Giedrius Savickas – vienas geriausiai Lietuvos žiūrovams pažįstamų aktorių, kurio kuriami personažai ne kartą privertė juoktis net iš pažiūros sunkiausiomis akimirkomis. Tačiau už scenos ir televizijos ekranų slypi ne tik humoras. Pats aktorius neslepia, kad gyvenime yra tekę susidurti ir su nuovargiu, perdegimu bei būtinybe sustoti ir iš naujo įvertinti tai, kas iš tiesų svarbu.
Komedijose dažnai vaidinantis G. Savickas pastebi, kad žmonėms šiandien itin trūksta lengvumo, šviesos ir paprasto džiaugsmo. Galbūt todėl žiūrovai taip stipriai prisiriša prie aktorių, kurie geba bent trumpam praskaidrinti jų kasdienybę ir priversti nuoširdžiai nusijuokti.
Vis dėlto pats aktorius pripažįsta, kad nuolat būti tuo žmogumi, kuris linksmina kitus, nėra taip paprasta. Pokalbyje G. Savickas atvirai pasakoja apie laikotarpį, kai dėl didelio darbo krūvio pajuto perdegimą ir suprato, kad organizmas bei emocijos reikalauja sustoti.
Darbas ne visada reiškia gyvenimą
Aktoriaus profesija iš šalies gali atrodyti kupina įspūdžių – filmavimai, spektakliai, renginiai, televizija ir nuolatinis žmonių dėmesys. Tačiau už šio matomo gyvenimo slypi ir didžiulis tempas, nuovargis bei atsakomybė.
G. Savickas neslepia, kad tam tikru metu darbo buvo tapę pernelyg daug. Perdegimas privertė jį pažvelgti į savo kasdienybę kitaip ir suprasti, jog žmogus negali neribotai eikvoti savo jėgų.
Šiandien aktorius vis daugiau dėmesio skiria ne vien profesijai, bet ir sau, artimiausiems žmonėms bei dalykams, kurie gyvenime turi tikrąją vertę.
Daugiau laiko skiria mamai
Vienas svarbiausių pokalbio akcentų – G. Savicko santykis su mama. Aktorius pripažįsta, kad pastaruoju metu stengiasi dažniau ją aplankyti ir skirti daugiau laiko buvimui kartu.
Gyvenimo tempas dažnai priverčia atidėti paprastus dalykus: paskambinti, užsukti į svečius, pabūti prie vieno stalo. Tačiau bėgant metams tampa vis aiškiau, kad būtent tokios akimirkos yra pačios brangiausios.
G. Savickas neslepia suvokiantis, kad laikas su mama nėra savaime suprantamas dalykas. Jo žodžiuose skamba ir skaudus suvokimas apie neišvengiamą gyvenimo etapą.
„Kai mamos neliks, gali būti, kad nebus ir manęs televizijoje“, – atvirai sako aktorius.
Ši mintis atskleidžia ne tik jo meilę mamai, bet ir kitokį požiūrį į viešą gyvenimą. Televizija, scena ar populiarumas nėra vertybės, kurių reikėtų laikytis bet kokia kaina. Atsiranda akimirkų, kai artimiausi žmonės tampa svarbesni už profesinius pasiekimus.
Atvirai apie santykius su žmona
Pokalbyje aktorius taip pat prabyla apie savo asmeninį gyvenimą ir santykius su žmona. G. Savickas neslepia, kad jųdviejų bendro gyvenimo pradžia buvo kiek kitokia, nei galėtų pasirodyti iš šalies.
Aktorius pasakoja, kodėl iki vestuvių su mylimąja negyveno kartu. Šiandien, žvelgdamas atgal, jis gali atviriau kalbėti apie tuometinius sprendimus, jų priežastis ir tai, kaip laikui bėgant keitėsi jo paties požiūris į santykius bei šeimą.
Apie tikėjimą – ne tik tada, kai sunku
G. Savicko mintys pokalbyje paliečia ir tikėjimo temą. Aktorius kalba apie žmogaus santykį su Dievu bei vieną paradoksą, su kuriuo, ko gero, susiduria ne vienas.
Dažnai apie tikėjimą prisimename tuomet, kai gyvenime atsiranda sunkumų, kai skauda ar nežinome, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Tačiau G. Savickas kelia klausimą, kodėl Dievą prisimename būtent tada, kai mums blogai, o geromis gyvenimo akimirkomis apie tai linkstame pamiršti.
Tai – ne tik pokalbis apie religiją, bet ir apie žmogaus gebėjimą pastebėti tai, ką turi dabar: artimus žmones, sveikatą, darbą, galimybę būti kartu ir paprastą kasdienį džiaugsmą.
Išmokti sustoti
G. Savicko istorija – ne vien apie aktoriaus profesiją ar televiziją. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris tam tikru gyvenimo metu suprato, kad reikia sulėtinti tempą ir daugiau dėmesio skirti tam, kas iš tiesų svarbu.
Perdegimas privertė permąstyti santykį su darbu, o laikas su mama – dar kartą prisiminti, kad artimųjų buvimas šalia nėra amžinas.
Galbūt todėl šiandien G. Savicko požiūris į gyvenimą skamba ypač aktualiai. Mes nuolat skubame, planuojame, dirbame ir atidedame „vėliau“ tai, kam iš tiesų reikėtų skirti laiko šiandien.
O kartais užtenka tiesiog sustoti, paskambinti mamai, apkabinti artimą žmogų ar pasidžiaugti tuo, kas jau yra.
Apie visa tai – ir dar daugiau – G. Savickas atvirai pasakoja pokalbyje, kuriame netrūksta nei humoro, nei jautrių prisipažinimų, nei minčių apie gyvenimo trapumą.
Comments (0)