Po apsikeitimo smūgiais su Iranu Juntinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė paliaubų pabaigą, o JAV jau kelias naktis iš eilės atakuoja Iraną. Nors JAV prezidentas teigia, kad susitarimas su Teheranu dar įmanomas, įtampą didina jo pareiškimai dėl Hormūzo sąsiaurio ir vėl kylančios naftos kainos. Ar konfliktas gali dar labiau eskaluotis?
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
JAV ir Irano konfliktas vėl eskaluojasi
Kaip jūs supratote, kas įvyko praėjusią savaitę, kai po apsikeitimo smūgiais iš karto buvo pareikšta, kad paliaubos baigėsi. Kas nutiko?
E. Račius: Jeigu sektume paprasčiausiai, turbūt galėtume sakyti, kad Iranas, tampydamas amerikietišką liūtą už ūsų, galiausiai išprovokavo reakciją, kuri, kaip matome, dabar yra ne vienetinė, o tęstinė, ir situacija eskaluojasi.
Ta prasme, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė dabar jau, galbūt galima sakyti, išties atnaujino karo veiksmus. JAV prezidentas paskelbė, kad karo veiksmai yra atnaujinami ir kad tai nebėra tiesiog apsimėtymas sprogmenimis, kai vieni apšaudo komercinius laivus, o kiti šaudo į tuos, kurie atidengia ugnį. Dabar mes matome, kad situacija jau yra paaštrėjusi.
Į klausimą, kas nutiko, atsakyčiau siekdamas tai labiausiai su tuo, kas vyko pačiame Irane ir šiek tiek Irake – turiu galvoje nužudytojo aukščiausiojo vadovo laidotuves, nes, tam tikra prasme, tai yra simbolinis momentas, kuris parodė, galbūt ne visai taip atvirai ir tiesiogiai, bet neabejotinai atskleidė jėgų persiskirstymą Irane.
Komentatoriai ir aš manome, kad Irane iš esmės keičiasi sistema bei valdžios struktūra. Civiliai tampa išimtinai tik vykdomosios valdžios atstovais, tuo tarpu realią valdžią perima jėgos struktūrų atstovai. Ar tai bus revoliucinė gvardija, ar kažkas kita, galbūt nėra taip svarbu, bet būtent tos jėgos struktūros jaučiasi užtikrintos, kad galės išlikti nesvarbu, kokia bus Jungtinių Valstijų reakcija. Įsivaizduojama, kad sausumos pajėgų Jungtinės Valstijos greičiausiai neįves.
Ar Trumpas dar gali susitarti su Teheranu?
Ką tai reiškia Donaldui Trumpui ir Amerikai, kuri bando susitvarkyti bei pasiekti kažkokį susitarimą? Kaip jums atrodo, ar įmanoma tai padaryti, kai paliaubos akivaizdžiai žlugo?
E. Račius: Šiuo atveju tai turbūt jėgų balanso klausimas. Visus tuos 10-mečius Irane sprendimus priimdavo civiliai: aukščiausiasis dvasininkas, kiti išrinkti ar paskirti pareigūnai. Žinoma, konsultuodamiesi su jėgos struktūromis, bet bet kuriuo atveju jėgų balansas buvo apylygis arba netgi labiau civilių pusėje, o dabar mes matome, kad civiliai vykdo jėgos struktūrų nurodymus.
Derybos gali tęstis, bet Irano viduje greičiausiai yra suprantama, kad tos derybos dažnai bus tuščios: daug žodžių, pareiškimų, lūkesčių, bet sprendimai vargu ar bus pasiekti, o jeigu net ir bus pasiekti, veiksmai, kuriuos koordinuoja ir kontroliuoja jėgos struktūros, gali visiškai neatitikti tų vilčių ar lūkesčių, dėl kurių buvo sutarta.
Mes matome – buvo susitarimas, ką turėtų Iranas laimėti, ir, tiesą sakant, tas susitarimas buvo gana palankus Iranui, bet jėgos struktūros, matyt, nutarė, kad tai nėra pakankama pergalė. Iranas žaidžia didesnį žaidimą, negu mes kartais įsivaizduojame. Tarkime, Ukrainos ir Rusijos kare nėra tų kortų, kurias turi Iranas ir Jungtinės Valstijos.
Turiu galvoje rinkimus ir demokratiją, nes Jungtinės Valstijos nepaliaujamai artėja prie labai svarbių rinkimų. Gal pačiam prezidentui asmeniškai jie nėra tokie lemiami, bet neabejotinai svarbūs valdančiajai Respublikonų partijai.
Iranas tikisi – ir dėl to nekyla jokių abejonių – kad tie rinkimai sužlugdys Donaldą Trumpą kaip prezidentą, atims jam pagrindą iš po kojų. Įsivaizduojama, kad turėtų laimėti demokratai. Nors jie nebūtinai bus labai palankūs Iranui – Iranas nėra naivus – bet jie tikrai nepalankūs Donaldui Trumpui.
Iranas žaidžia šį žaidimą tikėdamasis, kad reikia vienaip ar kitaip išlaukti, kad ir su nuostoliais, iki rinkimų, po kurių, kaip įsivaizduojama, bus galima atsikvėpti.
Kitaip tariant, Iranas absoliučiai nebuvo suinteresuotas, kad tos paliaubos apskritai būtų ir kad susitarimas būtų pasiektas, bet kyla klausimas: ar Donaldas Trumpas ir jo komanda kalbėjosi ne su tais žmonėmis?
E. Račius: JAV prezidentas labai dažnai sakydavo, kad jie kalbasi su tinkamais ar teisingais žmonėmis, tada tie viešieji asmenys, pavyzdžiui, parlamento pirmininkas ar užsienio reikalų ministras, kurie labiausiai dalyvavo derybose, gūžčiodavo pečiais ir sakydavo, kad kalbama ne apie juos, ir neaišku, su kuo jis kalbasi.
Didysis klausimas: ar JAV prezidentas išties mėgino kalbėtis su tais, su kuriais reikėjo kalbėtis? Galbūt nesusikalbėjo, bet bent jau pamėgino kalbėtis su generolais, uniformuotais žmonėmis, kurie realiai valdo situaciją. Ar vis dėlto buvo mėginama kalbėtis su žemesnio rango asmenimis, kurie apskritai neturi jokių įgaliojimų? Tačiau Jungtinės Valstijos neturi pasirinkimo – opozicijos Irane nėra.
Pavyzdžiui, Venesueloje JAV galėjo pasirinkti kalbėtis su opozicija, o čia tokio pasirinkimo nėra. Tenka kalbėtis su tais, kuriuos Iranas pristato kaip reprezentuojančius valstybę – dažniausiai tai parlamento pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, arba apskritai nebėra su kuo daugiau šnekėtis. Taigi, Jungtinės Valstijos yra prigautos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)