Kada skiepytis nuo erkinio encefalito? Gydytojų patarimai

Atšilus orams ir prasidėjus aktyviam laisvalaikio gamtoje sezonui, daugelis mūsų skuba mėgautis pasivaikščiojimais miškuose, parkuose ar darbuotis sodybose. Tačiau kartu su atbundančia gamta suaktyvėja ir vienas didžiausių, nors plika akimi sunkiai pastebimų pavojų – erkės. Lietuva jau daugelį metų priskiriama aukštos rizikos, endeminėms erkinio encefalito zonoms, todėl susidurti su šiuo voragyviu galima ne tik tankiame miške, bet ir miesto skvere, daugiabučio kieme ar net nuosavoje pievelėje. Gydytojai infektologai ir šeimos gydytojai kasmet sulaukia daugybės klausimų apie tai, kaip apsisaugoti nuo sunkių ligų, kurias platina erkės. Nors nuo Laimo ligos skiepų nėra ir tenka pasikliauti tik atsargumo priemonėmis, erkinis encefalitas yra valdomas vakcinomis. Medicinos specialistai vieningai pabrėžia, kad skiepai yra vienintelis patikimas ir moksliškai pagrįstas būdas išvengti šios centrinę nervų sistemą pažeidžiančios ligos bei jos sukeliamų ilgalaikių, dažnai negrįžtamų sveikatos pasekmių.

Erkinis encefalitas nėra paprastas peršalimas ar lengva infekcija, kuri praeina be pėdsakų. Tai ūmi virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Skirtingai nei Laimo ligos atveju, kai bakterija perduodama per kelias dešimtis valandų nuo erkės įsisiurbimo, erkinio encefalito virusas slypi erkės seilių liaukose. Tai reiškia, kad virusas į žmogaus organizmą patenka per pačias pirmąsias įsisiurbimo minutes. Dėl šios priežasties net ir labai greitas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei erkė buvo infekuota. Svarbu paminėti ir tai, kad šiuo virusu galima užsikrėsti ne tik per tiesioginį įkandimą, bet ir vartojant nepasterizuotą, infekuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.

Erkinis encefalitas: klastinga eiga ir gresiančios pasekmės

Gydytojai įspėja, kad erkinis encefalitas yra ypač klastingas dėl savo dvifazės eigos, kuri dažnai suklaidina pacientus. Praėjus inkubaciniam periodui, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki keturių savaičių, prasideda pirmoji ligos fazė. Jos metu žmogus jaučia simptomus, kurie labai primena gripą ar peršalimą:

• Pakilusi kūno temperatūra, galinti siekti 38 laipsnius ar daugiau.
• Bendras silpnumas, nuovargis ir energijos trūkumas.
• Raumenų, kaulų ir sąnarių skausmai.
• Galvos skausmas ir apetito stoka.

Po šios fazės, kuri trunka apie savaitę, seka tariamo pasveikimo periodas. Pacientas pasijunta geriau, simptomai išnyksta, ir daugelis net neįtaria sergą sunkia liga. Tačiau maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų po kelių dienų ar savaitės prasideda antroji, kur kas sunkesnė ligos fazė. Virusas pasiekia smegenis ir jų dangalus, sukeldamas meningitą, encefalitą ar net meningoencefalomielitą. Šioje stadijoje smarkiai pakyla temperatūra, prasideda nepakeliamas galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, o kartais – ir paralyžius.

Baisiausia šios ligos dalis yra ne tik sunkus gydymas, kuris dažniausiai yra tik simptominis (specifinio vaisto nuo erkinio encefalito nėra), bet ir liekamieji reiškiniai. Net ir pasveikus, didelė dalis pacientų visą gyvenimą kenčia nuo lėtinių galvos skausmų, miego ir atminties sutrikimų, nuolatinio nuovargio, psichologinių problemų, o sunkiais atvejais – nuo judėjimo negalios ar klausos pažeidimų. Dėl šių priežasčių medikai primygtinai ragina neignoruoti prevencijos.

Kam būtina pasiskiepyti nuo erkinio encefalito?

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių visoje Europoje. Dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir vietos sveikatos ekspertai rekomenduoja skiepytis visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenamosios vietos. Vis dėlto, yra tam tikros visuomenės grupės, kurioms ši vakcinacija yra ne tiesiog rekomenduojama, bet gyvybiškai svarbi ir laikoma prioritetine:

• Asmenys, dirbantys atvirame ore: miškininkai, medkirčiai, žemės ūkio darbuotojai, geodezininkai, kelininkai ir kariai. Šių profesijų atstovai nuolat susiduria su padidinta rizika.
• Gyvūnų augintojai: šunų savininkai, kasdien vedžiojantys savo augintinius po parkus ar pievas. Erkės dažnai prikimba prie gyvūnų kailio ir gali būti pernešamos į namus, kur vėliau įsisiurbia žmogui.
• Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai: grybautojai, uogautojai, žvejai, medžiotojai, orientacinio sporto entuziastai ir stovyklautojai.
• Vaikai ir senjorai: nors vaikai dažniausiai perserga lengvesne ligos forma, ilgalaikės pasekmės besivystančioms smegenims gali būti labai rimtos. Vyresnio amžiaus žmonėms liga dažnai komplikuojasi dėl silpnesnio imuniteto ir gretutinių ligų.
• Sodybų savininkai ir sodininkai: nuolatinis darbas su augalais, krūmų genėjimas, žolės pjovimas sukuria idealias sąlygas kontaktui su erkėmis.

Kada geriausias laikas pradėti skiepijimo schemą?

Gydytojai pabrėžia, kad skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus. Visgi, idealiausias metas pradėti skiepijimo procesą yra žiema arba ankstyvas pavasaris. Tai leidžia organizmui ramiai ir palaipsniui suformuoti patikimą imunitetą dar iki to laiko, kai erkės tampa ypač aktyvios (dažniausiai kovo–balandžio mėnesiais). Priklausomai nuo to, kuriuo metų laiku nusprendžiate skiepytis, gydytojas parinks vieną iš dviejų skiepijimo schemų.

Standartinė skiepijimo schema

Ši schema rekomenduojama tuomet, kai pacientas kreipiasi šaltuoju metų laiku ir turi pakankamai laiko imunitetui susidaryti. Ji užtikrina ilgalaikę ir stabilią apsaugą. Vakcinaciją sudaro trys pagrindinės dozės:

1. Pirmoji dozė: suleidžiama paciento pasirinktu metu, geriausia žiemą.
2. Antroji dozė: suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios dozės. Praėjus maždaug dviem savaitėms po šio skiepo, organizme susiformuoja pakankamas imunitetas, apsaugantis nuo ligos artėjančio sezono metu.
3. Trečioji dozė: suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Ši dozė yra būtina, kad susiformuotų ilgalaikė atmintis ir imuninis atsakas išliktų kelerius metus.

Pagreitinta skiepijimo schema

Ką daryti, jei atėjo vasara, jūs planuojate atostogas gamtoje, bet dar nesate pasiskiepiję? Tokiais atvejais gydytojai taiko pagreitintą skiepijimo schemą. Skirtingų gamintojų vakcinoms ši schema gali šiek tiek skirtis, tačiau bendras principas yra kuo greičiau sukurti apsaugą:

1. Pirmoji dozė: suleidžiama nedelsiant.
2. Antroji dozė: suleidžiama praėjus vos 14 dienų po pirmosios. Jau po antrosios dozės apsauga siekia apie 90 procentų, todėl praėjus porai savaičių galima drąsiau leisti laiką gamtoje.
3. Trečioji dozė: suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios, kaip ir standartinėje schemoje, siekiant įtvirtinti imunitetą.

Imuniteto palaikymas ir revakcinacijos svarba

Viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientai – pamiršta palaikomąsias dozes. Pilnas trijų dozių kursas nesuteikia imuniteto visam gyvenimui. Laikui bėgant antikūnų kiekis kraujyje mažėja, todėl būtina revakcinacija. Gydytojai primena griežtas taisykles, kaip dažnai reikia atnaujinti savo apsaugą nuo erkinio encefalito:

Jeigu asmuo yra iki 60 metų amžiaus, pirmoji palaikomoji dozė turi būti suleidžiama praėjus 3 metams po trečiosios pagrindinės schemos dozės. Vėliau skiepytis reikia kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų žmonėms imuninė sistema veikia kiek lėčiau ir silpniau, todėl jiems revakcinacija būtina dažniau – kas 3 metus, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo po pirminio kurso. Taip pat kas 3 metus rekomenduojama skiepytis asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl kitų ligų ar taikomo gydymo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie vakcinaciją

Pacientų kabinetuose nuolat skamba tie patys, tačiau labai svarbūs klausimai. Žemiau pateikiame gydytojų atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie skiepus nuo erkinio encefalito.

Ar skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo ir nuo Laimo ligos?

Ne, neapsaugo. Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, o Laimo liga – bakterinė. Nuo Laimo ligos šiuo metu patvirtintos vakcinos nėra, todėl net ir esant pasiskiepijus nuo encefalito, būtina saugotis erkių įsisiurbimo, naudoti repelentus ir po buvimo gamtoje atidžiai apžiūrėti kūną.

Kokios galimos nepageidaujamos reakcijos po skiepo?

Kaip ir bet kokia kita medicininė intervencija, ši vakcina gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau dažniausiai jis būna lengvas ir greitai praeinantis. Gali pasireikšti dūrio vietos paraudimas, patinimas ar skausmas. Taip pat galimas nedidelis karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ar raumenų maudimas. Šie simptomai paprastai išnyksta savaime per 1–2 dienas ir rodo, kad organizmo imuninė sistema reaguoja ir formuoja apsaugą.

Nuo kokio amžiaus galima skiepyti vaikus?

Vaikus skiepyti nuo erkinio encefalito galima jau nuo vienerių metų amžiaus. Vaikams naudojama speciali, mažesnės dozės vaikiška vakcina. Skiepijimo schemos yra tokios pat, kaip ir suaugusiems. Svarbu pasitarti su vaikų ligų gydytoju, kuris padės suplanuoti skiepų kalendorių taip, kad jis derėtų su kitais privalomaisiais vaiko skiepais.

Ką daryti, jeigu erkė įsisiurbė tarp pirmos ir antros skiepo dozės?

Jei erkė įsisiurbė tada, kai dar nėra susiformavęs pilnas imunitetas, reikia atidžiai stebėti savo sveikatos būklę mažiausiai mėnesį. Rekomenduojama neskiepyti antrosios dozės tol, kol nepraeis inkubacinis periodas (apie 4 savaites), siekiant įsitikinti, ar žmogus neužsikrėtė. Jei simptomų neatsiranda, skiepijimo kursą galima tęsti.

Ką daryti, jeigu pamiršau, kada paskutinį kartą buvau skiepytas, arba pradelsiau revakcinacijos laiką?

Nereikia pradėti viso skiepijimo kurso iš naujo. Gydytojai rekomenduoja tiesiog atvykti į kliniką ir susileisti praleistą dozę. Jei abejojate, ar turite imunitetą, galima atlikti kraujo tyrimą, kuris parodys IgG antikūnų prieš erkinio encefalito virusą titrą. Remiantis šiais rezultatais, gydytojas patars, ar jau laikas skiepytis, ar apsauga dar pakankama.

Ar galima skiepytis nėštumo ir žindymo laikotarpiu?

Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų skiepytis tik tuo atveju, jeigu yra labai didelė užsikrėtimo rizika (pavyzdžiui, gyvena labai endeminėje zonoje ar dirba miškininkystėje). Kadangi specialių tyrimų su nėščiosiomis neatliekama, sprendimą visada reikia priimti individualiai, pasitarus su prižiūrinčiu gydytoju akušeriu-ginekologu, atidžiai įvertinus galimą riziką ir naudą.

Papildomos apsaugos priemonės keliaujant į gamtą

Nors skiepai užtikrina puikią apsaugą nuo gyvybei pavojingo erkinio encefalito, nereikėtų pamiršti kitų atsargumo priemonių, padedančių išvengti nemalonaus susidūrimo su erkėmis bei Laimo ligos grėsmės. Tinkamas pasiruošimas prieš einant į mišką ar parką gali gerokai sumažinti įsisiurbimo tikimybę.

Ruošdamiesi į gamtą, rinkitės šviesius, prigludusius drabužius. Ant šviesaus audinio kur kas lengviau pamatyti ropojančią tamsią erkę. Batai turėtų būti uždari, o kelnių galus rekomenduojama susikišti į kojines. Viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, su prigludusiais rankogaliais ir kaklo zona. Taip pat labai svarbu naudoti chemines atbaidymo priemones – repelentus. Priemonės, kurių sudėtyje yra DEET arba ikaridino, purškiamos ant odos, o drabužiams galima naudoti priemones su permetrinu, kuris ne tik atbaido, bet ir paralyžiuoja erkes. Atkreipkite dėmesį į repelento veikimo laiką ir esant reikalui procedūrą pakartokite.

Grįžus iš gamtos, būtina iš karto nusivilkti drabužius, geriausia juos išskalbti aukštoje temperatūroje arba įdėti į džiovyklę, nes erkės lengvai išgyvena įprasto skalbimo metu. Po to atidžiai apžiūrėkite visą kūną priešais veidrodį. Erkės dažniausiai ieško šiltų, plonos odos vietų. Ypatingą dėmesį atkreipkite į pažastis, kirkšnis, bambą, kaklo sritį, plotą už ausų bei plaukuotąją galvos dalį. Apžiūrint vaikus, nepamirškite atidžiai patikrinti jų galvos odos ir plaukų. Net ir trumpas pasivaikščiojimas miesto parke reikalauja šio paprasto, bet efektyvaus rutininio patikrinimo, kuris kartu su laiku atlikta vakcinacija leis mėgautis gamta be baimės ir nerimo dėl savo bei artimųjų sveikatos.