Minint 25-ąsias rugsėjo 11 d. atakų metines, JAV žiniasklaidoje šią savaitę pranešama apie naujas tragedijos detales. Niujorko meras Zohranas Mamdani pranešė, kad miestiečiams buvo meluojama dėl oro kokybės po atakų, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą papasakojo istoriją, ką veikė po teroro atakų.
Praėjus jau ketvirčiui amžiaus nuo JAV sukrėtusių rugsėjo 11 d. atakų, viešojoje erdvėje vis dar pasirodo naujos informacijos apie tos dienos įvykius.
Apie Niujorko mero paviešintą informaciją, tuomet vyravusias nuotaikas ir JAV prezidento D. Trumpo skambius pareiškimus tv3.lt naujienų portalui komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas.
Niujorko meras: vadovai melavo miestiečiams
Šį antradienį Niujorko meras Z. Mamdani surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad po rugsėjo 11 d. teroro išpuolių, niujorkiečiams buvo meluojama apie oro kokybę.
Remiantis neseniai paskelbtais dokumentais, netrukus po rugsėjo 11 d. išpuolių, Manhetene buvo užfiksuota toksiška oro kokybė, o valdžios atstovai stengėsi sumenkinti pavojų visuomenės sveikatai.
„Žmonės susirgo, nes vadovai, kuriais jie pasitikėjo, melavo ir sakė, kad kvėpuoti užterštu oru yra saugu“, – sakė jis, skelbdamas apie 170 tūkst. su išpuoliais susijusių dokumentų paviešinimą.
Niujorko meras Zohranas Mamdani teigė, kad asbestas buvo rastas „beveik visur“, kur buvo atliekami tyrimai netoli „Ground Zero“ – vietos, kur 2001 m. sugriuvo Pasaulio prekybos centro bokštai.
Politologas: tai nebus sukrečiantis politinis įvykis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas sako, kad informacija apie netinkamai išsakytus perspėjimus dėl oro kokybės Niujorke, jau kurį buvo žinoma. Tačiau šiuo metu vykstantys teisminiai procesai gauna naują posūkį dėl atrastų ir tai patvirtinančių dokumentų.
Pasak politologo, šiuo metu JAV panašių teismo proceso vyksta labai daug, todėl ši informacija visuomenės nesukrės. Taip pat už šiuos sprendimus atsakingi politikai tikėtina, kad jau neužima aukštų pareigų, o gal net jau ir mirę.
„Greičiausiai tai tikrai nebus super-duper didelis politinis įvykis, kuris labai kažką sudrebintų“, – komentavo politologas.
„Tai yra bendra sistemos, kuri tuo metu nesuveikė, iliustracija, o ne asmeninė atsakomybė, kurios amerikiečiai iš kažko prašys“, – pridūrė dr. T. Janeliūnas.
JAV prieš 25 metus: „Išgąsčio atmosfera vyravo ganėtinai ilgai“
Tuometinės Niujorko valdžios sprendimus politologas aiškina primindamas apie nuotaikas, kurios Jungtinėse Amerikos Valstijose vyravo prieš 25 metus.
„Tuomet buvo didelės įtampos situacija – įvyko ne vienas sprogdinimas, tuo metu buvo siuntinėjimai įvairūs vokai su potencialiai [nuodingomis] bakterijomis. Ši išgąsčio atmosfera vyravo ganėtinai ilgai“, – kalbėjo politologas.
„Gali būti tam tikrų pasiteisinimų, kad nenorėta prisidėti prie papildomos panikos kėlimo. Galbūt kažkam pritrūko valios izoliuoti didesnį regioną, suvokiant galimas pasekmes – kad bus sudėtinga atsatinėti ir užtikrinti ekonominę veiklą Manhetene“, – tęsė jis.
Nors tuometinė valdžia gali turėti daug paaiškinimų savo sprendimams, politologas dr. T. Janeliūnas sako, kad paaiškėjus duomenims apie nukentėjusiuosius, anksčiau padarytų klaidų mastas tampa aiškesnis.
Apie rugsėjo 11 d. atakas prakalbo ir JAV prezidentas
Renginyje, skirtame pagerbti 2001 m. rugsėjo 11 d. žuvusiuosius, D. Trumpas pakartojo savo teiginį, kad netrukus po išpuolių jis nuvedė savo kompanijoje dirbančią komandą į pastatą netoli vietos, kur anksčiau stovėjo Pasaulio prekybos centras, rašoma „The New York Times“ publikacijoje.
„Niujorke stačiau didelį pastatą ir, vos tik tai (rugsėjo 11 d. atakos – red. past.) įvyko, nuvedžiau ten visą savo komandą“, – antradienį sakė D. Trumpas.
Prezidentas tęsė, kad Manhetene esantis pastatas, anksčiau vadintas JAV plieno pastatu, girgždėjo. D. Trumpas sakė, kad jis ir jo komanda galvojo, kad pastatas greit grius.
„Niekada nepamiršiu tų dviejų ugniagesių. Mes manėme, kad [pastatas] grius ant mūsų ir du ugniagesiai – dideli, stiprūs vyrai (beje, aš nesu mažiausias vyras pasaulyje) sugriebė mane po pažastimi ir pasakė: „Reikia iš čia išeiti.“
Ir jie mane tiesiog pakėlė. Tai nėra lengva. Aš esu stambus. Jie mane pakėlė ir pradėjo bėgti su manimi. Aš pasakiau: „Vyrukai, aš pats galiu bėgti“, bet jie buvo nuostabūs“ – pasakojo D. Trumpas.
Ugniagesiai ir žiniasklaida abejoja Trumpo istorija
„The New York Times“ rašo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių D. Trumpo teiginį, kad ugniagesiai jį išnešė į saugią vietą netrukus po išpuolio.
Bent vienas buvęs pareigūnas, kuris dirbo įvykio vietoje, paneigė D. Trumpo teiginius apie jo buvimo vietą per tuos metus.
2019 m. Richardas Allesas, buvęs Niujorko ugniagesių departamento pavaduotojas, dalyvavo ceremonijoje Baltuosiuose rūmuose, kur JAV prezidentas pasirašė įstatymą, užtikrinantį nuolatinį finansavimą gelbėjimo tarnybų darbuotojams, susirgusiems po išpuolių.
„Aš pats ten praleidau daug mėnesių, bet jo ten niekada nemačiau“, – sakė R. Alles interviu laikraščiui „The New York Times“ apie D. Trumpą netrukus po tos ceremonijos.
„Tuo metu jis buvo eilinis pilietis. Nežinau, kokį vaidmenį jis galėjo ten atlikti.“
Politologas: „Tipinis didybės manijos pasireiškimas“
„Tai yra dar vienas liguisto melagio [ligos] paūmėjimas, bandant sau priskirti kažkokius nuopelnus, kurie neturi nieko bendro su realybe“, – rėžė politologas.
„Tai yra tipinis didybės manijos pasireiškimas, kai nori būti giriamas ir prisiimti atsakomybę už tai, ko jis nedarė. Manau, kad amerikiečiai prie to yra pripratę ir nekreips į tai dėmesio“, – pridūrė jis.
Dr. T. Janeliūnas šios JAV prezidento istorijos nesieja su politinėmis strategijomis. Vis dėlto politologas pažymi, kad artėjant vidurio kadencijos rinkimams, D. Trumpas darys ir sakys viską, kad rinkimai būtų pasukti jam naudinga linkme.
„Šis melas turbūt yra vienas iš mažesnių dalykų, ką jis dėl rinkimų bandys nuveikti. Jau vakar (trečiadienį – red. past.) girdėjome, kad amerikiečiams pažadėjo po 5 tūkst. dolerių, jeigu laimės respublikonai“, – kalbėjo politologas.