Prezidentų panteonas – simbolinė vieta, bet be gyvo dėmesio
Antakalnio kapinėse įkurtas Prezidentams skirtas panteonas, kuriame turėjo būti laidojami Lietuvos valstybės vadovai ir jų artimieji, iki šiol nesulaukia reikšmingo dėmesio. Nors ši vieta įsteigta daugiau nei prieš dešimtmetį, ji lieka pustuštė ir nelabai prižiūrima. Vietos svarbą menkina ne tik valstybės institucijų vangumas, bet ir paties panteono įkūrimo aplinkybės bei prezidentų šeimų požiūris.
Algirdo Brazausko kapo priežiūra – abejotina ir šeimos požiūris
Pirmasis Prezidentų kalnelyje palaidotas ekskomunistų lyderis Algirdas Brazauskas sulaukia nedidelio lankytojų dėmesio, o jo kapas prižiūrimas vangiai. Šalia jo palaidota našlė Kristina Brazauskienė dabar atvirai deklaruoja, kad nenori būti laidojama šalia vyro. Ji gyvena užsienyje ir teigia, kad jos amžinojo poilsio vieta nėra svarbi – ji nesiekia pretenduoti į dvivietę kapavietę Prezidentų panteone. Ši pozicija keičiasi nuo pat panteono įkūrimo laikų, kai našlė aktyviai dalyvavo panteono steigimo procese ir išreiškė tvirtą nuomonę dėl vietos skyrimo.
Neaiškumai dėl lėšų ir panteono įrengimo
Prezidentų panteono įkūrimas buvo susijęs su neaiškumais dėl finansavimo ir projekto dokumentacijos. Savivaldybė patvirtina gavusi Kultūros ministerijos nurodymą įrengti vietą šalia Signatarų kalnelio, tačiau dokumentai, susiję su projektu, dingo, o išleistų 3 mln. litų panaudojimas nėra visiškai aiškus. Planuota įrengti reprezentatyvią vietą su 19 kapaviečių ir specialia renginių erdve, bet šiandien panteonas prižiūrimas kaip įprastos kapinės, be išskirtinio dėmesio.
Prezidentų poilsio vietos – įvairios ir dažnai nutolusios nuo Vilniaus
Prezidentų poilsio vietos labai skirtingos. Pavyzdžiui, pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona palaidotas JAV, o jo artimieji nenori perlaidoti jo pelenų Lietuvoje. Kazys Grinius ilsisi Marijampolėje, Aleksandras Stulginskis – Kaune. Dabartinių prezidentų ir vadovų šeimos taip pat renkasi kitokias vietas. Valdas Adamkus po žmonos mirties pasirinko jos laidojimo vietą Kaune, o Vytautas Landsbergis planuoja būti palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje, šalia savo tėvų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ateities planų neatskleidžia, tačiau jos šeima ilsisi Karveliškių kapinėse.
Prezidentų panteono ateitis ir visuomenės požiūris
Prezidentų panteonas Antakalnyje išlieka simboline, bet mažai gyva vieta. Dalis buvusių prezidentų ar jų artimųjų vengia būti palaidoti šalia A. Brazausko dėl įvairių priežasčių – ideologinių, asmeninių ar praktinių. Signataras Virgilijus Kačinskas atkreipia dėmesį, kad prie Brazausko nenorima būti laidojami dėl skirtingų pažiūrų ar ideologijų, o tai atspindi platesnę politinę ir visuomeninę situaciją Lietuvoje. Vilniečiai, lankęsi prie Prezidentų kapų, pastebi menką šios vietos lankomumą ir priežiūrą, o savivaldybė nesuteikia jai išskirtinio statuso ar priežiūros, kokios būtų tikėtasi iš tokios reikšmingos vietos.
Prezidentų kapaviečių įvairovė atspindi Lietuvos istorijos sudėtingumą
Prezidentų laidotuvės vyksta skirtingose šalies vietose arba užsienyje, atspindėdamos sudėtingą Lietuvos istoriją ir įvairias asmenines aplinkybes. Kai kurie prezidentai buvo tremtiniai, kiti – emigrantai, todėl jų amžinojo poilsio vietos pasirinkimas dažnai susijęs su šeimos narių pageidavimais ir istorinėmis aplinkybėmis. Prezidentų panteonas Antakalnyje, nors ir turėjo tapti vieninga vieta šalies vadovams, kol kas netapo tokiu simboliu, kuris vienytų įvairias politines ir asmenines tradicijas.
Comments (0)