Vasara daliai gyventojų tampa ne tik poilsio, bet ir papildomo uždarbio sezonu. Vieni parduoda pačių surinktas uogas, grybus ar vaistažoles, o kiti atsikrato namuose nebereikalingų daiktų. Tačiau ne visi žino, kad už pačių surinktas miško gėrybes per metus galima gauti iki 3 tūkst. eurų, nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir šių pajamų nedeklaruoti.
Vasarą galite legaliai užsidirbti 3 tūkst. eurų nemokėdami GPM: įvardijo svarbią sąlygą (nuotr. ELTA, stop kadras)
Vis dėlto ne visada lengva suprasti, kada pavienis pardavimas jau laikomas veikla, kurią reikia įregistruoti. Vienais atvejais galima pasinaudoti mokesčių lengvata, kitais – veiklą būtina registruoti nuo pat pradžių. Svarbu ne tik tai, kiek žmogus uždirba, bet ir kaip dažnai parduoda, iš kur gauna prekes ir ar tai daro siekdamas pelno.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kam tiksliai taikoma 3 tūkst. eurų lengvata ir kada vasaros uždarbis jau tampa ūkine komercine veikla.
Iki 3 tūkst. eurų – nei GPM, nei deklaracijos
Pasak R. Virvilienės, kai kurioms gyventojų gaunamoms pajamoms taikomos specialios lengvatos. Viena jų skirta žmonėms, kurie renka ir parduoda miško gėrybes.
„Jeigu kalbame tik apie miško gėrybių – uogų, riešutų ir vaistažolių – rinkimą ir pardavimą, veiklos registruoti nereikia, o iki 3 tūkst. eurų per metus gautos pajamos neapmokestinamos, nes taikoma lengvata“, – aiškino pašnekovė.
VMI nurodo, kad ši lengvata taikoma pajamoms, gautoms už paties žmogaus surinktus grybus, uogas, riešutus ir vaistažoles. Jeigu per metus už juos gaunama ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų, GPM mokėti nereikia, o šių pajamų nereikia deklaruoti.
Įstaigos atstovės teigimu, taip papildomai užsidirbti gali įvairaus amžiaus žmonės – ne tik nuolat dirbantys gyventojai.
„Studentai, moksleiviai, pensininkai ar žmonės, kurie per atostogas užsiima šia malonumą teikiančia veikla ir nori papildomai užsidirbti nemokėdami mokesčių – iki 3 tūkst. eurų gali tai daryti visiškai legaliai“, – tikino R. Virvilienė.
Svarbu nepamiršti, kad ši taisyklė taikoma būtent paties žmogaus surinktoms miško gėrybėms. Jos negalima automatiškai taikyti daržovių prekybai ar iš kitų žmonių supirktų produktų pardavimui.
Jeigu per metus už pačių surinktas miško gėrybes gaunama daugiau nei 3 tūkst. eurų, pajamas jau reikia deklaruoti, tačiau GPM mokamas tik nuo nustatytą ribą viršijančios dalies.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus per metus už savo surinktas uogas ir grybus gautų 3,5 tūkst. eurų, neapmokestinami būtų 3 tūkst. eurų, o GPM reikėtų mokėti nuo likusių 500 eurų.
Tokios pajamos deklaruojamos metams pasibaigus, o mokestis paprastai sumokamas iki kitų metų gegužės 1-osios. Tačiau sprendžiant, ar žmogui reikia registruoti veiklą, svarbi ne tik uždirbta suma. VMI taip pat vertina, kaip žmogus šias pajamas uždirba – ar savo surinktas gėrybes parduoda retkarčiais, ar prekyba užsiima nuolat.
Supirkimas ir perpardavimas – jau visai kita situacija
R. Virvilienė atkreipė dėmesį, kad savo surinktų miško gėrybių pardavimas mokesčių požiūriu nėra tas pats, kas jų supirkimas iš kitų žmonių ir perpardavimas.
„Jeigu asmuo jau verčiasi tokia veikla, renka arba superka ir perparduoda, tai jau yra ūkinė komercinė veikla ir tokią veiklą reikėtų registruoti. Mano manymu, paprasčiausia forma būtų individuali veikla, kurią asmuo įregistruoja ir, priklausomai nuo uždirbtų pajamų dydžio, sumoka atitinkamus mokesčius“, – tvirtino VMI Teisės departamento vadovė.
Taigi vien faktas, kad uždirbta mažiau nei 3 tūkst. eurų, savaime dar nereiškia, kad veiklos registruoti nereikia. Vertinamas ir pats uždarbio pobūdis – ar žmogus tik retkarčiais parduoda savo surinktas gėrybes, ar sąmoningai organizuoja prekybą, superka prekes, ieško pirkėjų ir nuolat siekia pelno.
Parduodate nereikalingus daiktus? Galioja kita lengvata
Anot R. Virvilienės, ne kiekvienam žmogui, gavusiam pinigų už parduotą daiktą, reikia registruoti individualią veiklą. Svarbu, ar tai buvo atsitiktinis pardavimas, ar žmogus taip uždirba nuolat.
„Reikia įvertinti, ar tai yra atsitiktinė veikla, ar nuolatinė, ilgalaikė. Turime nepamiršti, kad nebūtinai kiekvienai veiklai reikia registruoti individualią veiklą arba apie ją kitaip pranešti“, – pasakojo R. Virvilienė.
Tai aktualu žmonėms, kurie internete parduoda savo nebereikalingus drabužius, baldus, buitinę techniką ar kitus asmeninius daiktus.
„Jeigu asmuo parduoda savo asmeninius nereikalingus daiktus, tai nėra veikla. Yra nustatyta lengvata – iki 2,5 tūkst. eurų gauta pajamų suma yra apskritai neapmokestinama, jeigu tai atsitiktinė veikla, vykdoma be versliškumo ir ekonominės naudos siekimo“, – akcentavo pašnekovė.
Remiantis VMI duomenimis, mokesčiams vertinama ne vien visa už daiktus gauta suma, bet ir tai, kiek jie anksčiau kainavo. Iš pardavimo pajamų atimama dokumentais pagrįsta daiktų įsigijimo kaina ir su jų pardavimu susiję privalomi mokėjimai.
Jeigu per metus susidaręs skirtumas neviršija 2,5 tūkst. eurų, GPM mokėti ir šių pajamų deklaruoti nereikia.
Pavyzdžiui, žmogus per metus pardavė kelis savo daiktus ir iš viso gavo 3 tūkst. eurų. Jeigu dokumentais gali pagrįsti, kad šie daiktai jam buvo kainavę 1,8 tūkst. eurų, jo uždarbis siekia 1,2 tūkst. eurų. Kadangi ši suma neviršija 2,5 tūkst. eurų, GPM mokėti nereikėtų.
Įvardijo pagrindinius individualios veiklos požymius
VMI Teisės departamento vadovė įvardijo keturis pagrindinius požymius, pagal kuriuos galima spręsti, ar pavieniai pardavimai jau tapo individualia veikla.
„Jeigu asmuo galvoja, kad perparduodamas galėtų uždirbti ir nori tai daryti, reikia vertinti, kas yra individuali veikla. Individualiai veiklai būdingas versliškumas, sistemiškumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas. Jeigu yra visi šie požymiai, vadinasi, žmogus vykdo individualią veiklą ir turėtų ją registruoti“, – paaiškino R. Virvilienė.
Daugiau apie tai, kada papildomas uždarbis jau laikomas individualia veikla, kaip pasirinkti tinkamiausią jos formą, kokių klaidų vengti, kuo skiriasi individuali veikla, verslo liudijimas ir mažoji bendrija bei kaip legaliai nepermokėti mokesčių, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
00:32 Kodėl reikia mokėti mokesčius, kur jie nukeliauja ir ką už juos gauna gyventojai?
01:41 Darbo sutartis, individuali veikla, verslo liudijimas ar mažoji bendrija – kuo skiriasi šios veiklos formos?
04:51 Prekyba uogomis, grybais ir vaistažolėmis – kada galima uždirbti iki 3 tūkst. eurų nemokant GPM?
06:25 Atsitiktinis uždarbis ar individuali veikla – nereikalingų daiktų pardavimas ir pagrindiniai veiklos požymiai
07:44 Grožio paslaugos – kada rinktis individualią veiklą, o kada verslo liudijimą?
09:34 Fotografija ir kita savarankiška veikla – nuo ko pradėti ir kur ieškoti patikimos informacijos?
10:59 Kuri veiklos forma finansiškai naudingiausia? Svarbiausios pajamų ribos ir apribojimai
13:47 Kokius mokesčius administruoja VMI, o kokius reikia mokėti „Sodrai“?
15:09 Kodėl nepakanka skaičiuoti tik to, kiek lieka „į rankas“, ir kaip pasiruošti mokesčių mokėjimui?
17:28 Prekių pardavimas ar paslaugų teikimas – ar nuo to priklauso veiklos formos pasirinkimas?
18:24 Dažniausios klaidos renkantis veiklos formą ir ką daryti pamiršus deklaruoti pajamas?
20:18 Samdomas darbas ir papildomas uždarbis – kokias veiklos formas galima derinti?
21:17 Ar individuali veikla ir mažoji bendrija iš tiesų leidžia uždirbti daugiau?
22:47 Teisėtas mokesčių optimizavimas – kaip palyginti veiklos formas ir nepermokėti?
23:41 Kada individuali veikla gali būti pripažinta darbo santykiais?
25:15 Pajamos iš „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“ – kada rinktis individualią veiklą, o kada mažąją bendriją?
26:55 Individuali veikla ar mažoji bendrija – esminiai skirtumai ir kada verta keisti veiklos formą?
29:15 Kuri veiklos forma apsimoka uždirbant maždaug minimalų atlyginimą?
30:20 Svarbiausi patarimai norintiems legaliai uždirbti daugiau
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Comments (0)