Kašubijos regione netoli Gdansko įsikūrusi kraštovaizdžio dizainerė, sodininkystės influencerė Katažina Bellingham jau daug metų įrodinėja, kad daržas gali būti ne tik derlingas, bet ir stulbinamai gražus, o natūralios priemonės gali padėti kovoje su kenkėjais.
Sodininkė influencerė Katažina išdavė, kaip kovoja su šliužais: „Aš tikiu…“ (nuotr. stop kadras, Pexels)
K. Bellingham, gerai pažįstama ir lenkiškai suprantantiems Lietuvos gyventojams, jos daržovių apsilankiusiam TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ vedėjui Lukrecijui Tubiui ir žiūrovams papasakojo, kaip kuria daržo erdvę, prižiūri daržoves ir saugo jas nuo kenkėjų.
Žinoma Lenkijos sodininkystės influencerė įsileido į savo daržovių sodą
Jos daržovių sodas sukurtas gamtinės žemdirbystės pagrindais ir yra ne tik skoningas bei stilingas, bet ir itin funkcionalus bei visko pilnas.
„Aš tikiu, kad virtuvės sodai arba kitaip daržovių sodai turi būti gražūs. Sodas turi būti pilnas gėlių, pilnas visokių beprotiškų konstrukcijų“, – sako ji, vesdama žiūrovus po savo įspūdingą daržą.
Daržovių sode akį traukia ne tik gausybė daržovių, bet ir žiedų jūra. Tarp lysvių vingiuoja žydintys augalai, o ant atramų lipa įvairių veislių pupelės ir moliūgai.
Čia galima pamatyti violetines pupeles „Blauhilde“, kurios išvirtos pažaliuoja, įspūdingos formos „Tromboncino“ tipo moliūdus ar kraujo raudonumo spalvą vėliau įgausiančias „Borlotto“ pupeles.
Katažina neslepia ypatingos meilės Italijai, todėl jos sode netrūksta iš šios šalies atkeliavusių veislių.
„Auginu daug sėklų iš Italijos, nes myliu Italiją ir viską, kas su ja susiję. Todėl jeigu galiu čia užsiauginti maisto, kurį italai valgo Italijoje, ir aš pasijuntu truputį itale“, – šypsosi sodininkė.
Pasak jos, daržo vaizdas nuolat keičiasi. Ankstyvą vasarą čia žydi kvapieji pelėžirniai, vėliau juos pakeičia kiti augalai, o rudenį, nukritus lapams, pagrindiniu akcentu tampa kabančios daržovės.
„Įsivaizduokit – spalį visi lapai nukris, nes bus šalta, ir viskas, kas čia liks, bus tos kabančios daržovės. Vaizdas bus absoliučiai stulbinamas“, – neabejoja ji.
Gėlės darže reikalingos ne vien dėl grožio
Atrodytų, darže turėtų augti tik daržovės, tačiau Katažina su tokiu įsitikinimu nesutinka – ji užtikrintai sako, kad daržovių sode gėlės būtinai turi atrasti vietą.
Jos ne tik suteikia grožio, bet ir yra svarbi natūralios apsaugos sistemos dalis. Pavyzdžiui, vienas mėgstamiausių sodininkės augalų – serenčiai.
„Daugelis skraidančių sodo priešų – visokios muselės, baltasparniai – tokio kvapo nemėgsta. Todėl kuo daugiau kvapnių augalų ir gėlių turėsite daržovių sode, tuo mažiau amarų ir kitų erzinančių skraidančių padarų ateis į jūsų sodą“, – aiškina ji.
Anot sodininkės, ekologiniame darže svarbiausia yra prevencija. Serenčių nauda slypi ne tik jų skleidžiamame kvape virš žemės. Augalo šaknys taip pat išskiria medžiagas, kurių vengia kai kurie dirvoje gyvenantys kenkėjai.
Darže netrūksta ir kitų naudingų augalų. Čia gausu jurginų, kuriuos Katažina vadina svarbiausiomis ir mylimiausiomis skinamomis gėlėmis, putonių, pritraukiančių bites bei kitus apdulkintojus, medetkų ir nasturčių.
Viena svarbiausių taisyklių – nekasti ir nemindyti dirvos
Katažinos darže lysvės išdėstytos ilgomis juostomis, primenančiomis pakeltas lysves, tik be medinių bortų. Toks sprendimas ne tik praktiškas, bet ir padeda tausoti dirvožemį.
„Svarbiausia – mes nekasame dirvos ir nevaikštome po ją“, – pabrėžia ji.
Dėl šios priežasties lysvės niekada nebūna platesnės nei 1,2 metro, kad augalus būtų galima pasiekti iš abiejų pusių neužlipant ant žemės. Ji paaiškino, kodėl svarbu nemindyti dirvos:
„Jei vis dėlto reikia pereiti, mes visada pasidedame lentą ir stojame ant lentos, nes jei mindysime dirvą, išspausime iš jos orą.
Išspausime labai svarbų orą, kuris padeda palaikyti geras vandens ir oro sąlygas dirvoje, o jos, aišku, labai svarbios mikroorganizmams.“
Dirvos gyvybingumą ji palaiko kasmet rudenį lysves papildydama savu kompostu, jas mulčiuodama arba panaudodama perpuvusį karvių mėšlą, kurį gauna iš aplinkinių gyventojų, laikančių karves.
Su kenkėjais kovoja be chemikalų
Nors jos darže gausu ne tik augalų, bet ir įvairiausių vabzdžių, K. Bellingham stengiasi nepasiduoti panikai dėl kiekvieno pažeisto lapo.
Ant kopūstų radusi vikšrų ar kitų kenkėjų, ji nenaudoja purškalų – tiesiog surenka juos rankomis. Pasak jos, sodininkui svarbu susitaikyti su tuo, kad dalį derliaus vis tiek teks pasidalyti su gamta.
„Nėra reikalo per daug jaudintis dėl kenkėjų ir ligų. Jei aš noriu ekologiškų daržovių, o iš savo sodo jų neturiu, dienos pabaigoje tiesiog nueisiu į parduotuvę ir nusipirksiu. Ir tai nėra pasaulio pabaiga“, – sako ji.
Vieni didžiausių pavasario priešų jos darže yra pelėnai. Šie maži, mieli, bet sodui kenkiantys padarėliai jos sode nukirsdavo ištisas eiles žirnių.
Kovai su jais sodininkė naudoja netradicinę priemonę, kurią daugelis paprasčiausiai išmestų ar net nepagalvotų kaip apie galimą priemonę kovai su kenkėjais.
„Turiu daug šunų, bet tarp jų yra ir haskis, kuris kasdien primeta labai daug kailio. Aš tą kailį naudoju, dedu tarp augalų.
Žinau, yra milijonai būdų atbaidyti, pavydžiui, šiuos mažus, gražius, bet sode labai erzinančius padarėlius kaip pelėnai. Gal tie būdai veikia, gal neveikia, o aš turiu tik savo šuns kailį, tai ir naudoju“, – pasakoja moteris.
Toks kailio panaudojimas davė netikėtą rezultatą: prie tų pačių augalų pelėnai nebegrįžo. Tiesa, yra kita medalio pusė – jie persikėlė į šiltnamį ir pradėjo ėsti pomidorus. „Tai dalis smagumo“, – šypteli sodininkė.
Prieš invazinius šliužus – avių vilna
Vis dėlto didžiausiu iššūkiu Katažina vadina invazinius šliužus, kurie pastaraisiais metais pridaro daug žalos daržuose visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva.
Ir šiai problemai ji rado natūralią išeitį – kreipėsi į draugus, turinčius avių, su prašymu, kad jai atiduotų visą jų vilną, kurią dėjo aplink augalus.
Sodininkystės influencerė pažymi, kad birželio mėnesį dėjo nedidelį vilnos kiekį ant augančių daigų, jiems augant kiekį didino.
„Šliužai tikrai nemėgsta lanolino, jie nemėgsta per tai ropoti. O be to, kai ropoja, aš juos labai gerai matau ir galiu su jais padaryti ką tik noriu“, – aiškina sodininkė.
Nors dalies moliūgų išsaugoti nepavyko, metodas pasiteisino, o likusio derliaus, jos nuomone, visiškai pakaks rudenį išsivirti gardžios moliūgų sriubos.
Katažina į sodą žvelgia ikaip į gyvą organizmą, kuriame vietos turi visi – nuo bakterijų ir grybų iki paukščių, bičių bei vabzdžių. Būtent todėl ji ragina sodininkus mažiau kovoti su gamta ir daugiau mokytis su ja bendradarbiauti.
Savo erdvę, kurioje viską auginate, ji kviečia priimti kaip draugą ar partnerį ir gerbti viską, kas jame gyvena – pripratus prie šio suvokimo, taip nebesuksite galvos nei dėl ligų, nei dėl kenkėjų, nes visa tai yra gyvos gamtos dalis.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Comments (0)