Prezidento Gitano Nausėdos savaitė Madeiroje tapo gerokai didesne politine tema, nei iš pradžių galėjo atrodyti. Prezidentūra skelbė, kad valstybės vadovas Portugalijai priklausančioje saloje dirbs nuotoliniu būdu, tačiau vėliau viešumoje pasirodžiusios ekskursijų organizatorių nuotraukos parodė ir kitą kelionės pusę.
Paaiškėjo, kad prezidentas su kompanija leidosi į turistinę išvyką laivu prie vienos garsiausių Madeiros vietų – Ponta de São Lourenço, arba Šv. Lauryno pusiasalio.
Būtent čia ir prasidėjo pagrindinis ginčas: ar tai buvo darbas nuotoliu, ar tiesiog atostogos, kurios dėl teisinės spragos buvo pavadintos darbu?
Prezidentūra paskelbė: savaitę dirbs iš Madeiros
G. Nausėda Madeiroje viešėjo rugpjūčio 3–10 dienomis.
Prezidentūra oficialiai paskelbė, kad šiomis dienomis šalies vadovas dirbs nuotoliniu būdu ir bus nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius Lietuvoje. Jo viešoje darbotvarkėje tuo metu fizinių susitikimų nebuvo numatyta.
Problema ta, kad Lietuvos prezidento atostogos teisės aktuose nėra normaliai reglamentuotos.
Kitaip nei ministrams, prezidentui nėra numatyta, pavyzdžiui, 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Todėl valstybės vadovas net ir poilsiaudamas formaliai lieka einantis pareigas.
Tuomet pasirodė nuotraukos iš pramoginės išvykos
Praėjus kiek daugiau nei savaitei po G. Nausėdos sugrįžimo, Madeiros ekskursijų bendrovė „Madeira Sea Emotions“ socialiniuose tinkluose paskelbė prezidento viešnagės nuotraukas.
Bendrovė padėkojo Lietuvos prezidentui ir jo kompanijai už tai, kad šie pasirinko jų organizuojamą išvyką į Ponta de São Lourenço.
Organizatoriai rašė, kad jiems buvo garbė priimti Lietuvos prezidentą savo laive ir kartu leisti laiką prie vieno įspūdingiausių salos gamtos objektų.
Tai nėra valstybinio vizito programa.
„Madeira Sea Emotions“ yra komercinė turizmo bendrovė, siūlanti ekskursijas laivais, žygių ir plaukimo paketus, baidares, nardymą bei banginių ir delfinų stebėjimo išvykas.
Nėra pagrindo teigti, kad Nausėda būtinai dalyvavo visose šiose pramogose – viešai patvirtinta būtent jo išvyka į Šv. Lauryno pusiasalį.
Pats Nausėda to ir neslepia – tai buvo ir poilsis
Sugrįžęs prezidentas paaiškino, kad kelionei pasirinko, jo žodžiais, bene vienintelę savaitę metuose, kai nebuvo suplanuotų fizinių susitikimų ir kitų darbų, kuriems būtinas jo buvimas Lietuvoje.
Jis taip pat atvirai kalbėjo apie poilsį.
Prezidentas teigė besidžiaugiantis, kad laiką pavyko išnaudoti „ne pasyviam, o aktyviam poilsiui“.
Taigi ginčo esmė nėra ta, ar prezidentas Madeiroje ilsėjosi.
Jis pats tai iš esmės pripažino.
Ginčas kilo dėl to, kodėl visa savaitė iš pradžių buvo pristatyta kaip „darbas nuotoliu“, o ne tiesiog prezidento poilsis, kurio metu jis prireikus ir toliau vykdo valstybės vadovo funkcijas.
Kodėl tai papiktino dalį žmonių?
Pirmoji priežastis – komunikacija.
Kai įprastas darbuotojas sako dirbantis nuotoliu, tikimasi, kad darbo metu jis iš tikrųjų dirba. Todėl vėliau pasirodžius nuotraukoms iš turistinės išvykos laivu kilo klausimų, kodėl Prezidentūra negalėjo iš karto pasakyti paprasčiau: prezidentas ilsisi, tačiau lieka pasiekiamas ir prireikus vykdys pareigas.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad pagrindinė problema buvo būtent komunikacija. Anot jos, normalu, kad valstybės vadovas atostogauja, tačiau apie tai galima būtų pasakyti tiesiai, kaip anksčiau elgdavosi prezidentas Valdas Adamkus.
Kita vertus, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė nematantis esminės problemos, kad prezidentas dirba nuotoliu iš užsienio. Panašiai kalbėjo ir Virginijus Sinkevičius, pabrėžęs, jog prezidentas taip pat yra žmogus ir turi teisę pailsėti.
Taigi viešas vertinimas tikrai nėra vienodas.
Dar vienas jautrus momentas – Kazimiros Prunskienės laidotuvės
Prezidentui būnant Madeiroje Lietuva atsisveikino su pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministre pirmininke Kazimira Prunskiene.
G. Nausėda atsisveikinime nedalyvavo.
Tai taip pat sulaukė klausimų viešojoje erdvėje. Seimo pirmininkas Juozas Olekas prezidento dėl to tiesiogiai nekaltino, tačiau pažymėjo, kad pats dėl atsisveikinimo buvo pakeitęs savo planus.
Šis sutapimas dar labiau sustiprino diskusiją: jeigu prezidentas oficialiai „dirbo nuotoliu“, kodėl nebuvo viename reikšmingiausių tos savaitės valstybinių atsisveikinimų?
O kas sumokėjo už kelionę?
Čia svarbu atskirti faktus nuo viešumoje atsiradusių interpretacijų.
Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis nurodė, kad G. Nausėda už savo kelionę į Madeirą mokėjo asmeninėmis lėšomis.
Taigi nėra pagrindo rašyti, kad prezidento asmeninės atostogos ar pramoginė išvyka buvo apmokėta mokesčių mokėtojų pinigais.
Kartu su prezidentu, kaip ir priklauso valstybės vadovui, vyko Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai. Jų komandiruotės ir apsaugos išlaidos buvo dengiamos tarnybos lėšomis.
Tai atskiras klausimas nuo paties prezidento kelionės išlaidų.
Nausėda paaiškino, kodėl tiesiog „neišėjo atostogų“
G. Nausėdos argumentas paprastas: prezidento pareigų, jo teigimu, negalima savaitei perduoti kitam žmogui.
Jis sakė pasirinkęs laiką, kai fizinis dalyvavimas praktiškai nereikalingas, o skubius dokumentus prireikus galima pasirašyti mobiliuoju parašu.
Prezidentas pabrėžė ir tai, kad Konstitucija jam, kaip žmogui, neuždraudžia asmeninio gyvenimo ir poilsio.
Problema yra ne pats poilsis, o teisinė pilkoji zona: prezidento atostogos iki šiol aiškiai nesureguliuotos. Teisininkai po Madeiros istorijos vėl paragino šią dviprasmybę išspręsti.
Kas iš viso to lieka?
Faktinis vaizdas šiandien gana aiškus.
Gitanas Nausėda rugpjūčio 3–10 dienomis buvo Madeiroje, kelionę apmokėjo pats, Prezidentūra tą savaitę įvardijo kaip nuotolinį darbą, o prezidentas tuo pačiu ir aktyviai ilsėjosi.
Viešai patvirtinta, kad jis su kompanija dalyvavo komercinės turizmo bendrovės organizuotoje išvykoje laivu prie Ponta de São Lourenço.
Nėra duomenų, kad dėl kelionės prezidentas būtų neįvykdęs kokio nors privalomo konstitucinio veiksmo.
Tačiau dalis visuomenės ir politikų kritikavo ne prezidento teisę pailsėti, o bandymą poilsio savaitę oficialiai vadinti „darbu nuotoliu“.
Ir būtent Madeiros istorija iškėlė daug platesnį klausimą: gal Lietuvai pagaliau reikia aiškiai nustatyti, kaip ir kada gali atostogauti valstybės vadovas, užuot kiekvieną kartą kūrus tokius teisinius ir komunikacinius rebusus.
Comments (0)