Vakar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Lietuvoje žengtas dar vienas svarbus žingsnis keičiant taisykles, susijusias su branduoliniu ginklu ir NATO atgrasymo galimybėmis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlymui panaikinti Konstitucijos 137-ąjį straipsnį, šiuo metu draudžiantį Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes.
Komiteto sprendimas dar nėra galutinis Konstitucijos pakeitimas, tačiau jis atveria kelią tolesniam itin svarbaus klausimo svarstymui Seime.
Komitete nuomonės išsiskyrė
Rugsėjo 9 dieną vykusiame svarstyme už iniciatyvą balsavo septyni Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. Prieš pasisakė Ignas Vėgėlė ir Raimondas Šukys.
Diskusijos metu išryškėjo dvi skirtingos pozicijos. Pataisos šalininkai argumentavo, kad dabartinė Konstitucijos nuostata riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinio atgrasymo sistemoje.
Tuo metu kritikai ragino neskubėti ir pirmiausia aiškiai nustatyti, kokiomis sąlygomis tokie sprendimai ateityje galėtų būti priimami. Buvo iškelta ir patariamojo referendumo idėja.
Olekas: branduolinis atgrasymas yra svarbi NATO dalis
Vienas iniciatyvos rėmėjų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, akcentavo pasikeitusią Lietuvos saugumo situaciją ir šalies narystę NATO.
Pataisos iniciatorių požiūriu, dabartinis absoliutus draudimas gali riboti Lietuvą tuo metu, kai Aljansas planuoja bendrą regiono gynybą ir atgrasymą.
Oficialiame projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad Konstitucijos 137-ojo straipsnio panaikinimu siekiama sudaryti teisines prielaidas agresijos grėsmės arba agresijos atveju pasitelkti visas NATO turimas atgrasymo priemones.
Ministras ramina: tai nereiškia, kad Lietuvoje atsiras branduolinis ginklas
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas komiteto posėdyje pabrėžė, kad siūlomas Konstitucijos pakeitimas neturėtų būti suprantamas kaip sprendimas taikos metu Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus.
Kalbama apie tai, kad Lietuva iš anksto neužkirstų sau teisinių galimybių kartu su NATO sąjungininkais priimti sprendimus, jeigu saugumo situacija regione iš esmės pasikeistų.
Pataisos šalininkų nuomone, potencialus priešininkas taip pat neturėtų tiksliai žinoti visų NATO pajėgumų, kurie gali būti naudojami Lietuvos teritorijoje ar oro erdvėje. Toks neapibrėžtumas yra viena iš atgrasymo politikos dalių.
Kritikai įžvelgia rizikų
Raimondas Šukys ragino prieš naikinant visą Konstitucijos straipsnį nustatyti aiškesnius saugiklius.
Jo teigimu, būtina atsakyti į klausimus, kas ir kokiomis aplinkybėmis galėtų leisti branduolinių ginklų dislokavimą, kaip būtų priimami tokie sprendimai ir kokie informavimo bei kontrolės mechanizmai galiotų.
Politikas taip pat mano, kad dėl tokio masto Konstitucijos pakeitimo būtų galima atsiklausti visuomenės nuomonės patariamajame referendume.
Ką dabar numato Konstitucija?
Šiuo metu 137-ajame Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pataisos iniciatoriai teigia, kad ši nuostata buvo priimta visiškai kitokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir siekiant galutinai atsikratyti okupacinės Rusijos kariuomenės buvimo.
Dabar Lietuva yra NATO narė, todėl, iniciatorių vertinimu, absoliutus draudimas gali prieštarauti poreikiui lanksčiau planuoti kolektyvinę gynybą.
Svarbu ir tai, kad 137-ojo straipsnio panaikinimas savaime neatšauktų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinių, cheminių, biologinių ir kitų masinio naikinimo ginklų neplatinimo bei kontrolės. Tai tiesiogiai pažymima projekto aiškinamajame rašte.
Galutinio sprendimo dar nėra
Todėl teiginys, kad Lietuva jau nusprendė įsileisti ar dislokuoti branduolinį ginklą, būtų per ankstyvas.
Kol kas kalbama apie Konstitucijoje įtvirtinto absoliutaus draudimo panaikinimą ir teisinių galimybių suteikimą ateičiai. Pats branduolinio ginklo dislokavimas būtų atskiras politinis, karinis ir tarptautinis sprendimas.
Vis dėlto jau pats siūlymas keisti daugiau nei tris dešimtmečius galiojančią Konstitucijos nuostatą rodo reikšmingą Lietuvos gynybos politikos posūkį, kurį lemia pasikeitusi saugumo padėtis regione ir vis didesnis dėmesys NATO atgrasymo pajėgumams.