29-erių Jurgio Zeliankos mirtis sukrėtė ne tik artimuosius, bet ir net vaikino nepažinojusius žmones. Jurgio tėtis, advokatas, buvęs teisėjas Vytautas Zelianka naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie sūnaus ilgus metus trukusią kovą su psichikos sveikatos sunkumais, vaistais ir priklausomybėmis. Psichiatras Martynas Marcinkevičius naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad šiandien nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų pasaulis pasikeitė neatpažįstamai – jų skaičiuojama tūkstančiais, naujos medžiagos atsiranda kone kasdien, o kartais net medikai nežino, ką iš tiesų aptiks į ligonines patekusio žmogaus organizme.
Psichiatras sako, kad tai, ką matome šiandien, yra visiškai kitokio masto problema nei prieš 20 metų.
Pasak jo, per pastaruosius dešimtmečius nelegalių sintetinių narkotikų pasaulis pasikeitė taip smarkiai, kad šiandien medikams kartais sunku net nustatyti, kokią medžiagą žmogus pavartojo, o juo labiau – numatyti jos poveikį.
„Mums kartais ir patys pacientai sako: „Net nevarkite, čia nebus to, ką aš prisivartojęs“, – aiškina psichiatras.
Kokie vaistai sukelia priklausomybę
Pasak psichiatro, pirmiausia būtina atskirti priklausomybę nuo situacijų, kai žmogaus savijauta pablogėja tiesiog nutraukus gydymą. Jo teigimu, vieninteliai vaistai, kurie gali sukelti priklausomybę, yra vadinami benzodiazepinai.
M. Marcinkevičius pabrėžia, kad visuomenėje ir net tarp kai kurių gydytojų yra įsitvirtinęs ir kitas, jo teigimu, neteisingas įsitikinimas, kad priklausomybė gali išsivystyti nuo antidepresantų ar antipsichotikų.
„Nei antidepresantams, nei antipsichotikams priklausomybė nesivysto. O jeigu nutraukus vaisto vartojimą žmogaus savijauta gali kažkiek blogėti, tai ne dėl to, kad atsirado priklausomybė, o dėl to, kad tų vaistų vis dar reikia.
Tai pagrindinis dalykas, ką reikia akcentuoti, kad antidepresantams priklausomybė nesivysto“, – pabrėžia M. Marcinkevičius.
Lietuva pirmavo šių vaistų vartojime
Pasak gydytojo, daugelį metų Lietuvoje benzodiazepinių vaistų buvo suvartojama gerokai daugiau nei aplinkinėse valstybėse. Negana to, juos neretai skirdavo ne psichiatrai, o kitų sričių gydytojai.
„Lietuva benzodiazepinų, būtent nuo kurių vystosi priklausomybė, daugelį metų suvartodavo gerokai daugiau negu aplinkinės šalys.
Mes buvome truputį išskirtinė šalis, o daugumą tų vaistų paskirdavo ne psichiatrai, o būtent šeimos gydytojai, neurologai, kardiologai, tam, kad nuimtų psichosomatinius simptomus“, – pasakoja gydytojas.
Jo teigimu, tam įtakos turėjo ir ilgą laiką Lietuvoje egzistavusi psichiatrijos stigma.
„Prieš 15–20 metų buvo, ir kartais net iki dabar yra, tokia stigma – baimė eiti pas psichiatrą. Todėl daugelis šeimos gydytojų, neurologų, kardiologų tiesiog neįkalbindavo pacientų nueiti pas psichiatrą, arba gal net ir patys nepasiūlydavo nueiti.
Tada lengviausias būdas būdavo pasiūlyti tą benzodiazepiną. Ir jis tikrai pradžioje labai gerai suveikdavo, bet jo problema yra tame, kad po to vystosi priklausomybė ir pripratimas, o tada reikia vis didesnės dozės“, – sako psichiatras.
Tiesa, pasak gydytojo, Lietuvoje benzodiazepinų vartojimas pastaraisiais metais mažėja, o tam, pasak jo, įtakos turėjo ir griežtesnė šių vaistų skyrimo tvarka.
Atkeliavo sintetinių narkotikų „cunamis“
Vis dėlto, gydytojo vertinimu, priklausomybė nuo legaliai išrašomų vaistų yra tik „ledkalnio viršūnė“ ir nedidelė daug didesnės problemos dalis.
Anot M. Marcinkevičiaus, didžiausi pokyčiai įvyko nelegalių narkotikų rinkoje, o jų mastas, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, šiandien yra sunkiai suvokiamas.
„Priklausomybė legaliems vaistams yra tik ledkalnio viršūnė, tai yra smulki dalelė visoje toje įvairių psichotropinių medžiagų jūroje. Tas visas ledkalnis dabar yra nelegalūs narkotikai. Prieš kokių 20 metų Lietuvoje buvo tik apie keturias pagrindines narkotikų grupes.
Tačiau dabar mes turime apie tūkstantį, jei ne daugiau, įvairių sintetinių narkotikų. Jie atėjo ne kaip banga, jie atėjo kaip cunamis. Europos skaičiavimai rodo, kad po vieną naują sintetinį narkotiką yra sukuriama maždaug kasdien“, – teigia psichiatras.
Medikai kartais net nežino, ką žmogus pavartojo
Gydytojas aiškina, kad dalies naujų medžiagų paprasčiausiai neįmanoma greitai identifikuoti, todėl tiek policija, tiek medikai susiduria su daug sunkumų.
„Tai yra absoliuti tragedija pareigūnams, nes aptikti tokį milžinišką narkotikų kiekį, nustatyti ir ištirti laboratorijas, yra praktiškai neįmanoma. Jie specialiai yra kuriami greičiau, negu spėja juos įtraukti į narkotinių medžiagų sąrašus.
Todėl kyla didžiulis iššūkis policijai ir kitiems tyrėjams, nes jie neturi galimybių nustatyti, kas tai per medžiaga, arba gali matytis, kad tai narkotinė medžiaga, bet būti tokia nauja, kad dar nėra įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Tačiau dar didesnė problema prasideda tada, kai žmogus atsiduria ligoninėje.
„Svarbu ne tik nustatymas, bet ir gydymas, nes būna, kad absoliučiai nežinai, ką gydai, ko žmogus privartojęs, todėl tas gydymas išeina toks simptominis.
Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, opioidai, turėjo priešnuodį, kiti irgi turėdavo savo gydymo schemą, tai šiandien tu absoliučiai nežinai, ką žmogus yra suvartojęs, ir tu gydai tiktai pagal simptomus. Jeigu sujaudintas – ramini, jeigu slopsta, tai bandai reanimuoti ir panašiai.
Vieną akimirką žmogus gali būti komoje, kitą – nebesuvaldomas
M. Marcinkevičius išskiria dar vieną ypač pavojingą tendenciją – skirtingų medžiagų maišymą.
Pasak jo, dėl didžiulės sintetinių medžiagų įvairovės žmonės jas gali vartoti kartu, todėl jų poveikis tampa visiškai nenuspėjamas.
„Kadangi yra tokia gausybė medžiagų, tai jas dabar labai linkę maišyti. Tai yra dar baisesnis dalykas, nes pacientas čia pat gali kristi į komą, gali kristi jo spaudimas ir visiškai slopti. Tada reikia kelti spaudimą, reanimuoti, kad jis nenumirtų nuo kolapso.
Tada staiga, po kelių sekundžių, jis gali tapti super sujaudintas, šokti iš lovos, kad jį vos keturi vyrai išlaiko“, – pasakoja gydytojas.
Pasak jo, tokie staigūs būklės svyravimai medikams tampa itin sudėtingu iššūkiu.
„Kai prisivartoja tų miksų, tai absoliučiai nieks nežino, kas jam tuo metu užeis. Kiek su kolegomis toksikologais kalbėjome, nes sunkiausi atvejai daugiausia pas juos patenka, tai tas žmogus pastoviai yra tokiose supuoklėse, kur staiga jisai visiškai kolapsuoja ir miršta, ir staiga šoka, bėga su didžiule jėga ir neįmanoma išlaikyti – tai tokie atvejai yra labai dažni.
Be abejo, gali būti ir mirtis, kai širdis ar net kiti organai neatlaiko net jauniems žmonėms. Baisūs dalykai dabar vyksta su sintetiniais narkotikais“, – teigia M. Marcinkevičius.
Nei pardavėjas žino, ką parduoda, nei pirkėjas žino, ką vartoja
Dar viena problema – medžiagų sudėtis. Pasak gydytojo, nelegalių narkotikų negalima lyginti su vaistinėje parduodamais preparatais, kurių sudėtis ir dozė yra kontroliuojama.
„Vaistai yra gaminami ypatingai tvarkingai, ypatingai švariai – jeigu parašyta, kad toje tabletėj yra 5 miligramai, tai ten ir bus 5 miligramai. Jeigu parašyta, kad bus 10, reiškiasi bus 10.
Bet sintetinių narkotikų gamybos sąlygos yra garažinės – stovi didžiulės plastikinės bačkos, kur kažkas su pagaliu maišo. Vakar pagaminta medžiaga gali būti du ar tris kartus silpnesnė negu šiandien pagaminta“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Dėl to žmogus, vartojantis nelegalią medžiagą, gali nė nenutuokti, kas iš tikrųjų pateko į jo organizmą.
„Nei tas, kas parduoda, iki galo nežino, ką parduoda, nei tas, kas perpardavinėja, iki galo nežino, ką perpardavinėja. Nei tas, kas vartoja, iki galo nežino, ką jis vartoja“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, kartais perpardavinėtojai medžiagas praskiedžia arba specialiai sustiprina, kad žmogus pajaustų efektą.
„Vežėjai ir perpardavinėtojai kartais atskiedžia [medžiagas], o kartais ir pastiprina jas tam, kad būtų geresnis efektas. Pavyzdžiui, būna narkotikuose randa ir žiurknuodžių, ir įvairių kitų nuodų, kad pastiprintų efektą.
Susiduriame ir su tuo, kad kartais tą, ką pardavinėja kaip kanapes, tai yra absoliučiai net ne kanapės žolė, o tiesiog kažkokia žolė apipurkšta sintetiniais kanabinoidais“, – perspėja M. Marcinkevičius.
Gydytojas taip pat nurodo, kad žmonės, vartojantys kanapes, remiantis moksliniais tyrimais, yra 4–6 kartus labiau linkę susirgti šizofrenija, psichoze ar kitomis psichikos ligomis.