Nekilnojamojo turto (NT) skelbimai rodo, kad kvadratinis metras Lietuvos didmiestyje esančiame bute kainuoja daugiau nei tūkstantį eurų. Tačiau kai kuriose šalies gyvenvietėse butai parduodami net ir už kelias dešimtis eurų. Nors statiniai būna prastos būklės, dėl jų aukcionuose kartais varžosi daugiau nei šimtas pirkėjų.
Nuo 2010 m. iki 2024 m. būsto kainos Europos sąjungoje padidėjo 53 proc., skelbia „Eurostat“. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mūsų šalyje būsto kainos per daugiau nei dešimtmetį išaugo 179 procentais.
Vis dėlto Lietuvoje būsto kainos nevienodos. Kai kuriose Lietuvos gyvenvietėse kelių kambarių butai parduodami už kelis šimtus ar net kelias dešimtis eurų.
Už objektą mokėjo mažiau nei 100 eurų
Turto banko aukcione kai kurie būstai parduodami už itin pigias sumas. Pavyzdžiui, vieno kambario butas Rokiškio rajone, Suvainiškio miestelyje parduodamas už 267 eurus. Nors butas nerenovuotas, šildymas yra. Taip pat yra ir vandentiekis, nuotekų šalinimas. Statybos metai – 1970-ieji.
Tačiau šis būstas kone keturis kartus brangesnis už vieną pigiausių statinių, kuris šiemet buvo parduotas Turto banko aukcione. Turto banko Komercijos departamento direktorė Indrė Kajokienė papasakojo apie šių metų pradžioje parduotą objektą.
„2026 m. pirmąjį pusmetį aukcione parduotas butas Didžiasalyje (Ignalinos r.). Už šį objektą aukciono laimėtojas pasiūlė 64 eurus, todėl jis tapo pigiausiu šiemet Turto banko parduotu gyvenamosios paskirties objektu“, – komentavo I. Kajokienė.
Pigiausi gyvenamosios paskirties objektai dažniausiai parduodami ne didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse bei kaimiškose vietovėse, kur nekilnojamojo turto rinka yra mažiau aktyvi, teigė I. Kajokienė.
Pagal šiuo metu skelbiamus aukcionus tarp mažiausių kainų objektų dažniausiai patenka nekilnojamasis turtas Jurbarko, Šiaulių, Akmenės ir Radviliškio rajonuose.
Štai Jurbarko rajono savivaldybėje parduodamas dviejų kambarių butas. Pradinė NT pardavimo kaina – 1 920 eurų. Butas pastatytas 1952 m.
O Akmenės rajono savivaldybėje esančio dviejų kambarių buto su pagalbinio ūkio pastatais ir dalimi žemės sklypo kaina – nuo 488 eurų. Statinių plotas – 125 kvadratiniai metrai, žemės sklypo plotas – 0,0384 hektaro.
Dėl pigaus būsto varžėsi daugiau nei pusšimtis aukciono dalyvių
Pasiteiravus, kiek žmonių vidutiniškai susidomi panašiais skelbimais, Turto banko Komercijos departamento direktorė I. Kajokienė sako, kad tai priklauso nuo konkretaus turto ir jo vietos.
Pavyzdžiui, geroje vietoje mieste esantis mažos vertės NT gali sudominti investuotojus, kurie ieško galimybių įsigyti, suremontuoti ir vėliau pelningai parduoti ar išnuomoti turtą. Taip pat vieta lemia ne tik susidomėjimą, bet ir kainų augimą.
„Pavyzdžiui, net ir prastesnės būklės butas regione, kuriame netrūksta darbo vietų ir aktyvi vietos rinka, gali sulaukti didelės konkurencijos. Tuo tarpu objektams, esantiems atokesnėse vietovėse, toliau nuo didesnių gyvenviečių ar ekonominių centrų, dažniausiai prireikia kelių aukcionų, kol atsiranda pirkėjas“, – komentavo I. Kajokienė.
Pasitaiko atvejų, kai parduodamu turtu susidomi kaimynystėje gyvenantys gyventojai, norintys išplėsti savo valdą, įsigyti papildomų ūkinių patalpų ar žemės sklypą greta jau turimo turto.
Anot I. Kajokienės, natūralu, kad prastesnės būklės objektai, kuriuose nėra įrengtų pagrindinių inžinerinių sistemų, tokių kaip šildymas ar vandentiekis, sulaukia mažesnio susidomėjimo.
„Vis dėlto praktika rodo, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas objektas randa savo pirkėją. […] Yra pasitaikę atvejų, kad dėl mažos vertės objekto yra varžęsi ir daugiau nei pusšimtis aukciono dalyvių“, – pridūrė ji.
Nors prastesnės būklės būstai dažniausiai parduodami, tokiems statiniams neretai reikia rengti ne vieną aukcioną.
„Neretai tokiems (prastesnės būklės – tv3.lt) objektams prireikia ir 4–5 aukcionų, kol atsiranda pirkėjas, tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai tenka organizuoti devynis ar net daugiau aukcionų. Tokiais atvejais palaipsniui mažinama pradinė kaina, kol ji atkreipia rinkos dėmesį“, – kalbėjo I. Kajokienė.
Galutinė turto kaina priklauso nuo konkurencijos tarp aukciono dalyvių. Tai reiškia, kad jeigu aukcione dalyvauja daugiau potencialių pirkėjų, tikėtina, kad galutinė pardavimo kaina viršys pradinę.
2026 m. pirmąjį ketvirtį galutinė pardavimo kaina vidutiniškai buvo 21 proc. didesnė už pradinę. O daugiau nei pusė objektų buvo parduoti jau pirmajame aukcione, sako I. Kajokienė.
„Situacijos labai skirtingos. Jei objektas nesulaukia susidomėjimo, jo pradinė kaina vėlesniuose aukcionuose gali būti mažinama. Tai dažnai paskatina didesnį pirkėjų aktyvumą kituose aukcionuose“, – pridūrė I. Kajokienė.
Kaip objektai atsiduria aukcione?
I. Kajokienė sako, kad didelė dalis aukcione parduodamų pigių objektų yra valstybės paveldėtas turtas. Kasmet valstybė paveldi apie 400 tokių objektų, kurie vėliau pasiūlomi rinkai.
„Tai nekilnojamasis turtas, kuris pereina valstybei, kai mirus nekilnojamojo turto savininkui neatsiranda teisėtų paveldėtojų“, – aiškino I. Kajokienė.
Tačiau didžiausią vertę valstybei aukcionuose sukuria ne paveldėto turto, o valstybės funkcijoms nebereikalingo turto pardavimas.
„Šiais metais Turto bankas rinkai suplanavęs pasiūlyti beveik 650 įvairios paskirties objektų, o planuojamos įplaukos iš jų pardavimo turėtų siekti daugiau kaip 27 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos modernių darbo erdvių kūrimui valstybės sektoriaus darbuotojams“, – pridūrė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)