Vasarą, ypač atostogaujant, netrūksta ne tik gerų emocijų, bet ir skaudžių traumų. Ortopedas traumatologas Rimantas Zagorskis tėvams turi aiškią žinią – vaikystės išdykavimų iš vaikų šiukštu negalima atimti, tačiau kelios taisyklės būtinos, kad būtų išvengta pačių skaudžiausių pasekmių.
Po nekaltos pramogos – stuburo, kaukolės lūžiai ir reanimacija: gydytojas perspėja visus (tv3.lt koliažas)
Gydytojai konstatuoja, kad įsibėgėjus šiltajam sezonui padaugėja sunkias traumas patyrusių mažųjų pacientų.
„Aišku, pramogos vaikams vis tiek turi būti pirmoje vietoje, tačiau sauga yra itin svarbi. Ir, aišku, naudojant tokias transporto priemones visada būtini ir šalmai, ir apsaugos, ir suaugusiojo priežiūra“, – per nuotolinę konferenciją pabrėžė VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas.
Prieš kelerius metus tokių traumų net nematė
Vienos sunkesnių traumų patiriamos važinėjant motorinėmis transporto priemonėmis, ypač keturračiais.
„Pasižiūrėjus į netolimą praeitį, prieš kokius trejus–ketverius metus, tokių traumų išties beveik nebuvo, nežinojome, kas yra keturračiai. Tik pastaruoju metu matome tokių pacientų pagausėjimą mūsų skyriuose.
Negalima sakyti, kad jų kiekvieną kartą būna labai daug, tačiau eiga yra banguojanti. Iš tiesų būna mėnesių, kai turime ir tris ar keturis tokius pacientus, būna, kad per savaitę atvyksta vienas pacientas. Situacija iš tiesų būna labai įvairi. Tačiau jų skaičiaus didėjimas per pastaruosius dvejus–trejus metus yra akivaizdus“, – pastebėjo R. Zagorskis.
Jis pasakojo, kad jei tai yra mažametis vaikas, iki 12 metų, dažniausiai važinėjama žaislinio pobūdžio keturračiais. „Aišku, jų kubatūra yra maža, galia nedidelė, tačiau vis tiek valdymas yra sunkesnis. Ir kartais tokie maži vaikai negali įvertinti saugaus greičio ir galimų pasekmių. Tad dažniausiai įvyksta apsivertimai.
Kita vaikų kategorija – tie, kurie yra keleiviai. Sakykime, tėvas važiuoja, o gale pasisodina vaiką ir kažkur veža. Tačiau ir tokiais atvejais traumos dažniausiai patiriamos keturračiui apvirtus. Kai keturratis užspaudžia vaiką, šios traumos yra dažniausios“, – konstatavo gydytojas.
Patenka ir į reanimaciją
Paklaustas, kokio pobūdžio tai traumos, pašnekovas priminė, kad į skyrių, kuriame dirba, jau patenka sunkiausios būklės pacientai, kuriems reikia hospitalizacijos. Vis dėlto dažniausios traumos tokiais atvejais yra įvairūs lūžiai.
„Dažniausios traumos yra ilgųjų kaulų lūžiai, tai yra šlaunikaulio, blauzdikaulio lūžiai, veido traumos, tai yra apatinio ir viršutinio žandikaulių, akiduobės, skruostikaulio lūžiai, galvos traumos, žaizdos, gilūs nubrozdinimai, kurie labai sunkiai gyja. Gana dažnai pasitaiko atvirų šlaunikaulio lūžių“, – vardijo R. Zagorskis.
Kadangi Santaros klinikos yra tretinio lygio ligoninė, į ją pacientai atvyksta iš visos Lietuvos: „Dažniausiai jie yra sunkiausi, juos priėmimo skyriuje apžiūri pagal politraumos protokolą. Aišku, tai yra multidisciplininis priėjimas – visų pirma pacientus apžiūri priėmimo skyriaus gydytojai, pasikviečia, jeigu reikia, įvairius specialistus – ortopedus traumatologus, chirurgus, urologus, neurochirurgus, dažnai prireikia veido ir žandikaulių chirurgų.
„Pasižiūrėjus į netolimą praeitį, prieš kokius trejus–ketverius metus, tokių traumų išties beveik nebuvo, nežinojome, kas yra keturračiai“, – sakė gydytojas.
Būtent dėl politraumos protokolo tie vaikai dažnai patenka ir į reanimaciją. Iš tiesų paciento priežiūra yra ganėtinai sudėtinga, nes reikia daug įvairių specialistų, kad būtų suteikta tinkama pagalba.“
Gydytojas priminė, kad pagal įstatymą vaikai iki 15 metų negali važinėti keturračiais, o iki 12 metų apskritai negali keturračiu važiuoti net kaip keleiviai. Pasak jo, vis dėlto pacientų pasitaiko įvairaus amžiaus, laimei, labai mažų vaikų dar nepasitaikė.
„Sakykime, nuo 9 iki 16 metų – dažniausia amžiaus grupė, kai patiriamos tokios traumos“, – sakė traumatologas ir pridūrė, kad dažniausiai vis dėlto tokias traumas patiria berniukai.
Užvirtus keturračiui jokios apsaugos priemonės negelbės
Svarstydamas, kodėl įvyksta tokios nelaimės, gydytojas vieno atsakymo neturėjo, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia laikytis protingumo ir esminių saugumo taisyklių:
„Sunku pasakyti tikslias priežastis, nes mes žinome tai, ką mums papasakoja atvykę tėvai. Tačiau kadangi tai būna stresinė situacija, dažniausiai tėčio, mamos ir vaiko pasakojimai ganėtinai skiriasi. Ir tikslių, sakykime, traumų mechanizmų negalime įvardyti. Dažniausiai vis dėlto jie, ačiū Dievui, būna su šalmais.
Aišku, pasitaiko atvejų, kai vaikai važiuoja be šalmų, tada traumos būna ganėtinai sunkesnės, gali prireikti net ir neurochirurgų pagalbos. Kita vertus, tokių apsauginių priemonių, kurios, ant tavęs užvirtus 100 arba 200 kg sveriančiam keturračiui, apsaugotų nuo lūžių, neturime.
Važinėjant keturračiais greičiai nėra dideli, palyginti su motociklais, todėl ir odinė apranga gali kažkiek pagelbėti. (…) Bet džiugina, kad šiandien bent šalmai dažniausiai yra dėvimi.“
Pašnekovo nuomone, bet kuriuo atveju keturratis nėra stabili transporto priemonė. „Motociklas yra dar nestabilesnis, nes važiuoja ant dviejų ratų, o čia nors ir keturi ratai, tačiau kartais keturračio galia yra didelė. Ir jeigu, sakykime, kažkur į kalną važiuojant daugiau paspaudžiamas akseleratorius, keturratis turbūt gali ir atbulas apvirsti.
Aišku, jie iš esmės skirti važiuoti bekele, tad tikėtina, kad žmonės jais važiuoja įvairiais grioviais ir taip toliau, nes, na, taip smagiau. Tikrai tikėtina, kad dėl to nestabilumo jie ir apvirsta“, – pridūrė gydytojas.
Pirmoji pagalba įvykus nelaimei
Paklaustas, kaip reikėtų suteikti pirmąją pagalbą, jei nelaimė jau įvyko, R. Zagorskis sakė, kad tuomet galioja bendrieji principai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas.
„Jei yra aktyvus kraujavimas, dedami spaudžiamieji tvarsčiai, turniketai ir t. t. Jeigu kažkur šalia automobilyje yra vaistinėlė, ja ir reikėtų pasinaudoti.
Bet, aišku, didžiausia problema kyla, jeigu, pavyzdžiui, vaikas yra nukritęs ir įtariamas stuburo lūžis ar kokia nors rimtesnė trauma. Tada geriau patiems vaiko nekelti, nenešti į automobilį, bet sulaukti greitosios medicinos pagalbos, kad medikai paguldytų jį ant stabilių neštuvų“, – įspėjo gydytojas.
Nejudinti paciento reikėtų ir įvykus atviram lūžiui – tai turėtų padaryti atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai.
Gijimas daug greitesnis nei suaugusiųjų
Pasak jo, laimei, vaikams net sunkios traumos gyja daug greičiau nei suaugusiesiems, tad liekamųjų pasekmių gali ir nebūti:
„Iš tiesų vaikai yra truputį apdovanoti – jie gerai gyja ir, sakykime, yra šiek tiek apsaugoti nuo ilgalaikių pasekmių. (…) Aišku, gijimas užtrunka ganėtinai nemažai laiko. Sakykime, po šlaunikaulio lūžio gijimas, nors ir trumpesnis negu suaugusiųjų, vis tiek yra ganėtinai ilgas – 6–8 savaitės.
Po to laukia reabilitacinis gydymas, todėl vaiko grįžimas į normalų gyvenimą gali užtrukti net iki pusės metų. Ir tai jau būtų gana palanki situacija.
Aišku, nors liekamųjų reiškinių nėra labai daug, pasitaiko liekamųjų galūnių deformacijų, kojų ilgio skirtumų, šlubavimo ir panašių sutrikimų, kuriuos vėliau reikia gydyti, bet dažniausiai tai pavyksta gana sklandžiai padaryti.“
Priminė apie daug saugesnes priemones
Paklaustas, ką norėtų pasakyti tėvams, gydytojas paragino tiesiog laikytis bendrųjų saugumo taisyklių.
„Iš tiesų kiekvienas tėtis ir mama nori savo vaikui kuo geresnio gyvenimo, kad jis būtų visavertis. Šiandien vaikui galime skirti ir pinigų, be to, mums prieinami iš esmės visi įmanomi žaislai.
Bet, aišku, kartais galbūt tą meilę galima išreikšti ir kiek kitaip – nebūtinai tomis motorizuotomis transporto priemonėmis, nes jis su jomis gyvens ir toliau visą gyvenimą, tai spės dar turbūt tuo atsidžiaugti. Reikėtų prisiminti ir paprastesnes transporto priemones – dviračius, paspirtukus, riedučius ir taip toliau.
Ir, aišku, važinėti jomis visada reikia saugiai, nebijoti užsidėti šalmų ir naudoti apsaugų. Per daug apsaugos tikrai negali būti. Bet, aišku, vaikas vis tiek turi gyventi savo vaikystę ir traumų neišvengsime, tačiau galbūt galime sumažinti rimtų traumų riziką.“
Comments (0)