Antradienį, anksti ryte, Iranas Hormuzo sąsiauryje užpuolė tanklaivį, priversdamas jo įgulą palikti laivą, o Jungtinės Valstijos surengė dar vieną oro smūgių etapą prieš Islamo Respubliką dėl šio svarbaus vandens kelio kontrolės. Savo ruožtu JAV vadovas Donaldas Trumpas pažadėjo „pasirūpinti“ hučiais, jei jie blokuos Saudo Arabijos uostus, taip pat teigė, kad JAV „dar toli gražu nebaigė reikalų su Iranu“.
Dešimt naktų iš eilės vykdomi JAV oro smūgiai neprivertė Teherano susilpninti sąsiaurio kontrolės, per kurį taikos metu kadaise keliaudavo apie penktadalis visos žalios naftos ir gamtinių dujų.
Tuo metu Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi penkis Irano dronus. Tai naujausias Islamo Respublikos išpuolis prieš regiono šalis, atsinaujinus karui Artimuosiuose Rytuose.
Irano revoliucinė gvardija patvirtino ataką ir pareiškime nurodė, kad taikėsi į „kompleksą, kuriame Rukbano regione įsikūrusios JAV teroristinės pajėgos“.
JAV ir Iranui vėl artėjant prie visuotinio karo, Irano vidaus reikalų ministras išvyko derybų į Pakistaną, kuris yra svarbus tarpininkas šiame konflikte. Tačiau lieka neaišku, koks naujas susitarimas galėtų būti pasiektas, kad kovos būtų nutrauktos.
Praėjusį mėnesį pasirašytas tarpinis susitarimas, turėjęs užbaigti kovas, žlugo. Laivyba Hormuzo sąsiauryje iš esmės sustojo. Kovoms intensyvėjant, abi pusės nusitaikė į civilinę infrastruktūrą, kuria naudojasi milijonai žmonių.
„Iranas ir jį remiančios grupės gali nusitaikyti į kitus JAV interesus užsienyje arba su JAV ir amerikiečiais susijusiose vietose visame pasaulyje“, – naujame įspėjime amerikiečiams teigė JAV Valstybės departamentas.
Eskalacija pastarosiomis savaitėmis padidino naftos kainas. Antradienį „Brent“ naftos kaina viršijo 88 JAV dolerius už barelį. Tuo tarpu įprasto benzino kaina JAV pakilo vidutiniškai iki 4 JAV dolerių už galoną, o tai didina spaudimą amerikiečių piniginėms prieš šį rudenį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.
Tuo tarpu JAV kariuomenė nustatė dviejų karių, žuvusių per išpuolius Jordanijoje, tapatybes, o trečias asmuo vis dar dingęs. Atskirai kariuomenė patvirtino dar vieną mirtį Irake šeštadienį, kai buvo vykdomas numušto Irano drono „kontroliuojamas detonavimas“.
Prezidentas D. Trumpas pirmadienį socialiniuose tinkluose perspėjo: „Kiekvieną kartą, kai Iranas nužudo JAV karį, jie už tą nužudymą sumokės daug kartų daugiau!“
D. Trumpas antradienio vakarą planavo dalyvauti ceremonijoje Doverio oro pajėgų bazėje, kur bus atgabenti bent vieno kario palaikai.
Trumpas žada padėti Libanui siekti taikos su Izraeliu
JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pažadėjo „labai“ padėti Libanui, šios šalies prezidentui Josephui Aounui siekiant Vašingtono paramos trapioms pastangoms nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir nutiesti kelią į taiką su Izraeliu.
Su J. Aounu Baltuosiuose rūmuose susitikęs D. Trumpas sakė, kad Libanas buvo „labai skriaudžiama šalis“, kuri ne vieną dešimtmetį „patyrė didelių smūgių“.
„Tai tikriausiai daugeliu atžvilgių pavojinga vieta, – žurnalistams sakė D. Trumpas. – Bet jie myli savo šalį (…) ir mes jai padėsime. Mes jai labai padėsime.“
J. Aounas, pirmasis nuo 2009 metų Libano prezidentas, kuris buvo pakviestas į Vašingtoną, paprašė D. Trumpo politinės paramos ir tolesnio palaikymo Libano kariuomenei, kuri pagal JAV remiamą bendrąjį susitarimą su Izraeliu pradėjo dislokuotis pietiniuose rajonuose.
„Mums reikia paramos LAF“, – sakė J. Aounas, turėdamas omenyje Libano ginkluotąsias pajėgas.
„Be LAF, viskas žlugs“, – tvirtino jis.
Libano prezidentas teigė, kad kariuomenė yra „saugumo ir stabilumo pagrindas“ bei patikimiausia šalies institucija.
Jo vizitas surengtas tuo metu, kai Libano kariuomenė, remdamasi susitarimu su Izraeliu, pradėjo dislokaciją vienoje iš trijų vadinamųjų bandomųjų zonų šalies pietuose, siekdama įrodyti, kad Beirutas gali išplėsti valstybės valdžią ir nuginkluoti Irano remiamą „Hezbollah“.
Tačiau Libano kariuomenė pranešė, kad Izraelio kariai šaudė netoli Libano karių, kai šie vykdė dislokaciją bandomojoje zonoje, iš kurios Izraelis turėtų pasitraukti.
Tuo metu Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pareiškė, kad kariai tik „paleido įspėjamųjų šūvių į orą“, kai Libano kariai įžengė į teritoriją, kuri „nepriklausė bandomajai zonai“.
„Libano ginkluotųjų pajėgų kariai pasitraukė iš tos teritorijos ir apie sužeistuosius nebuvo pranešta“, – pridūrė Izraelio kariuomenė.
Šis incidentas parodė, koks trapus yra susitarimas tarp dviejų šalių.
Paklaustas, ar Vašingtonas darys papildomą spaudimą Izraeliui, kad šis pasitrauktų, D. Trumpas atsakė: „Mes tai apsvarstysime.“
Libanas patiria spaudimą įrodyti, kad gali nuginkluoti „Hezbollah“ ir tai padarys. Izraelis šios kovotojų grupuotės nuginklavimą yra nustatęs kaip išankstinę sąlygą, kuri turi būti įvykdyta, kad žydų valstybė nutrauktų savo okupaciją Pietų Libane.
Izraelis įsiveržė į Libaną per neseniai vykusį karą su Irano remiamais „Hezbollah“ kovotojais ir toliau okupuoja šalies dalis, nepaisydamas paliaubų.
Izraelio invazija prasidėjo po to, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įtraukė Libaną į platesnį karą Artimuosiuose Rytuose, vykdydama raketų atakas prieš Izraelį ir siekdama paremti Iraną.
Libanas ir Izraelis praėjusį mėnesį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama laipsniško Izraelio pasitraukimo iš Libano ir „Hezbollah“ nuginklavimo, Libano kariuomenei perimant saugumo užtikrinimą pietuose.
„Hezbollah“ ne kartą atmetė šį susitarimą ir atsisako nusiginkluoti, o galutinio Izraelio pasitraukimo grafiko nėra.
JAV smūgiai suduoti užpuolus laivus
JAV kariuomenės Centrinė vadovybė antradienį pranešė, kad nusitaikė į „Irano karinės vadovybės centrus, jūrų pajėgumus, raketų ir dronų paleidimo vietas bei oro gynybos sistemas“. Ji paskelbė daugiau vaizdo įrašų iš bombardavimų, nukreiptų prieš objektus Irane.
„Amerikiečių pajėgos išlieka pasirengusios patraukti Iraną atsakomybėn už nepagrįstą agresiją prieš civilius jūreivius, siekiančius laisvai ir atvirai kirsti sąsiaurį“, – nurodė vadovybė.
Tačiau dėl pastarojo meto smurto laivyba sąsiauryje sulėtėjo iki minimumo. Jungtinės Karalystės (JK) kariuomenės jūrų prekybos operacijų centras pranešė, kad antradienį anksti ryte sąsiauryje prie Omano buvo užpultas tanklaivis, todėl įgula buvo priversta palikti laivą.
Irano sukarinta Revoliucinė gvardija prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, taip pat už du kitus pirmadienį įvykdytus išpuolius prieš laivus šiame vandens kelyje.
Maršrutas aplink Omaną buvo tas, kuriuo JAV kariuomenė skatino laivus plaukti, kad išvengtų Irano kontrolės.
Teheranas taip pat smogė JAV sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose.
Kuveitas pranešė, kad jo oro gynyba perėmė atskriejančias raketas, o Jordanijos ginkluotosios pajėgos pirmadienio vakarą pranešė numušusios tris Irano raketas ir pridūrė, kad materialinės žalos ar aukų nebuvo.
Bahreino užsienio reikalų ministerija pasmerkė Irano dronų smūgius, nukreiptus prieš šalies oro eismo sistemas, teigdama, kad jie kelia pavojų civilių kelionėms.
Nuo liepos pradžios sužeista beveik 100 JAV karių
Pentagono atstovas spaudai pranešė, kad nuo liepos 7 dienos, kai JAV atnaujino smūgius, buvo sužeista beveik 100 amerikiečių karių, o 96 proc. iš jų grįžo į tarnybą.
„Didžioji dauguma patirtų sužalojimų buvo lengvi smegenų sukrėtimai“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė Seanas Parnellas, reaguodamas į „The New York Times“ pranešimą, kad Pentagonas nuslėpė informaciją apie karių sužalojimus per Irano smūgius.
Jis paneigė, kad Pentagonas slėpė duomenis apie sužeidimus.
Tačiau Gynybos nuostolių analizės sistema, kariuomenės informacijos centras, pranešantis apie žūtis ir sužeidimus konfliktuose, iki pirmadienio vakaro nebuvo atnaujinta su naujausiais duomenimis apie išpuolius.
Jemeno sukilėliai grasina išpuoliais kitame Artimųjų Rytų vandens kelyje
Jemeno hučių sukilėliai pirmadienį paskelbė jūrų embargą Saudo Arabijai. Irano remiami hučiai pareiškė, kad blokuos laivybą tarp Raudonosios jūros ir Adeno įlankos, nusitaikydami į Bab el Mandebą – jūrų susiaurėjimą, panašų į Hormuzo sąsiaurį, reaguodami į praėjusią savaitę įvykdytą išpuolį prieš Sanos tarptautinį oro uostą, dėl kurio jie apkaltino Saudo Arabiją.
Kadangi Hormuzo sąsiauris yra užblokuotas, Saudo Arabija naudojasi išėjimu į Raudonąją jūrą, kad į rinką perduotų milijonus barelių naftos.
Hučiai anksčiau įrodė savo gebėjimą sutrikdyti laivybą ten, kai kelis mėnesius atakavo laivus dėl Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože, kur buvo užpulta daugiau nei 100 laivų.
Saudo Arabijos kariuomenė pareiškė, kad išlaikys vandens kelią atvirą.
„Į visus hučių grasinimus praplaukiantiems laivams bus reaguojama greitai ir griežtai, nes tokie grasinimai yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas ir priskiriami jūrų piratavimo veiksmams“, – sakė Saudo Arabijos kariuomenės atstovas generolas majoras Turki al Malki.
Vilties kibirkštis diplomatijai
Pakistanas pastarosiomis dienomis suintensyvino diplomatines pastangas, kad atgaivintų tarpinį susitarimą.
Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni pirmadienį atvyko į Islamabadą dviejų dienų deryboms su ministru pirmininku Shehbazu Sharifu ir kitais pareigūnais.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio žurnalistams sakė, kad JAV vis dar yra atviros deryboms su Iranu, tačiau „jos turi būti tikros“.
„Jei durys atsidarys diplomatijai – jei vaikinai, norintys padaryti ką nors naudingo Iranui, laimės ir perims tos sistemos kontrolę arba perims derybų kontrolę – tai bus labai teigiamas poslinkis, – sakė M. Rubio. – Deja, šį vakarą mes nesame tokioje situacijoje.“
Irano pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per pastaruosius JAV smūgius žuvo mažiausiai 50 žmonių, o 517 buvo sužeisti. Nuo karo pradžios vasario 28 dieną žuvo 17 JAV karių.
Tvyrant įtampai Artimuosiuose Rytuose, JAV įspėjo savo piliečius visame pasaulyje būti atsargius
JAV Valstybės departamentas pirmadienį paskelbė perspėjimą Amerikos piliečiams visame pasaulyje „būti atsargesniems“ dėl karo su Iranu.
Įspėjime sakoma, kad „dėl padidėjusios įtampos Artimuosiuose Rytuose saugumo aplinka išlieka sudėtinga ir gali kilti nenumatytas paaštrėjimas“.
„Amerikiečiai, esantys ne Artimuosiuose Rytuose, turėtų persvarstyti keliones į regioną ir per jį“, – sakoma jame, kartu perspėjant apie padidėjusią atakų, nukreiptų prieš JAV diplomatines įstaigas „arba vietas, susijusias su Jungtinėmis Valstijomis ir amerikiečiais visame pasaulyje“, tikimybę.
Trumpas žada „pasirūpinti“ hučiais, jei jie blokuos Saudo Arabijos uostus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė „pasirūpinsiąs“ hučių sukilėliais, jei ši Irano remiama kovotojų grupuotė įgyvendins savo grasinimą blokuoti Saudo Arabijos uostus.
„Jei kas nors panašaus įvyks, mes tuo pasirūpinsime“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams per susitikimą Baltuosiuose rūmuose su Libano prezidentu Josephu Aounu.
„Žinote, mes jau esame tai darę su hučiais, ir nuo tada, kai padarėme tai, ką padarėme, jau kurį laiką iš jų nieko negirdėjome“, – pridūrė jis.
Trumpas: JAV dar toli gražu nebaigė reikalų su Iranu
JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos dar toli gražu nebaigė reikalų su Iranu, ir įspėjo, kad kitas JAV karinis taikinys galėtų būti požeminis branduolinis kompleksas, žinomas kaip „Pickaxe Mountain“.
„Pickaxe Mountain“ – tai giliai po žeme įrengtas branduolinis objektas netoli Natanzo, kur, kaip įtaria Vakarų žvalgybos tarnybos, Iranas stato nedeklaruotą urano sodrinimo gamyklą.
„Mes gana greitai smogsime tam rajonui, ir labai smarkiai“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad paprastai jis taikinių neskelbia, tačiau „jie nieko negali dėl to padaryti“.
Per Baltuosiuose rūmuose surengtą susitikimą su Libano prezidentu Josephu Aounu su žurnalistais kalbėjęs D. Trumpas sakė, kad, jo vertinimais, Iranui prireiks daugiau nei 20 metų, kol jis atsigaus po iki šiol patirtų nuostolių.
„Jei išvyktume dabar pat, Iranui prireiktų 20–25 metų atsigauti. Gerai, bet mes dar toli gražu nebaigėme (…), mes dabar pat neišvyksime“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Comments (0)