Aukštas hemoglobinas: ką tai sako apie jūsų sveikatą?

Hemoglobinas – tai gyvybiškai svarbus, geležies turintis baltymas, esantis mūsų raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose). Jo pagrindinė ir pati svarbiausia užduotis yra prisijungti plaučiuose esantį deguonį ir išnešioti jį po visus organizmo audinius bei organus, o grįžtant atgal – surinkti anglies dioksidą ir pašalinti jį iš organizmo. Nors visuomenėje dažniausiai kalbama apie hemoglobino trūkumą ir su tuo susijusią mažakraujystę (anemiją), pernelyg aukštas šio baltymo kiekis kraujyje yra ne ką mažiau reikšmingas signalas. Kai kraujo tyrimai parodo padidėjusį hemoglobiną, daugelis žmonių nesupranta, ar tai geras, ar blogas ženklas. Iš tiesų, pernelyg didelė hemoglobino koncentracija reiškia, kad kraujas tampa neįprastai tirštas, o tai sukelia papildomą apkrovą širdžiai bei kraujagyslėms. Gydytojai įspėja, kad į šį rodiklį negalima numoti ranka, nes ilgalaikis negydomas padidėjimas gali atvesti prie labai rimtų ir net gyvybei pavojingų sveikatos komplikacijų.

Kas yra hemoglobino norma ir kada pradedama nerimauti?

Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, tačiau medicinoje remiamasi patvirtintomis referencinėmis normomis, kurios padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę. Vyrams natūraliai būdingas šiek tiek didesnis hemoglobino kiekis dėl testosterono poveikio, kuris stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Suaugusių vyrų normali hemoglobino koncentracija dažniausiai svyruoja nuo 135 iki 175 gramų litre (g/l). Moterų organizme šis rodiklis įprastai yra šiek tiek mažesnis ir siekia nuo 120 iki 155 g/l. Vaikams ir nėščioms moterims taikomos atskiros, specifinės normos.

Apie padidėjusį hemoglobiną pradedama kalbėti tuomet, kai jo rodikliai peržengia viršutinę normos ribą. Pavyzdžiui, jei vyro hemoglobinas nuosekliai laikosi virš 185 g/l, o moters – virš 165 g/l, tai jau yra rimtas pagrindas detalesniam ištyrimui. Svarbu suprasti, kad vienkartinis nedidelis nukrypimas nuo normos dar nereiškia sunkios ligos. Kraujo rodikliai gali svyruoti priklausomai nuo paros laiko, skysčių suvartojimo ar net patirto streso lygio. Tačiau jei pakartotiniai tyrimai rodo stabiliai aukštus skaičius, būtina ieškoti tikrosios šio reiškinio priežasties.

Kodėl kraujyje atsiranda hemoglobino perteklius?

Aukštas hemoglobinas, mediciniškai dar vadinamas eritrocitoze arba politemija, nėra atskira liga. Tai yra simptomas arba organizmo reakcija į tam tikrus vidinius ar išorinius dirgiklius. Priežastys gali būti pačios įvairiausios – nuo paprasčiausio gyvenimo būdo disbalanso iki rimtų genetinių mutacijų ar lėtinių susirgimų.

Dehidratacija – dažniausia laikino padidėjimo priežastis

Pati banaliausia ir dažniausiai pasitaikanti didelio hemoglobino priežastis yra skysčių trūkumas organizme. Kraujas susideda iš skystosios dalies (plazmos) ir forminių elementų (kraujo ląstelių). Kai žmogus geria per mažai vandens, gausiai prakaituoja, vemia ar viduriuoja, kraujo plazmos tūris sumažėja. Dėl to raudonieji kraujo kūneliai tampa labiau koncentruoti. Atlikus kraujo tyrimą tokiomis sąlygomis, hemoglobino skaičius bus dirbtinai išpūstas. Pakankamai pagėrus vandens ir atkūrus skysčių balansą, rodikliai greitai sugrįžta į normalias vėžes.

Žalingi įpročiai ir aplinkos veiksniai

Rūkymas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių nuolatinį hemoglobino padidėjimą. Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas (smalkės) labai lengvai jungiasi su hemoglobinu, užimdamas deguoniui skirtą vietą. Dėl to organizmo audiniai pradeda dusti (patiria hipoksiją). Reaguodami į deguonies badą, inkstai išskiria hormoną eritropoetiną, kuris duoda signalą kaulų čiulpams gaminti dar daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Taip pat aukštas hemoglobinas yra visiškai natūralus reiškinys žmonėms, gyvenantiems aukštikalnėse, kur oras yra retesnis ir jame mažiau deguonies.

Lėtinės plaučių ir širdies ligos

Jeigu plaučiai ar širdis negali efektyviai aprūpinti kūno deguonimi, organizmas vėlgi įjungia kompensacinius mechanizmus. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), plaučių emfizema, miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miego metu) bei įgimtos ar įgytos širdies ydos lemia nuolatinį deguonies trūkumą kraujyje. Siekiant kompensuoti šį trūkumą, kaulų čiulpai pradeda masiškai sintetinti naujus eritrocitus, kas neišvengiamai padidina ir hemoglobino lygį.

Tikroji politemija (Polycythemia vera)

Tai yra reta, bet labai rimta kraujo liga, priskiriama lėtiniams kraujo vėžiams (mieloproliferaciniams susirgimams). Tikrosios politemijos atveju įvyksta genetinė mutacija (dažniausiai JAK2 gene), dėl kurios kaulų čiulpai praranda kontrolę ir pradeda gaminti pernelyg didelį kiekį raudonųjų kraujo kūnelių, net kai organizmui to visai nereikia. Ši būklė reikalauja specifinio, nuolatinio gydymo ir nuolatinės hematologo priežiūros.

Kaip atpažinti organizmo siunčiamus signalus?

Ilgą laiką padidėjęs hemoglobinas gali nesukelti jokių pastebimų simptomų, todėl dažnai jis atrandamas atsitiktinai, atliekant profilaktinius kraujo tyrimus. Tačiau kai kraujas tampa pernelyg klampus, sulėtėja jo cirkuliacija smulkiosiose kraujagyslėse (kapiliaruose). Organizmas pradeda rodyti tam tikrus ženklus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• Galvos skausmai ir svaigimas: Dėl sulėtėjusios kraujotakos smegenys negauna pakankamai deguonies, todėl žmogus gali jausti sunkumą galvoje, migreninius skausmus ar net pusiausvyros sutrikimus.
• Odos paraudimas: Veidas, kaklas ir delnai gali įgauti tamsiai raudoną ar net melsvą atspalvį. Tai vadinama pletora – būklė, kai perpildytos kraujagyslės persišviečia per odą.
• Nuovargis ir silpnumas: Paradoksalu, bet turint per daug deguonį nešančių ląstelių, žmogus jaučiasi išsekęs. Tirštas kraujas sunkiai teka, todėl širdis turi įdėti daug daugiau pastangų jį varinėdama.
• Odos niežulys po šilto vandens procedūrų: Tai labai specifiškas tikrosios politemijos simptomas. Žmogus jaučia stiprų, sunkiai numalšinamą niežulį išlipęs iš karštos vonios ar dušo.
• Kraujavimas arba lengvai atsirandančios mėlynės: Nors kraujas yra tirštas, gali sutrikti trombocitų funkcija, todėl pacientams dažnai kraujuoja iš nosies ar dantenų.
• Regėjimo ir klausos pokyčiai: Dėl prastos mikrocirkuliacijos akyse gali dvejintis, atsirasti „musių” skraidymas prieš akis, o ausyse – ūžesys ar spengimas.

Gydytojų įspėjimai: kodėl per tirštas kraujas yra pavojingas?

Pagrindinis pavojus, kylantis dėl padidėjusio hemoglobino, yra susijęs su kraujo klampumo padidėjimu. Įsivaizduokite skirtumą tarp vandens ir tiršto medaus tekėjimo vamzdžiais – lygiai tas pats vyksta ir jūsų kraujagyslėse. Per didelis eritrocitų kiekis paverčia kraują tiršta mase, kuri sunkiai juda, ypač per smulkiausias kraujagysles.

Gydytojai griežtai įspėja, kad ignoravus šią būklę, drastiškai išauga kraujo krešulių (trombų) susidarymo rizika. Kai kraujas teka lėtai, ląstelės linkusios sulipti viena su kita. Jei toks krešulys susidaro giliosiose kojų venose (giliųjų venų trombozė), jis gali atitrūkti ir nukeliauti į plaučius, sukeldamas plaučių arterijos tromboemboliją – būklę, kuri gali būti mirtina per kelias minutes.

Dar didesnis pavojus kyla arterinėje sistemoje. Jei trombas užkemša širdies vainikinę arteriją, įvyksta miokardo infarktas. Jei krešulys blokuoja kraujagyslę, maitinančią smegenis – ištinka išeminis insultas. Taip pat dėl nuolatinės širdies perkrovos varinėjant tirštą kraują ilgainiui vystosi arterinė hipertenzija (aukštas kraujospūdis) bei širdies nepakankamumas. Pacientams, sergantiems tikrąja politemija, taip pat kyla rizika dėl padidėjusios blužnies (splenomegalijos), nes šis organas turi sunkiai dirbti ardydamas perteklines kraujo ląsteles.

Medicininiai sprendimai ir situacijos valdymas

Pamačius tyrimų lape padidintą hemoglobiną, jokiu būdu nereikėtų užsiimti savigyda. Pirmasis žingsnis visada yra konsultacija su šeimos gydytoju, kuris atidžiai įvertins jūsų gyvenimo būdą, gretutines ligas ir, esant reikalui, nukreips gydytojo hematologo konsultacijai. Bus vertinami ir kiti kraujo parametrai: hematokritas, eritrocitų skaičius, geležies atsargos (feritinas), eritropoetino lygis, taip pat gali būti atlikti genetiniai tyrimai dėl JAK2 mutacijos.

Gydymo strategija tiesiogiai priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei tai dehidratacija ar rūkymas, pakanka pakeisti gyvenimo įpročius. Jei kaltas lėtinis plaučių susirgimas ar miego apnėja, gydoma pagrindinė liga (pavyzdžiui, miego metu pradedamas naudoti CPAP aparatas). Sergant tikrąja politemija, taikomas specifinis gydymas. Vienas seniausių ir efektyviausių būdų greitai sumažinti hemoglobino kiekį – terapinė flebotomija, kitaip tariant, kraujo nuleidimas. Procedūros metu saugiai pašalinamas tam tikras kraujo kiekis, taip iškart sumažinant jo klampumą. Kai kuriais atvejais skiriami kraują skystinantys vaistai (pavyzdžiui, nedidelės aspirino dozės) ar net specialūs medikamentai (citostatikai), slopinantys kaulų čiulpų veiklą ir mažinantys eritrocitų gamybą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie padidėjusį hemoglobiną

1. Ar aukštas hemoglobinas visada reiškia, kad sergu kraujo vėžiu?

   Tikrai ne. Daugumai žmonių hemoglobinas šiek tiek pakyla dėl dehidratacijos, rūkymo, ilgalaikio buvimo prastai vėdinamose patalpose ar tiesiog dėl netinkamo skysčių balanso. Kraujo vėžys (tikroji politemija) yra labai reta būklė, todėl panikuoti nereikėtų, tačiau išsitirti – būtina.

2. Ar galiu tapti kraujo donoru, norėdamas sumažinti hemoglobino lygį?

   Tai priklauso nuo tikrosios padidėjimo priežasties. Jei jūsų hemoglobinas aukštas dėl rūkymo ar testosterono papildų vartojimo, kraujo donorystė gali būti naudinga ir leistina (po gydytojo įvertinimo). Tačiau jei jums diagnozuota genetinė liga, pavyzdžiui, tikroji politemija, jūsų kraujas nėra tinkamas perpylimui kitiems pacientams, todėl atliekamos tik gydomosios flebotomijos medicinos įstaigose, o surinktas kraujas utilizuojamas.

3. Ką turėčiau valgyti, kad išvengčiau dar didesnio hemoglobino augimo?

   Žmonėms, turintiems padidėjusį hemoglobiną, rekomenduojama vengti maisto produktų, kuriuose gausu geležies, ir jokiu būdu nevartoti geležies ar vitamino C papildų be gydytojo paskyrimo. Vertėtų sumažinti raudonos mėsos (ypač jautienos ir kepenėlių) suvartojimą. Vietoj to, į mitybos racioną įtraukite daugiau augalinio maisto, grūdų, daržovių ir vaisių. Taip pat labai svarbu užtikrinti kasdienį, pakankamą gryno vandens vartojimą.

4. Ar stresas ir nervinė įtampa gali paveikti hemoglobino tyrimų rezultatus?

   Tiesiogiai stresas negamina raudonųjų kraujo kūnelių, tačiau ilgalaikė įtampa keičia mūsų elgseną. Žmonės streso metu dažnai pamiršta gerti vandenį, vartoja daugiau kofeino turinčių gėrimų (kurie varo skysčius iš organizmo) arba griebiasi cigarečių. Šie netiesioginiai veiksniai neabejotinai gali prisidėti prie kraujo rodiklių pablogėjimo ir hemoglobino pakilimo.

Kasdieniai įpročiai ilgalaikiam kraujotakos stabilumui

Kūnas yra vientisa, labai jautriai į visus dirgiklius reaguojanti sistema. Norint išlaikyti sveiką kraujo rodiklių balansą ir išvengti tiršto kraujo keliamų pavojų, labai svarbu prisiimti atsakomybę už savo kasdienius įpročius. Reguliarus skysčių vartojimas yra pati paprasčiausia, bet kartu ir pati efektyviausia profilaktikos priemonė. Žmogui kasdien reikėtų išgerti bent 1,5–2 litrus švaraus, negazuoto vandens, o esant karštam orui ar sportuojant – dar daugiau.

Visiškas atsisakymas rūkymo, fizinio aktyvumo didinimas gryname ore bei reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį, bet ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą. Pajutus nepaaiškinamą nuovargį, galvos svaigimą ar odos pokyčius, nereikia laukti, kol simptomai pablogės. Profilaktinis bendras kraujo tyrimas bent kartą per metus yra geriausia investicija į ilgą, sveiką ir pilnavertį gyvenimą, leidžianti laiku pastebėti net mažiausius nukrypimus ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.