Viešuosiuose tualetuose dažnai susimąstome apie tai, kas iš tiesų yra švariausia – ar po rankų plovimo jas geriau nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu, ar pasinaudoti rankų džiovintuvu. Nors oro džiovintuvai atrodo kaip modernesnis ir aplinkai draugiškesnis pasirinkimas, mokslininkai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar jie tikrai yra higieniškesni.
Rankas plauname tam, kad pašalintume nešvarumus ir mikroorganizmus, tačiau netinkamas jų nusausinimas gali turėti įtakos tam, kiek bakterijų lieka ant odos, rašoma pubmed.com.
Vien tik rankų plovimo nepakanka
Sveikatos specialistai primena, kad rankų higiena susideda ne tik iš kruopštaus plovimo, bet ir tinkamo jų nusausinimo. Drėgnos rankos yra palankesnė terpė mikroorganizmams plisti, todėl po plovimo svarbu jų nepalikti šlapių.
Rankų plovimo metu pašalinama dalis bakterijų ir virusų, tačiau ant odos jų gali likti. Jei rankos tinkamai nenusausinamos, dalis mikroorganizmų gali lengviau patekti ant įvairių paviršių – durų rankenų, telefonų ar kitų daiktų.
Vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai dažnai laikomi vienu higieniškiausių pasirinkimų viešuosiuose tualetuose. Jais ne tik pašalinama drėgmė, bet ir mechaniškai nuvaloma dalis bakterijų nuo rankų paviršiaus.
Be to, naudojant popierinį rankšluostį nereikia liesti jokio papildomo įrenginio, kuris gali būti dažnai liečiamas kitų žmonių.
Kai kurie tyrimai rodo, kad rankų trynimas popieriniu rankšluosčiu gali sumažinti mikroorganizmų kiekį efektyviau nei vien tik džiovinimas oro srove.
Rankų džiovintuvai gali paskleisti mikrobus
Rankų džiovintuvai dažnai pasirenkami dėl patogumo ir mažesnio popieriaus naudojimo. Tačiau kyla klausimų dėl jų higieniškumo.
Kai kurie tyrimai nustatė, kad stipri oro srovė gali pakelti nuo rankų ar aplinkinių paviršių esančias daleles ir paskleisti jas ore bei ant netoliese esančių paviršių.
Ypač daug diskusijų kyla dėl greitaeigių džiovintuvų, kurie rankas džiovina stipria oro srove. Tokie įrenginiai gali paskleisti daugiau dalelių aplinkoje nei tradiciniai popieriniai rankšluosčiai.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad daug kas priklauso nuo konkretaus įrenginio priežiūros, filtro sistemos, patalpų valymo dažnumo ir žmonių srauto.
Rankas šluostyti popieriumi ar džiovinti?
Jeigu pagrindinis tikslas – kuo labiau sumažinti sąlytį su bakterijomis, ekspertai dažniausiai rekomenduoja rinktis vienkartinius popierinius rankšluosčius.
Jie leidžia ne tik nusausinti rankas, bet ir papildomai nuvalyti dalį mikroorganizmų. Be to, popieriniu rankšluosčiu galima saugiau paliesti durų rankeną išeinant iš tualeto.
Tačiau jei popierinių rankšluosčių nėra, tinkamai prižiūrimas rankų džiovintuvas taip pat nėra pavojingas pasirinkimas. Svarbiausia – prieš tai kruopščiai nusiplauti rankas ir nepamiršti jų visiškai nusausinti.
Kad ir kokį džiovinimo būdą pasirinktume, didžiausią įtaką higienai vis tiek turi pats rankų plovimas. Rankas rekomenduojama plauti su muilu bent apie 20 sekundžių, nepamirštant tarpupirščių, nykščių, nagų sričių ir riešų. Tik tada džiovinimas tampa paskutiniu, o ne pagrindiniu higienos žingsniu.
Todėl, jei yra pasirinkimas, popierinis rankšluostis dažniausiai laikomas saugesniu variantu, tačiau svarbiausia išlieka ne pats džiovinimo būdas, o visa rankų higienos grandinė.
Comments (0)