Greitojo maisto restoranai daugelį metų buvo siejami su greitai pagamintu ir nebrangiu maistu. Tačiau pastaruoju metu kainoms sparčiai augant, klientai vis dažniau kelia klausimą, kodėl už mėsainį, bulvytes ir gėrimą tenka mokėti gerokai daugiau. Ekspertai pabrėžia, kad tam įtakos turi ne tik infliacija – daugiau išleisti gyventojus skatina ir įvairūs greitojo maisto restoranų tinklų triukai.
Parastai eidami į greitojo maisto restoranus žmonės tikisi pavalgyti ne tik greičiau, bet ir pigiau. Tačiau pastaruoju metu tokia tendencija keičiasi, nes per pastaruosius kelerius metus greitojo maisto kainos smarkiai išaugo.
Remiantis „Finance Buzz“ duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2014–2024 m. laikotarpiu vidutinės meniu kainos greitojo maisto įstaigose padidėjo nuo 39 proc. iki 100 proc., viršydamos 31 proc. infliacijos lygį per tą patį laikotarpį.
Nepasitenkinimą dėl greitojo maisto kainų klientai išreiškia vis dažniau.
Pavyzdžiui, vienas vyriškis dalijasi, kad maistas keturiems žmonėms „Taco Bell“ dabar jam kainavo 53 JAV dolerius (46 eurus), o tai prilygo sumai, kurią jis neseniai sumokėjo už šeimos maistą ne greitojo maisto restorane.
Dalį šių kainų galima priskirti padidėjusioms meniu sąnaudoms, tačiau kita dalis gali būti siejama su sąmoninga greitojo maisto kavinių strategija, kuria siekiama paskatinti klientus pirkti daugiau.
Kokias gudrybes naudoja greitojo maisto restoranai?
Dar 2024 m. „TikTok“ turinį kuriantis vyriškis Manviras Dosanjhas vaizdo įraše pasidalijo, kokias gudrybes, skatinančias pirkėjus įsigyti daugiau taiko „McDonald’s“. Šis vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 178 tūkst. peržiūrų.
Vaizdo įraše vyras aiškino, kad dalis restorano taktikos, skirtos paskatinti klientus pirkti daugiau, yra susijusi su savitarnos kasomis, kurias galima rasti daugelyje „McDonald’s“ restoranų visame pasaulyje.
Pirmiausia, pasak jo, „McDonald’s“ dažnai brangiausius patiekalus išdėsto meniu viršuje, todėl užsakant jie atsiduria akių lygyje.
„Tai beveik kaip prekybos centro lentynos, kur brangiausi produktai yra akių lygyje, o likusieji, pigesni produktai, yra apačioje“, – sako jis.
Vėliau, pasirinkus produktą, klientui užduodamas klausimas, ar jis nori įsigyti tik tą produktą, ar nori jį paversti kompleksu.
Pavyzdžiui, kai žmogus užsisakinėja mėsainį, jam būna siūloma pirkti kompleksą kuriame dar bus bulvytės „fri“ ir gėrimas. Taip pat prašoma pasirinkti, ar pirkėjas nori didelio, ar mažo komplekso.
Tai, pasak „TikTok“ naudotojo, yra dar viena taktika, skirta padidinti pelną.
„Tai subtilus būdas įtikinti jus, kad vien mėsainio alkiui numalšinti nepakaks“, – aiškina jis.
Kai prekė įdedama į krepšelį, klientą pasitinka animacija, kurioje pristatomos nuolaidos papildomoms prekėms.
„Jie nori jus apdovanoti už tai, kad įdėjote prekių į krepšelį“, – pasakoja „TikTok“ kūrėjas.
Vyriškis pastebi, kad, užuot nukreipusi klientą tiesiai prie apmokėjimo, po prekės įdėjimo į krepšelį sistema grąžina jį atgal į meniu, kur klientai yra gundomi pasirinkti dar daugiau prekių.
Tuo metu bendra suma visą laiką rodoma ekrano apačioje, už kliento įprasto regėjimo lauko ribų.
Ar savitarnos kasose pirkėjai tikrai įsigyja daugiau?
Duomenys rodo, kad klientai, besinaudojantys savitarnos kasomis, užsisako daugiau.
„Business Insider“ rašo, kad, pasak „Shake Shack“ generalinio direktoriaus Randy Garutti, žmonės, užsisakantys maistą savitarnos kasose, vidutiniškai išleidžia apie 10 proc. daugiau.
Kiti šaltiniai teigia, kad užsakant savitarnos kioske vidutinė užsakymo suma padidėja nuo 15 proc. iki 20 proc.
Štai Hamburgo verslo mokyklos profesorė dr. Karen Gedenk kartu su kolegomis ištyrė, ar maisto užsakymas savitarnos kasoje keičia pirkėjų elgseną
20 greitojo maisto restoranų ištyrę mokslininkai atrado, kad savitarnos kasose pirkėjai užsisako 14–16 proc. daugiau maisto.
Mokslininkai pridėjo, kad užsakymai per savitarnos kasas paprastai turi 32 procentais daugiau cukraus ir 42 procentais daugiau transriebalų.
Anot tyrimo autorių, taip yra todėl, nes savitarnos kasos automatiškai siūlo kitus produktus ir nuolat klausia, pavyzdžiui, ar norėtumėte kavos prie savo patiekalo.
Lietuviai tokiose kasose maistą užsisako vis dažniau
Mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė visuose 70-yje šalies restoranų įrengė 132 savitarnos kasas.
„Skaitmeniniai sprendimai tampa neatsiejama šiuolaikinės restoranų patirties dalis, todėl savitarnos kasų diegimas buvo nuoseklus žingsnis siekiant klientams suteikti daugiau patogumo. Šis projektas – ne tik technologinis atnaujinimas, bet ir ilgalaikė investicija į geresnį aptarnavimą.
Matome, kad klientai vis drąsiau renkasi savitarną, o jų aktyvumas nuosekliai auga“, – sako Ieva Salmela, „Hesburger“ komunikacijos ir tarptautinės rinkodaros direktorė.
„Hesburger“ atstovė nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje, priklausomai nuo restorano, per savitarnos kasas atliekama vidutiniškai 20–30 proc. visų užsakymų, o kai kuriuose restoranuose šis rodiklis jau siekia apie 40 proc.
Bendrovės duomenimis, savitarnos naudojimas kas mėnesį auga 2–3 proc., todėl tikimasi, kad ateityje vis daugiau klientų rinksis šį užsakymo būdą.
„Pastebime, kad klientams svarbiausia yra galimybė užsakymą pateikti be skubos ir nelaukiant eilėje. Savitarnos kasos leidžia ramiai, savu tempu pasirinkti norimus produktus, pritaikyti užsakymą pagal individualius poreikius, o tuo metu mūsų darbuotojai gali dar daugiau dėmesio ir laiko skirti užsakymų ruošimui.
Dėl to visas aptarnavimo procesas tampa sklandesnis tiek klientams, tiek darbuotojams“, – sako I. Salmela.
Pasak jos, savitarnos kasos vienodai sėkmingai prigijo tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunesni klientai, tačiau savitarnos populiarumas nuosekliai auga visoje Lietuvoje.
Šiuo metu „Hesburger“ restoranų tinklas valdo daugiau kaip 490 restoranų 9-iose šalyse, iš jų 179 – Baltijos šalyse. „Hesburger“ tinklas taip pat veikia Suomijoje (257), Bulgarijoje (34), Ukrainoje (7), Vokietijoje (2), Rumunijoje (16) ir Lenkijoje (1). Vien Suomijoje „Hesburger“ dirba apie 6000 žmonių, o tarptautiniu mastu bendras viso tinklo darbuotojų skaičius pasiekė 9500.
„McDonald’s“ savitarnos kasas naudoja jau seniai
Prieš tris dešimtmečius Lietuvoje duris atvėręs „McDonald’s“ šiemet mini 30 metų veiklos sukaktį.
Nuo pirmojo restorano Vilniuje 1996 m. tinklas išaugo iki 19 restoranų 5 šalies miestuose ir tapo vienu geriausiai atpažįstamų greitojo aptarnavimo restoranų tinklų Lietuvoje.
Greitojo maisto restoranų tinklas nurodo, kad šiandien „McDonald’s“ komandoje Lietuvoje dirba daugiau nei 1 200 žmonių, o šalies restoranuose kasdien apsilanko daugiau nei 20 tūkst. klientų. Kasmet vien Lietuvoje parduodama daugiau nei 13 mln. mėsainių.
Šiuo metu restoranų tinklas veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.
Tinklas pažymi, kad kartu su plėtra keitėsi ir lankytojų patirtis: šiandien lankytojams prieinami „McDrive“, „McDelivery“, „McCafé“, savitarnos kioskai, mobilūs užsakymai ir kiti sprendimai, atliepiantys pasikeitusius vartotojų įpročius.
Beje, „McDonald’s“ apie savitarnos kasų įrengimą paskelbė dar 2011 m.
Pastaraisiais metais „McDonald’s“ Lietuvoje toliau investavo į restoranų plėtrą ir modernizavimą. Per pastarąjį dešimtmetį daugiau nei 18 mln. eurų investuota į naujų restoranų atidarymą ir esamų atnaujinimą. Pirmasis iš trijų papildomų restoranų, planuojamų Lietuvoje 2025–2027 m., buvo atidarytas dar 2025 m. pabaigoje, o plėtra bus tęsiama ir artimiausiais metais.
Kartu dėmesys skiriamas ir tvarumo sprendimams: naujai statomuose restoranuose diegiamos saulės elektrinės ir energijos valdymo sistemos, o nuo 2023 m. Vilniaus Vingio parke „McDonald‘s“ įrengė 60 atliekų rūšiavimo šiukšliadėžių.
Per tris dešimtmečius kartu su „McDonald’s“ augo ne tik restoranų tinklas, bet ir jame dirbančios komandos. Daliai darbuotojų ši sukaktis yra ir asmeninė – 2026 m. 21 restoranų tinklo darbuotojas Lietuvoje mini daugiau nei 20 metų darbo stažą įmonėje, o 2 darbuotojai yra komandos dalis nuo pat pirmųjų tinklo veiklos metų šalyje.
Comments (0)