Vaikui skauda ausį: kaip padėti ir kada skubėti pas gydytoją?

Kiekvienas tėvas puikiai žino tą stingdantį nerimo jausmą, kai gilaus nakties miego metu vaikas staiga prabunda klykdamas, draskydamasis veidą ir laikydamasis už ausytės. Staigus ausies skausmas yra viena dažniausių ir labiausiai stresą keliančių priežasčių, dėl kurių tenka skubiai kreiptis į medikus, ypač šaltuoju metų laiku, kai siaučia peršalimo ligos ir virusinės infekcijos. Nors šis simptomas dažnai sukelia daug baimės tiek pačiam mažyliui, kuriam nepakeliamai skauda, tiek jo tėvams, kurie jaučiasi bejėgiai, labai svarbu išlikti ramiems ir žinoti, kaip teisingai bei operatyviai reaguoti. Dažnai skausmas atsiranda netikėtai, po neseniai persirgtos slogos, kosulio ar lengvo peršalimo, tačiau kartais jį gali išprovokuoti ir visai kitos, su kvėpavimo takų infekcijomis visiškai nesusijusios priežastys.

Norint suprasti, kodėl vaikams taip dažnai skauda ausis, verta atkreipti dėmesį į vaikų anatomiją. Ausies struktūra yra ypač jautri ir sudėtinga. Vaikų Eustachijaus vamzdeliai, kurie sujungia vidurinę ausį su nosiarykle ir padeda išlyginti slėgį bei pašalinti skysčius, gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų. Mažų vaikų Eustachijaus vamzdeliai yra trumpesni, siauresni ir išsidėstę beveik horizontaliai. Būtent dėl šios unikalios anatominės ypatybės nosyje susikaupusios gleivės, virusai ir bakterijos itin lengvai, be didesnių kliūčių patenka į ausį. Ten jie sukelia greitą uždegimą, skysčių kaupimąsi ir didžiulį spaudimą į ausies būgnelį, kas ir iššaukia tą veriantį skausmą. Tačiau ne kiekvienas ausies skausmas reiškia sudėtingą ar pavojingą ligą, reikalaujančią agresyvaus gydymo. Tinkama ir savalaikė pirmoji pagalba namuose, ramybės užtikrinimas bei gebėjimas laiku atpažinti rimtus pavojaus signalus yra pagrindinis raktas į sėkmingą, greitą ir sklandų mažylio pasveikimą.

Dažniausios staigaus ausies skausmo priežastys

Norint efektyviai ir saugiai padėti savo vaikui, pirmiausia itin naudinga suprasti, iš kur kyla šis nemalonus pojūtis. Nors išsigandę tėvai dažniausiai iškart įtaria klasikinį vidurinės ausies uždegimą, pediatrijos ir otorinolaringologijos praktikoje pasitaiko ir daugybė kitų veiksnių, sukeliančių stiprų, veriantį skausmą.

• Vidurinės ausies uždegimas (Ūminis otitas): Tai yra pati dažniausia staigaus ir stipraus skausmo priežastis vaikų amžiuje. Infekcija, kuri dažniausiai būna virusinė, tačiau kartais ir bakterinė, sukelia pūlių ir kitų skysčių kaupimąsi vidurinėje ausyje, esančioje už būgnelio. Susidaręs spaudimas stipriai tempia ir dirgina jautrų būgnelį, todėl atsiranda veriantis, pulsuojantis skausmas, kuris ypač sustiprėja vaikui atsigulus.
• Išorinės ausies uždegimas: Visuomenėje dar plačiai žinomas kaip „plaukiko ausis“. Šis uždegimas kyla išoriniame klausos kanale, einančiame nuo ausies kaušelio iki būgnelio. Jis itin dažnai pasireiškia šiltuoju metų laiku po maudynių baseine, ežere ar jūroje, kai ausyje užsilikusi drėgmė sukuria idealią, šiltą terpę bakterijoms ar grybeliams daugintis. Šiuo atveju skausmas yra kiek kitoks – jis ypač sustiprėja liečiant ausį, kramtant maistą ar švelniai patempus ausies kaušelį.
• Svetimkūnis ausyje: Maži vaikai aktyviai tyrinėja pasaulį ir savo kūną, todėl neretai pasitaiko atvejų, kai smulkios žaislų detalės, karoliukai, iš lauko parsinešti akmenukai ar net maisto likučiai (pavyzdžiui, žirniai, uogos) atsiduria ausies kanale. Ten įstrigęs objektas gali sukelti staigų, aštrų skausmą, audinių patinimą ir uždegimą.
• Dantų dygimas arba problemos burnos ertmėje: Kartais ausies skausmas tėra tik atspindys iš kitos zonos. Dygstant krūminiams dantims, esant giliam dantų ėduoniui, dantenų uždegimui ar stipriai gerklės infekcijai (pavyzdžiui, tonzilitui), skausmas gali plisti tiesiai į ausies sritį dėl bendro nervų tinklo išsidėstymo. Tokiu atveju pati ausis yra visiškai sveika.
• Slėgio pokyčiai (Barotrauma): Tai specifinis skausmas, atsirandantis skrendant lėktuvu, ypač kilimo ir nusileidimo metu, arba keliaujant greitai besikeičiančio aukščio kalnuotose vietovėse. Užgulta ir varvanti nosis dar labiau pablogina situaciją, nes gleivinė patinsta ir trukdo orui laisvai judėti per Eustachijaus vamzdelį, taip neleisdama išsilyginti slėgiui abiejose ausies būgnelio pusėse.

Pirmoji pagalba namuose: kaip palengvinti vaiko kančias

Matyti iš skausmo kenčiantį ir verkiantį vaiką yra nepaprastai sunku kiekvienam tėvui, tačiau net ir vidury nakties, laukiant ryto ar planinio vizito pas gydytoją, tėvai gali imtis kelių labai efektyvių priemonių, kurios saugiai sumažins mažylio diskomfortą. Svarbu visada pabrėžti, kad šie išvardinti metodai negydo pačios ligos priežasties, bet padeda greitai stabilizuoti situaciją, sumažina kančią ir leidžia vaikui ramiau pailsėti.

Skausmo ir temperatūros malšinimas

Pirmasis ir neabejotinai pats svarbiausias žingsnis – greitas ir adekvatus skausmo malšinimas vaistais. Vaikams rekomenduojama duoti sisteminio poveikio vaistų, tokių kaip paracetamolis arba ibuprofenas. Griežta taisyklė, kurią privalo žinoti kiekvienas tėvas: vaistų dozė turi būti apskaičiuojama griežtai pagal esamą vaiko kūno svorį, o ne apytiksliai pagal jo amžių, nes to paties amžiaus vaikų svoris gali skirtis kardinaliai. Ibuprofenas tokiose situacijose turi papildomą svarbų privalumą – jis ne tik veiksmingai mažina skausmą ir muša aukštą karščiavimą, bet ir veikia priešuždegimiškai, mažindamas audinių edemą. Būtinai atidžiai laikykitės vaisto pakuotės informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, neduokite vaistų dažniau nei leistina ir neviršykite maksimalios leistinos paros dozės.

Šilumos terapija skausmo vietoje

Prie skaudamos ausies švelniai priglaustas sausos šilumos šaltinis gali veikti itin raminančiai, padėti atpalaiduoti įsitempusius aplinkinius raumenis ir šiek tiek sumažinti pulsuojantį jausmą. Tam puikiai tinka lygintuvu sušildytas, bet jokiu būdu ne per karštas rankšluostis, specialios vaistinėse parduodamos druskos ar natūralių vyšnių kauliukų pagalvėlės, kurias galima trumpai pašildyti mikrobangų krosnelėje. Svarbu kaskart prieš dedant kompresą ant vaiko, patikrinti jo temperatūrą ant savo vidinės riešo pusės ir įsitikinti, kad kompresas nėra pernelyg karštas, idant nenudegintumėte labai jautrios vaiko veido odos. Laikykite tokį sausą kompresą apie 15-20 minučių. Vis dėlto, privaloma atsiminti vieną išimtį: jei iš vaiko ausies pastebite tekančius pūlius, kraują ar kitą neaiškų skystį, bet kokį šildymą taikyti griežtai draudžiama, nes tai gali paskatinti infekcijos plitimą gilyn.

Tinkama ir palanki miego poza

Gulėjimas visiškai horizontalioje padėtyje mechaniškai didina kraujo pritekėjimą į galvos sritį ir stiprina skysčių spaudimą uždegimo apimtoje vidurinėje ausyje. Būtent todėl ausies skausmas dažniausiai naktį drastiškai paūmėja, kai vaikas atsigula miegoti. Jei tik įmanoma, pabandykite šiek tiek pakelti vaiko galvūgalį. Vyresniam vaikui galima tiesiog padėti papildomą didesnę pagalvę, o jei kenčia kūdikis – po pačiu lovytės čiužiniu saugiai pakišti tvirtai sulankstytą rankšluostį, kad lova būtų su nedideliu, tolygiu nuolydžiu. Jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis nedėkite minkštų pagalvių kūdikiams tiesiai po galva ar į pačią lovytę, nes tai stipriai didina uždusimo ir staigios kūdikių mirties sindromo riziką.

Kruopšti nosies higiena

Kadangi daugelis ausų infekcijų anatomiškai prasideda būtent nuo užsitęsusios slogos ar nosies užgulimo, labai svarbu užtikrinti laisvą kvėpavimą per nosį. Reguliariai naudokite izotoninį arba hipertoninį jūros vandenį nosiai plauti, siekiant suskystinti tirštą sekretą, ir atsargiai išsiurbkite jį specialiu aspiratoriumi, jei vaikas dar yra per mažas ir nemoka efektyviai išsipūsti nosies pats. Taip pat gali labai padėti vietinio poveikio kraujagysles sutraukiantys lašai į nosį, kurie greitai atkemša nosies landas ir sumažina paburkimą aplink Eustachijaus vamzdelio angą. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad šiuos vaistus reikėtų naudoti labai saikingai, tik trumpą laiką (paprastai ne ilgiau kaip 3–5 dienas) ir pasitarus su vaistininku ar prižiūrinčiu gydytoju.

Ko griežtai negalima daryti, kai vaikui skauda ausį

Reikia pripažinti, kad toli gražu ne visos liaudiškos ar „iš lūpų į lūpas“ iš kartos į kartą perduodamos priemonės yra saugios ir tinkamos šiuolaikiniam gydymui. Netinkamas savarankiškas gydymas namuose gali ne tik pabloginti vaiko būklę, bet ir sukelti visiškai negrįžtamų pažeidimų mažylio klausai. Štai kelios kritinės klaidos, kurių privalote bet kokia kaina vengti:

1. Nelašinkite visiškai jokių skysčių ar lašų į ausį be gydytojo apžiūros. Išsigandę tėvai dažnai linkę skubėti naudoti šiltą aliejų, boro spiritą, augalų ekstraktus ar vaistinėje pirktus nereceptinius ausų lašus. Tai yra viena didžiausių klaidų. Jei vaiko ausies būgnelis yra trūkęs (o tėvai namų sąlygomis to patikrinti niekaip negali), bet kokie cheminiai skysčiai, patekę giliai į vidurinę ausį, gali stipriai ir negrįžtamai pažeisti klausos nervą bei sukelti dalinį ar net visišką kurtumą.
2. Nekiškite į ausį jokių krapštukų ar kitų svetimkūnių. Ausies skausmas kartais kyla dėl paprasčiausio didelio ir kieto sieros kamščio, atsiradusio kanale. Tačiau bandant jį savarankiškai išvalyti kosmetiniais vatos krapštukais, plaukų segtukais ar degtukais, siera nustumiama dar gilyn link būgnelio. Be to, tokiu būdu rizika netyčia pradurti ausies būgnelį dramatiškai išauga, ypač jei vaikas iš skausmo staiga krūpteli.
3. Nedėkite česnako, svogūno skiltelių, pelargonijų ar kitų maisto produktų į ausies landą. Tokie „liaudiški“ ir archajiški metodai ne tik negydo rimtos infekcijos, bet ir yra pavojingi – jie gali sukelti stiprų cheminį ir alerginį odos nudegimą, išprovokuoti papildomą išorinės ausies uždegimą arba tiesiog įstrigti giliai kanale, taip priversdami atlikti sudėtingą svetimkūnio šalinimo procedūrą su narkoze.
4. Nenutraukite paskirtų vaistų vartojimo vos tik pastebėję pirmąjį pagerėjimą. Jei po konsultacijos gydytojas jau spėjo išrašyti antibakterinių vaistų kursą, jį būtina pabaigti iki pat galo, net jei skausmas visiškai dingo jau kitą dieną, o vaikas atrodo guvus ir sveikas. Savavališkas antibiotikų nutraukimas anksčiau laiko sukuria puikias sąlygas išsivystyti atsparioms, ypač pavojingoms bakterijų formoms.

Pavojaus signalai: kada būtina nedelsiant vykti į priėmimo skyrių

Nors didžiąją dalį vaikų ausies skausmų galima sėkmingai ir saugiai suvaldyti namuose naudojant vaistus nuo skausmo ir ramiai laukiant planinio vizito pas savo šeimos gydytoją, egzistuoja tam tikrų kritinių situacijų, kurios reikalauja neatidėliotinos profesionalios medicininės pagalbos bet kuriuo paros metu. Ignoruojant šiuos specifinius simptomus, gresia itin rimtos, gyvybei ar sveikatai pavojingos komplikacijos, tokios kaip mastoiditas (už ausies esančio kaulo giluminis uždegimas), veido nervo paralyžius ar net smegenų dangalų uždegimas – meningitas. Nedvejokite ir skubėkite pas budintį gydytoją į priėmimo skyrių, jei pastebite bent vieną iš šių pavojaus požymių:

• Skausmas lydi labai aukšta, nekrentanti temperatūra: Jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla bet kokia, net ir nedidelė, temperatūra, arba vyresniam vaikui termometras rodo 39°C ir daugiau, o skausmo ir karščiavimo nepavyksta numušti jokiomis maksimaliomis vaistų dozėmis.
• Iš skaudamos ausies pasirodo išskyros: Jei pastebite iš ausies kanalo tekantį šviežią kraują, gelsvus ar žalsvus pūlius, arba gausų skaidrų skystį. Tai dažniausiai yra tiesioginis įrodymas, kad ausies būgnelis nuo didelio spaudimo neišlaikė ir trūko. Nors po trūkimo skausmas gali staiga, lyg mostelėjus burtų lazdele, atlėgti, vaiką vis tiek turi kuo skubiau, dar tą pačią dieną, apžiūrėti ausų, nosies ir gerklės (LOR) specialistas, kad įvertintų pažeidimo dydį.
• Patinimas, stiprus paraudimas ir atvėpimas už ausies kaušelio: Jei pastebite, kad vaiko ausis atrodo neįprastai atvėpusi į priekį, o oda už pačios ausies yra smarkiai patinusi, ryškiai raudona, blizganti ir karšta liečiant. Tai gali būti mastoidito – smilkinkaulio speninės ataugos uždegimo – klasikinis požymis, kuris visada reikalauja neatidėliotino stacionarinio gydymo ligoninėje ir intraveninių vaistų.
• Vaikas yra neįprastai vangus, apatiškas arba ekstremaliai dirglus: Jei mažylis beveik nereaguoja į savo aplinką, atsisako gerti bet kokius skysčius, nenustoja isteriškai klykti net ir po didelės dozės vaistų nuo skausmo, vemia fontanu arba skundžiasi stipriu, plėšančiu galvos skausmu ir kaklo sustingimu (negali prilenkti smakro prie krūtinės).
• Pablogėjusi klausa ir atsiradęs akivaizdus veido asimetriškumas: Jei staiga pastebėjote, kad vaikas visiškai neprigirdi, nereaguoja į kvietimus, arba viena jo veido pusė atrodo keistai nusilpusi (pavyzdžiui, vaikas negali pilnai užmerkti vienos akies, jo lūpų kampas yra nusileidęs, šypsena tapo kreiva).

Kaip gydytojas diagnozuoja ir parenka gydymą

Atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pediatras, šeimos gydytojas arba otorinolaringologas pirmiausia surinks išsamią, detalią ligos anamnezę – smulkiai paklaus, kada tiksliai prasidėjo skausmas, kokie dar gretutiniai simptomai (tokie kaip kosulys, sloga, karščiavimas) pasireiškė ir kokius vaistus jau spėjote vaikui paduoti namuose. Po šio pokalbio visada atliekama svarbiausia ir informatyviausia diagnostinė procedūra – otoskopija. Naudodamas specialų medicininį prietaisą su ryškiu šviesos šaltiniu ir didinamuoju stiklu (otoskopą), gydytojas atidžiai apžiūri išorinę ausies landą ir patį būgnelį.

Visiškai sveikas būgnelis apžiūros metu yra permatomas, šviesiai pilkšvas, blizgantis ir šiek tiek įgaubtas. Uždegimo atveju jis atrodo visiškai kitaip – jis gali būti ryškiai paraudęs, smarkiai išsipūtęs į išorę, netekęs savo natūralaus blizgesio, o už jo akivaizdžiai matomas susikaupęs skystis, burbuliukai ar pūlių masės. Remdamasis šios apžiūros rezultatais, infekcijos sunkumu, karščiavimo laipsniu ir vaiko amžiumi, gydytojas priima atsakingą sprendimą dėl tolesnės gydymo taktikos.

Svarbu žinoti, kad pastaraisiais metais modernioje medicinoje vis dažniau ir drąsiau taikoma vadinamoji „budraus laukimo“ (angl. watchful waiting) strategija. Kadangi moksliniai tyrimai rodo, jog daugelį ausų infekcijų iš tiesų sukelia paprasti peršalimo virusai, antibiotikai joms yra visiškai neveiksmingi ir nereikalingi. Vyresniems nei 2 metų vaikams, kurių imuninė sistema jau yra tvirtesnė ir kurie neturi sunkių, alinančių simptomų, gydytojas gali rekomenduoti 48-72 valandas taikyti tik simptominį gydymą – malšinti skausmą vaistais ir atidžiai stebėti būklę namuose. Praktika rodo, kad didelė dalis tokių uždegimų per šį laiką pradeda taisytis savaime. Jei per nustatytą laiką situacija nė kiek negerėja arba netgi prastėja, tuomet pacientui yra išrašomi antibiotikai. Tačiau kūdikiams, mažiems vaikams iki 2 metų amžiaus, kuriems apžiūros metu diagnozuojamas abipusis ausų uždegimas arba infekciją lydi ypatingai aukštas karščiavimas ir stiprus skausmas, antibiotikų terapija skiriama nedelsiant, siekiant išvengti bet kokių galimų komplikacijų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Natūralu, kad mylintiems ir besirūpinantiems tėvams kyla daugybė dvejonių ir neaiškumų, susidūrus su ūmiomis vaikų ausų ligomis. Žemiau pateikiame išsamius atsakymus į klausimus, kurie kasdien dažniausiai nuskamba gydytojų kabinetuose.

Ar visada reikalingi antibiotikai ausies uždegimui gydyti?

Trumpas atsakymas – ne, toli gražu ne visada. Medicininė statistika rodo, kad net iki 80 procentų vidurinės ausies uždegimų išgyja visiškai savaime be jokio antibakterinio gydymo, nes juos dažniausiai sukelia įprastos virusinės peršalimo ligos, kurių antibiotikai tiesiog neveikia. Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai gydytojas apžiūros metu visiškai neabejoja bakterine infekcijos kilme (pavyzdžiui, mato gausius pūlius), kai sergantis vaikas yra labai mažas (ypač kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus), arba kai ligos simptomai yra ypač sunkūs, kelia nerimą ir pastebimai negerėja po stebėjimo periodo. Nereikalingas, perteklinis antibiotikų vartojimas tik be reikalo silpnina besivystantį vaiko imunitetą, sukelia atsparumą vaistams ateityje ir pažeidžia natūralų žarnyno mikrobiomos disbalansą, kas gali sukelti ilgalaikį viduriavimą.

Ar vaikas gali eiti į lauką arba lankyti darželį, kai skauda ausį?

Pats ausies skausmas kaip simptomas nėra užkrečiamas aplinkiniams, tačiau ligą pirminėje stadijoje sukėlęs patogenas (pavyzdžiui, peršalimo virusas, rinovirusas) gali lengvai plisti vaikų kolektyve oro lašeliniu būdu. Dėl šios priežasties vaikas turėtų likti ramybėje namuose ir ilsėtis tol, kol jis karščiuoja, jaučia stiprų veriantį skausmą arba skundžiasi bendru fiziniu silpnumu. Kai vaiko kūno temperatūra visiškai normalizuojasi ir savijauta tampa įprasta, jis vėl tampa aktyvus, žaidžia ir valgo, vaikas gali drąsiai grįžti į ugdymo įstaigą. Ėjimas į lauką trumpam pasivaikščiojimui taip pat nėra draudžiamas, jei oro sąlygos palankios ir nėra aukštos temperatūros, tačiau labai svarbu pasirūpinti tinkama, sezoną atitinkančia apranga. Būtina uždėti kepurę arba raištį, kuris pilnai apsaugotų jautrias ausis nuo žvarbaus vėjo ir skersvėjų, nes staigus šaltis gali vėl dirginti nervus ir išprovokuoti skausmo paūmėjimą.

Kaip apsaugoti vaiką nuo pasikartojančių ausų infekcijų ateityje?

Nors idealiai ir visiškai šimtu procentų išvengti ausų uždegimų visam gyvenimui yra neįmanoma, ligos riziką galima labai reikšmingai sumažinti laikantis tam tikrų taisyklių. Pirmiausia ir svarbiausia – būtina itin kruopščiai ir laiku gydyti atsiradusią slogą, reguliariai plauti nosį jūros vandeniu ir kantriai mokyti vaiką teisingai, po vieną šnervę, išsipūsti susikaupusį sekretą. Taip pat griežtai rekomenduojama vengti pasyvaus rūkymo bet kokioje vaiko aplinkoje, nes tabako dūmai stipriai dirgina ir džiovina kvėpavimo takų gleivinę, naikina mažus plaukelius, apsaugančius nuo bakterijų, ir taip drastiškai didina infekcijų riziką. Kūdikiams labai svarbus ir naudingas yra natūralus žindymas bent pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius, nes motinos pienas perduoda be galo svarbius apsauginius antikūnus, stiprinančius imunitetą. Be to, savalaikė vakcinacija pagal nacionalinį vaikų skiepų kalendorių (ypač skiepai nuo pneumokokinės infekcijos ir sezoninio gripo) yra vienas moksliškai patvirtintų ir veiksmingiausių būdų išvengti pačių sunkiausių, komplikacijomis gresiančių ausų uždegimų formų.

Profilaktikos žingsniai sveikesniam vaiko augimui

Kiekviena vaiko persirgta liga suteikia šeimai puikią galimybę atidžiai peržiūrėti savo kasdienius įpročius ir imtis naujų, prasmingų priemonių, stiprinančių bendrą, ilgalaikį vaiko organizmo atsparumą aplinkos veiksniams. Imuninės sistemos formavimasis nėra momentinis įvykis, tai yra ilgas, natūralus biologinis procesas, reikalaujantis daug laiko, pastangų ir, žinoma, tėvų kantrybės. Vienas iš kertinių ir pačių svarbiausių šio proceso aspektų yra visavertė, subalansuota mityba, turtinga įvairių vitaminų, ypač vitamino C, palaikančio gleivinių atsparumą, bei vitamino D, be kurio neįmanoma pilnavertė imuninė funkcija, taip pat svarbių mineralų. Tėvai turėtų užtikrinti, kad augančio vaiko racione kasdien netrūktų šviežių, spalvotų daržovių, vaisių, uogų ir kokybiškų baltymų šaltinių.

Reguliarus fizinis aktyvumas gryname ore nepriklausomai nuo to, ar lauke šviečia saulė, ar dulksnoja rudeninis lietus, nepaprastai padeda grūdinti jauną organizmą ir adaptuoti jį prie temperatūrų svyravimų. Labai svarbu rasti balansą ir neperrengti aktyvaus vaiko storo drabužių sluoksniais, kad jis bėgiodamas nesuprakaituotų. Būtent susikaupusi drėgmė po rūbais ir po to sekantis staigus atvėsimas sustojus dažniausiai atveria tiesioginį kelią peršalimo virusams. Griežta miego higiena ir pastovus režimas taip pat atlieka lemiamą vaidmenį sveikatos palaikyme – kokybiškas, nepertraukiamas ir pagal vaiko amžių pakankamas nakties miegas leidžia pavargusiam organizmui pilnai regeneruotis ir efektyviai gaminti apsaugines ląsteles, aktyviai kovojančias su įsibrovusiais patogenais.

Jei visgi pastebite, kad jūsų vaikas priklauso tai nedidelei grupei mažylių, kuriems ūmūs ausų uždegimai kartojasi itin dažnai (pavyzdžiui, trys ar net daugiau kartų per vieną pusmetį, arba keturi kartai per metus), tampa be galo naudinga ir netgi būtina pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu (LOR). Šis siauros srities specialistas apžiūros metu gali detaliai įvertinti vaiko adenoidų (ryklės tonzilių, esančių giliai nosiaryklėje) dydį bei būklę. Smarkiai padidėję, išvešėję adenoidai gali nuolat mechaniškai blokuoti Eustachijaus vamzdelių angas, taip neleisdami iš vidurinės ausies natūraliai pasišalinti ten susidarantiems skysčiams. Tokiais užsitęsusiais atvejais medikai kartais siūlo minimaliai invazinę chirurginę intervenciją – adenoidų pašalinimo operaciją arba specialių, mikroskopinių ventiliacinių vamzdelių (šuntų) įstatymą tiesiai į ausies būgnelį. Ši labai greita ir nedidelė procedūra akimirksniu, iškart po operacijos išlygina slėgį vidurinėje ausyje ir dažniausiai tampa pačiu patikimiausiu, ilgalaikiu sprendimu, padedančiu galutinai nutraukti sekinančius, mėnesiais besitęsiančius ausų skausmus. Atidžiai stebėdami vaiko aplinką, nuosekliai skatindami gerus higienos įgūdžius namuose ir glaudžiai, pasitikėdami bendradarbiaudami su sveikatos priežiūros specialistais, jūs tikrai padėsite savo vaikui augti stipriam, atspariam ir mėgautis kiekviena vaikystės diena be jokio diskomforto.