Buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus ginčas dėl iš jo atimto valstybinio apdovanojimo tęsiasi jau daugiau kaip metus, tačiau teismas iki šiol nepradėjo nagrinėti pagrindinio klausimo – ar prezidento Gitano Nausėdos sprendimas buvo teisėtas ir pakankamai pagrįstas.
Šiuo metu teisinis procesas sukasi ne tiek apie patį apdovanojimo atėmimą, kiek apie tai, kuris teismas apskritai turėtų nagrinėti E. Vaitkaus skundą.
Pirminiame „Respublikos“ straipsnyje, parengtame pagal E. Vaitkaus komandos informaciją, tokia situacija vertinama itin kritiškai ir keliama platesnė problema – jeigu sudėtingame teisiniame procese stringa visuomenei žinomas asmuo, turintis profesionalią teisinę pagalbą, kaip savo teises turėtų apginti eilinis žmogus.
Prezidentas atėmė valstybinį apdovanojimą
2025 metų gegužės 27 dieną prezidentas Gitanas Nausėda dekretu išbraukė Eduardą Vaitkų iš asmenų, apdovanotų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, sąrašo.
Oficialiame Regionų administracinio teismo pranešime nurodoma, kad tai padaryta dekretu Nr. 1K-365, nurodžius, jog E. Vaitkus pažemino apdovanotojo vardą. Jis taip pat buvo įpareigotas grąžinti ordiną ir su juo susijusius dokumentus.
E. Vaitkus su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą, siekdamas, kad prezidento dekretas būtų panaikintas.
Tačiau nuo tada prasidėjo ilgas procesinis ginčas.
Teismas iš pradžių skundo nepriėmė
2025 metų liepą Regionų administracinis teismas atsisakė priimti E. Vaitkaus skundą.
Teismas tuomet rėmėsi pozicija, kad prezidentas, priimdamas sprendimą dėl valstybinio apdovanojimo, vykdė jam įstatymu suteiktus įgaliojimus, todėl toks ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Buvo nurodyta, kad ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
E. Vaitkus šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
LVAT grąžino klausimą nagrinėti iš naujo
2025 metų lapkričio 12 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino.
LVAT konstatavo, kad Regionų administracinis teismas, spręsdamas dėl skundo priėmimo, iš esmės apsiribojo formaliu įstatymo nuostatų vertinimu ir pakankamai neišanalizavo konkretaus prezidento veiklos pobūdžio bei E. Vaitkaus pateiktų reikalavimų.
Todėl skundo priėmimo klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Atrodė, kad po tokio sprendimo byla galėtų pajudėti pirmyn, tačiau ginčas dėl to, kuris teismas turi teisę ją nagrinėti, nesibaigė.
Byla vėl sustojo ties teismingumo klausimu
Kaip skelbia „Respublika“, 2026 metų rugsėjo 2 dieną Regionų administracinis teismas nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Dabar būtent ji turės nuspręsti, ar E. Vaitkaus ginčas priklauso administracinių teismų, ar bendrosios kompetencijos teismų sistemai.
Tai reiškia, kad praėjus daugiau kaip penkiolikai mėnesių nuo prezidento dekreto priėmimo, teisme dar nėra iš esmės atsakyta į svarbiausią klausimą – ar apdovanojimo atėmimas buvo teisėtas.
Vaitkaus komanda kelia klausimus dėl sprendimo pagrindo
E. Vaitkaus atstovai taip pat abejoja, kokia konkreti informacija buvo panaudota prieš prezidentui priimant sprendimą.
„Respublikos“ publikuotame tekste, remiantis Vaitkaus komandos pateikiama informacija, teigiama, kad prezidentui prieš pasirašant dekretą nebuvo pateikta nei Valstybės saugumo departamento pažyma, nei Generalinės prokuratūros išvada ar kita specialiųjų institucijų surinkta medžiaga.
Esą prezidentas rėmėsi Valstybės apdovanojimų tarybos rekomendacija.
Todėl E. Vaitkaus pusė kelia klausimą, kuo konkrečiai buvo pagrįsta pati rekomendacija ir kokie jo veiksmai buvo laikomi apdovanotojo vardo pažeminimu.
Kol byla nepradėta nagrinėti iš esmės, atsakymų į šiuos klausimus teisme dar nėra.
Ginčas tapo platesnis nei vien klausimas dėl ordino
Ši situacija peržengė vien valstybinio apdovanojimo ribas.
Ginče iš esmės sprendžiama, ar ir kokia tvarka asmuo gali teisme ginčyti prezidento sprendimo padarinius bei kuris teismas tokią bylą turi nagrinėti.
E. Vaitkaus komanda situaciją pateikia ir kaip platesnės teisės į veiksmingą teisminę gynybą problemos pavyzdį.
Jų argumentas paprastas: jeigu visuomenei žinomas asmuo, kuriam atstovauja teisininkai, daugiau kaip metus negali pasiekti, kad būtų pradėtas nagrinėti jo skundo turinys, žmogui be advokatų ir finansinių galimybių panašus procesas gali būti dar sudėtingesnis.
Kita vertus, pats užsitęsęs procesas kol kas nereiškia, kad prezidento sprendimas buvo neteisėtas. Teismai pagrindinio ginčo dar nėra išnagrinėję ir tokios išvados nėra pateikę.
Lemiamas bus Specialiosios teisėjų kolegijos sprendimas
Artimiausias svarbus etapas – Specialiosios teisėjų kolegijos sprendimas dėl to, kuri teismų sistema turi nagrinėti E. Vaitkaus skundą.
Tik išsprendus šį procesinį klausimą byla galėtų pereiti prie esmės – prezidento dekreto teisėtumo ir jo pagrindimo vertinimo.
Taigi daugiau nei metus trunkanti istorija kol kas lieka neišspręsta. E. Vaitkus siekia, kad teismas įvertintų prezidento sprendimą, o teismai vis dar aiškinasi, kas būtent turi teisę tai padaryti.
Būtent todėl ši byla tampa ne tik ginču dėl vieno valstybinio apdovanojimo, bet ir klausimu apie tai, kaip praktiškai veikia žmogaus teisė ginčyti aukščiausių valstybės institucijų priimtus sprendimus.