Jau daugelį metų milžiniškas, milijardų dolerių vertės dvaras, iškilęs prie Juodosios jūros netoli Gelendžiko, reiškė ne tik nepaprastą turtą ir slaptumą. Pastatų kompleksas, žinomas kaip „Putino rūmai“, tapo paminklu izoliuotam pasauliui, supančiam Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną – griežtai saugomam, nutolusiam nuo eilinių rusų ir, atrodytų, nepasiekiamam karo, kurį pradėjo Maskva, pasekmių, rašo naujienų portalo „Kyiv Post“ autorė Sevinj Osmanqizi.
Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu (kremlin.ru) (nuotr. gamintojo)
Tačiau naujausias dronų incidentas netoli Gelendžiko priartino karą maždaug iki dviejų dešimčių kilometrų nuo „Putino rūmų“. Nėra pranešimų, kad patys rūmai būtų nukentėję, o Ukraina nepatvirtino, į ką buvo nukreiptas dronas. Tačiau simbolizmo sunku nepastebėti: net vienas iš labiausiai saugomų V. Putino Rusijos kampelių dabar atsidūrė besiplečiančioje karo teritorijoje.
Kremlius savo invaziją pateikė kaip tolimą „specialią karinę operaciją“, kuri gali sunaikinti Ukrainos miestus, tuo tarpu pačios Rusijos gyventojus, kurortus ir politinę elitą paliekant saugiai už nematomos sienos.
„Rusijoje nėra kur pasislėpti“
Anot autorės, aiškiausias šių pokyčių pripažinimas nuskambėjo ne iš Kyjivo, o iš Rusijos valstybinės televizijos.
Aptardamas, kaip rusai suvokia karą, vienas komentatorius prisipažino, kad daugelis vis dar nesuprato, jog mūšio laukas nebėra apribotas viena geografine teritorija.
„Nebėra vieno mūšio lauko, ir nebėra užnugario, kur būtų galima tiesiog pasislėpti, – sakė jis. – Rusijoje nėra kur pasislėpti.“
Pasak „Kyiv Post“ autorės, tai paneigia viską, ko buvo tikimasi: kad ukrainiečiai patirs raketų smūgius, jų namai grius, žmonės mirs, o rusai toliau lyg niekur nieko gyvens, atostogaus ir stebės Ukrainos griūvančius namus iš tolo.
Putino prieglobstis praranda savo aurą
Gelendžiką tarptautinei visuomenei atkreipė dėmesį velionis Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir jo Antikorupcijos fondas, kuris šio turto vertę įvertino maždaug 1,35 mlrd. JAV dolerių.
V. Putinas neigė nuosavybės teises, o jo ilgametis bendražygis Arkadijus Rotenbergas vėliau pareiškė, kad šis turtas priklauso jam.
A. Navalno tyrimas pavertė šiuos rūmus Kremliaus prabangos simboliu.
Tačiau dabar Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai vis labiau artėja prie „Putino rūmų“. 2025 m. rugpjūčio mėn. numušto Ukrainos drono nuolaužos sukėlė didelį miško gaisrą maždaug už 10 kilometrų nuo pastatų komplekso.
2026 m. pradžioje po drono pavojaus signalo netoliese buvo pranešta apie dar vieną gaisrą.
Rusijos Juodosios jūros kurorte Archipo Osipovkoje, priklausančiame Gelendžikui, rugpjūčio 3 d. bepilotis orlaivis nukrito ant paplūdimio, kuriame buvo daug poilsiautojų. Kaip pranešė Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas, žuvo septyni žmonės, tarp jų trys vaikai. Dar apie 40 žmonių buvo sužeisti. Kremliaus veidmainystės teatras.
Zacharova pratrūko
Kaip ir buvo galima tikėtis, garsiausiai Gelendžiko smūgius pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kuri nedelsdama pasirodė eteryje ir apkaltino Ukrainą „tarptautinės teroristinės veiklos“ vykdymu.
M. Zacharova tvirtino, kad „teroristų gauja“ užgrobė Ukrainos valstybę, ir smarkiai sukritikavo Vakarų sąjungininkus už šių operacijų rėmimą.
„Šio pareiškimo stulbinantis veidmainiškumas reikalauja didelės realybės dozės. Šis moralinis pasipūtimas skamba iš to paties režimo, kuris nuolat bombarduoja Kyjivą, Charkivą ir Odesą masiniais, nepagrįstais balistinių raketų ir kitų ginklų smūgiais, lūpų. Tai režimas, kurio karinės pajėgos reguliariai griauna daugiaaukščius namus, žudo nekaltus Ukrainos civilius jų miegamuosiuose, kol jie miega“, – rašo Sevinj Osmanqizi.
Comments (0)