditavimo tendencijos išliks, iki kitų metų pradžios ir įmonių sektoriuje taip pat gali pradėti formuotis disbalansai, dėl kurių ciklinės rizikos lygis padidėtų iki vidutinio.
Kam reikalingas kapitalas?
LB Komunikacijos vyr. specialistas Giedrius Šniukas paaiškino, kad banko kapitalas – tai banko savininkų į banką investuotos nuosavos lėšos ir sukauptas pelnas, kuris toliau reinvestuotas į banko veiklą.
Paprastai tariant, kapitalas – tai banko savininko per banką „įdarbintos“ lėšos.
„Kapitalas nėra kažkur nuošaliai padėtas, jis „įdarbintas“, ir veikia kaip apsauginė pagalvė: jei bankas patiria nuostolių (pavyzdžiui, klientams negrąžinant paskolų), nuostoliai pirmiausia mažina kapitalą, o pasiskolintos lėšos, daugiausia, indėliai, – lieka saugūs“, – aiškino pašnekovas.
G. Šniukas pabrėžia, kad bankų reguliuotojai ir priežiūros institucijos siekia, kad kiekvienas bankas turėtų saugų ir patikimą kapitalo dydį, atitinkantį to banko prisiimamą riziką.
„Todėl yra nustatomi kapitalo reikalavimai – taisyklės, nurodančios, kokią mažiausią dalį nuosavų lėšų (palyginti su visu banko turtu ir (arba) pagal riziką įvertintu turtu) banko savininkai turi būti įnešę į banką.
Kadangi bankai susiduria ir su skirtingomis, ir su panašiomis rizikomis, kurių kilmė gali būti įvairi, dabartiniame reguliavime tokių kapitalo taisyklių yra kelios – vienos nusako reikalavimus pagal kiekvieno banko specifinę riziką, kitos – atsižvelgia į makrolygio, t.y. visai finansų sistemai aktualią, riziką“, – atkreipė dėmesį LB atstovas.
Jis dalijosi, kad viena iš tokių taisyklių yra Anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) reikalavimas. Jis nustatto, kad finansinio ciklo pakilimo etape, t. y. laikais, kai sparčiai auga namų ūkių ir įmonių skolinimasis, kapitalo reikalavimas visiems bankams didinamas, t. y. „didinama apsauginė pagalvė“.
„Kita vertus, jei finansų sistema ar ekonomika patirtų reikšmingą sukrėtimą, ir dėl to išaugtų rizika, kad daugiau nei įprastai įmonių ir namų ūkių nebegalės grąžinti paskolų, šis reikalavimas būtų atšaukiamas, o atlaisvintą „apsauginę pagalvę“ bankai galėtų panaudoti atsiradusiems nuostoliams sugerti.
Taip nuostoliai pernelyg nesuvaržytų tolesnės bankų veiklos, pavyzdžiui, kreditavimo tų verslų ir gyventojų, kurių finansinė būklė stabili, o veiklai reikalingas finansavimas“, – nurodė pašnekovas.
G. Šniukas pridūrė, kad AKR normos didinimas nuo 0,25 proc. iki 1,25 proc. yra grindžiamas vertinimu, kad finansinis ciklas jau kurį laiką yra pakilime.
Paprastai tariant, pastaruoju metu Lietuvoje itin išaugo namų ūkių ir įmonių įsiskolinimas.
„Kreditavimo tempai Lietuvoje šiemet tebebuvo vieni sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), o verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis, nors ir tebėra nedidelis, per pastaruosius metus taip pat buvo vienas iš sparčiausiai augusių ES.
Būsto rinkoje yra tam tikrų disbalansų – būsto kainų pervertinimas išlieka, nors ir nedidelis. Jei kreditavimo tempai išliks tokie dideli, gali pradėti formuotis reikšmingesni disbalansai. Na o makroekonominė aplinka ir bankų sistemos pelningumas išlieka pakankamai palankūs tam, kad būtų stiprinamas sistemos atsparumas ir „apsauginė kapitalo pagalvė“, – aiškino LB atstovas.
Suvaržys ekonomikos augimą?
Į tokią LB žinią sureagavo Seimo narys Simonas Gentvilas.
Politikas neslėpė, kad nuo kitų metų įvedama prievolė šalies bankams sukaupti papildomą kapitalo atsargą bus nenaudinga šalies ekonomikai.
Jo pastebėjimu, Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos ir taip geriausiai Europoje atlaikė ir toliau atlaiko streso testus, todėl paskolų kiekį mažinantis sprendimas kaupti didesnę kapitalo atsargą gali padidinti skolinimosi kainą.
„Lietuvos bankas nusprendė mažinti kredito pasiūlą, o tai stabdys Lietuvos sveiką ekonomiką. Kiti Europos Sąjungos šalių centriniai bankai to neatlieka, todėl Lietuvoje ekonomikos dalyviams turi būti išsamiau paaiškinta, kas yra daroma. Šalies bankai ir unijos kaip buvo, taip ir toliau išlieka konservatyvūs. Tuo metu šalies verslai, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, skolinasi mažai.
Papildomo kapitalo kaupimas bankuose nepadės verslams daugiau skolintis, todėl suvaržys šalies augimą 2027 metais“, – prognozuoja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.
LB vertinimu, dėl šio sprendimo šalyje metinis kredito augimas gali sumažėti iki 0,4 proc. punkto.
Tačiau S. Gentvilas tuo abejoja: „Pats šalies centrinio banko vadovas indikuoja, kad rudenį „Euribor“ kops aukštyn, tad kredito rinka ir prieinamumas kitais metais neišvengiamai kris žemyn“.
Baiminasi dėl DI ir įsiskolinimo
Užsienio žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie galimus krizės ženklus – perspėjama ne tik dėl DI investicijų burbulo, bet ir sparčiai augančios privataus kredito rinkos.
Sparčiai augant investuotojų lūkesčiams, technologijų bendrovių vertė per pastaruosius metus šoktelėjo iki itin aukštų lygių.
Anglijos bankas savo Finansinio stabilumo ataskaitoje pažymi, kad kai kurių su DI susijusių bendrovių vertinimai jau atrodo pernelyg išaugę, o investuotojams nusivylus tikėtina staigi akcijų kainų korekcija.
Paprastai tariant, investuotojai šiandien už kai kurių dirbtinio intelekto bendrovių akcijas moka tikėdamiesi, kad ateityje jos uždirbs gerokai daugiau. Jei paaiškėtų, kad šie lūkesčiai buvo per dideli, akcijų kainos galėtų staigiai kristi, o tai paveiktų ir platesnes finansų rinkas.
Anglijos bankas nurodo, kad remiantis kai kuriais pramonės vertinimais, išlaidos DI infrastruktūrai per ateinančius penkerius metus galėtų viršyti penkis trilijonus JAV dolerių.
„Nepaisant to, kad didžiausios DI įmonės ir toliau didžiąją dalį šių išlaidų finansuos iš savo veiklos pinigų srautų, tikimasi, kad maždaug pusė bus finansuojama iš išorės šaltinių, daugiausia skolintomis lėšomis.
Gilesni ryšiai tarp DI įmonių ir kredito rinkų bei didėjantys šių įmonių tarpusavio ryšiai reiškia, kad, jei įvyktų turto kainų korekcija, nuostoliai dėl skolinimo galėtų padidinti finansinio stabilumo riziką“, – nurodo Anglijos bankas.
Taip pat vis daugiau dėmesio sulaukia sparčiai auganti privataus kredito rinka.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad jos vertė jau siekia apie 3,5 trln. JAV dolerių. Ekspertų teigimu, šios rinkos plėtra kelia klausimų, kaip ji atlaikytų ekonominį nuosmukį, nes joje daugėja mažiau likvidžių ir sunkiau įvertinamų paskolų.
Rizikas rodo ir naujausi duomenys. Kredito reitingų agentūros „Fitch Ratings“ duomenimis, JAV privataus kredito rinkoje įmonių paskolų įsipareigojimų nevykdymo rodiklis 2025 m. pasiekė rekordinį – 9,2 proc. – lygį.
Paprastai tariant, vis daugiau įmonių ir investuotojų yra pasiskolinę pinigų už įprastų bankų sistemos ribų, tačiau ekonomikai sulėtėjus kyla rizika, kad dalis šių paskolų nebus grąžinta.
Dėl to didieji Volstrito bankai praneša atidžiau stebintys savo privataus kredito portfelius ir atliekantys papildomus testus, kaip jie atlaikytų galimą ekonomikos sulėtėjimą.
Papildomą nerimą kelia ir dirbtinio intelekto plėtra – baiminamasi, kad ji gali padidinti kai kurių sektorių įmonių finansinius sunkumus ir paskolų negrąžinimo riziką.
Comments (0)