71-erių Arvydas Avulis – viena ryškiausių Lietuvos verslo pasaulio asmenybių, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ įkūrėjas, kurio drąsūs sprendimai per pastaruosius tris dešimtmečius iš esmės pakeitė Vilniaus miesto veidą. Tačiau kelias iki stiklinių dangoraižių ir milijoninių projektų nebuvo klotas rožėmis.
Arvydas Avulis (nuotr. ELTA, pexels, „YouTube“ stop kadras)
Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“, kurioje verslininką kalbino „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė, A. Avulis atvirai prabilo apie verslo pradžią laukiniais 90-aisiais, susidūrimą su reketu, skausmingas pamokas Ukrainoje ir tai, kas jį motyvuoja judėti į priekį šiandien, kai pinigai jau seniai nebėra pagrindinis tikslas.
Pradžia, kai žinių bagažas buvo lygus nuliui
Prisimindamas pačią verslo pradžią, iškart po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, A. Avulis neslepia, kad pirmieji žingsniai buvo itin sunkūs ir pažymėti nuolatinėmis nesėkmėmis. Šiuolaikiniam jaunimui, turinčiam prieigą prie begalės informacijos šaltinių, sunku net įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis teko startuoti tuomet.
„Žinių, kaip daryti verslą, buvo nulis. Galbūt buvo daug daugiau noro daryti jį, bet kaip jį daryti, tai iš kur? Dabar bet kur gali, ChatGPT tau pasakys iš karto, ką tau reikia daryti… Ką bedarai, kai nežinai, tai nesėkmė garantuota. Tai vieną kartą bandai, nesigauna, antrą kartą nesigauna, trečią kartą nesigauna, dešimtą kartą nesigauna“, – kalbėjo A. Avulis.
Tas nesėkmių ruožas, pasak verslininko, truko apie pusę metų, per kuriuos jis visiškai nieko neuždirbo, o gyvenimas „į minusą“ vertė abejoti savo jėgomis.
„Pradedi galvoti, koks tu čia esi nevykėlis“, – atvirauja jis.
Visgi savybė nepasiduoti padėjo pralaužti ledus: „Aš galbūt turiu vieną labai gerą savybę, kad esu labai atkaklus. Jeigu siekiu kokio nors tikslo, tai jį tikrai būtinai ir padarau.“
Kasdienybė su ginklu prie lovos ir premjero apsauga
Kai verslas pagaliau pradėjo rodyti gyvybės ženklus, atsirado kitas to meto egzistencinis iššūkis – nusikalstamos grupuotės, reikalavusios duoklės už vadinamąjį „saugumą“.
„Kol verslas nesiseka, tai tavęs niekas nemato. Bet kai pradeda sektis verslas, tai tuo metu labai greitai atsirasdavo tokių berniukų, kurie sako, žiūrėk, nėra labai saugu gyventi dabar, supranti? Na ir ką? Tai sako, mes tau galim garantuot saugumą. Na ir ką? Na, tai reikia susimokėt“, – dalijosi verslininkas.
Paklaustas, ką darė sulaukęs tokių „svečių“, A. Avulis atrėžė griežtai: „Sakiau, kad nenoriu mokėti. Aš pats pasirūpinsiu saugumu.“
Visgi berniukai lengvai neatstojo, todėl verslininkui teko ieškoti rimtų alternatyvų. Per pažįstamus jis pasamdė vyrus, dirbusius valstybės vyriausybės apsaugoje. Šie laisvomis nuo tarnybos dienomis saugojo verslininką. Kasdienybė tapo panaši į įtempto siužeto filmą:
„Aš suradau tiesiog per draugus, pažįstamus tuos žmones, kurie dirbo valstybės vyriausybės apsaugoje… Jie, kai oficialiai dirbdavo, tai saugodavo premjerą, o kai turėdavo laisvas dienas, tai saugodavo mane… Namuose gyvendavom mano šeima ir apsauginis… Ne koks tas gyvenimas, kai visą laiką apsauginis prie lovos ir ginklas padėtas.“
A. Avulio teigimu, būtent tokie laikai užgrūdino jo kartos verslininkus, o dabartiniai skundai dėl nuovargio ar didelio tempo jam dažnai kelia šypseną: „Sunkus gyvenimas pagimdo stiprius žmones. O lengvas gyvenimas – silpnesnius.“
Projektas „Europa“: naujo Vilniaus centro gimimas ir pirmieji pasakiški milijonai
Vienu didžiausių savo gyvenimo pasiekimų A. Avulis įvardija Vilniaus Konstitucijos prospekte iškilusį prekybos ir verslo centrą „Europa“. Kai 2002 metais buvo pradėtos statybos, ta vieta atrodė visiškai kitaip nei šiandien.
„Toj vietoj, kur dabar yra „Europa“, ten buvo plynas laukas… Ten buvo purvinas toks laukas, po lietaus purvinais batais eidavai į tą piceriją… Ir tuo metu mes sugalvojom, kad šitoj vietoj mes pastatysim naują Vilniaus miesto centrą… Turbūt absoliuti dauguma žmonių galvojo, kad čia kokia nors kvailystė“, – atviravo jis.
Iššūkis buvo milžiniškas – pastatyti dangoraižį, kurio statybos technologijų tuo metu nemokėjo nei pats A. Avulis, nei kas kitas Lietuvoje. Visgi projektas buvo sėkmingai užbaigtas 2004 metais, simboliškai sutampant su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Šis projektas tapo tikru tramplynu tolimesnei verslo plėtrai:
„Mums pavyko prekybos centrą parduoti gana aukšta kaina, ir tuo metu man tai buvo labai pasakiški pinigai… Aš uždirbau šimtą milijonų litų, tai apie 25 milijonus eurų… Tai toks kaip tramplynas, nuo kurio galėjau atsispirti ir jau pradėti verslą plėtoti ne tik Lietuvoje, kitose šalyse.“
Oligarchų žaidimai Ukrainoje ir mirtinas smūgis ego
Tačiau verslas susijęs ne tik su pergalėmis. Remdamasis taisykle „Zero-risk, zero-profit“, A. Avulis atvirai pasidalijo ir skaudžiausia savo nesėkme, kuri įvyko Ukrainoje, Kijive. Ten jo įmonė pastatė didžiulį prekybos centrą, išnuomojo 90 proc. plotų ir surinko apie 2 milijonus dolerių avansų, tačiau kelia pastojo įtakingas Ukrainos oligarchas Surkis.
Nepadėjo net tuometinio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus užtarimas bei pokalbiai prezidentų lygmeniu – oligarcho įtaka pasirodė stipresnė už valstybės vadovų susitarimus.
„Viskas baigėsi tuo, kad mūsų tą prekybos centrą teko nugriauti. Jis buvo pastatytas. Mes turėjom grąžinti sumokėtus 2 mln. avansus ir plius jis buvo nugriautas… Čia kenčia ir finansinė dalis, bet ir ego dalis kenčia. Ego, moralinė, ir psichika kenčia“, – prisimena jis.
Nepaisant šio skaudaus smūgio, verslininkas sugebėjo atsitiesti: „Jeigu čia nepasisekė, aš padarysiu kitoj vietoj. Ir, kaip matot, aš padariau. Kijive pastačiau, nugriovė, užtat Venecijoje pastačiau viešbutį – visai neblogas.“
Rizika Italijoje ir paslaptingoji 25 milijonų eurų vila Ispanijoje
Vienas naujesnių A. Avulio iššūkių – prabangus viešbutis Venecijoje, Italijoje. Šis projektas reikalavo milžiniškos rizikos tolerancijos, mat vien už žemės sklypą ir statybos leidimą reikėjo sumokėti 20 milijonų eurų, neturint jokios patirties Italijos rinkoje:
„Vis tik priėmiau sprendimą rizikuoti ir daryti… Įsivertinau, kad, ko gero, galiu rizikuoti 20 milijonų prarasti, bet eisiu ir padarysiu. Nepraradau ir viskas gerai.“
Statydamas šį viešbutį, A. Avulis pasireiškė ir kaip patriotas – logistiškai tai buvo brangiau, tačiau viešbučio interjere panaudoti lietuviški langai, baldai ir kitos detalės.
Kita išskirtinė kryptis – Ispanija, Marbella, kur „Hanner“ pastatė įspūdingą, net 1600 kv. metrų vilą su požeminiu garažu penkiems automobiliams, įkainotą 25 milijonais eurų.
Tiesa, verslininkas pripažįsta, kad dirbti Ispanijoje dėl kultūrinių skirtumų yra beprotiškai sunku: „Viskas, ką sutarei, yra 90 proc. nedaroma… Sako, ką jūs čia čirškiat? Kur jūs čia skubat?… Ten sutarei ir nieko nereiškia, ar tu padarysi, ar nepadarysi.“
Todėl ateityje Ispanijoje jis pasiryžęs dirbti tik su nuosava komanda iš Lietuvos.
Viršutinė fazė: kai didžiausią saldumą teikia ne pinigai
Paklaustas apie garsųjį posakį, kad pinigai gadina žmones, A. Avulis pritarė minčiai, jog pinigai yra tik įrankis, išryškinantis tikrąsias žmogaus savybes. Šiandien, pasiekęs karjeros olimpą, jis skiria tris finansinio gyvenimo fazes:
„Kai neturi pinigų, tai, be abejo, kad jų norisi. Norisi tenkinti savo poreikius… bet tada, kai ateina kita fazė, kai tu jų jau turi, tada jau norisi kažkokių pasiekimų. O dar trečia, ta visai viršutinė fazė, tai tiesiog yra malonumu daryti ką nors gero, gražaus, faino.“
Šį saldumą verslininkas jaučia stebėdamas prie naujojo jo bendrovės pastatyto „Zaha Hadid“ pastato Vilniuje fontanuose besidžiaugiančius vaikus: „Aš padariau tai, kuo žmonės džiaugiasi… Ir aš matau, tie vaikai džiaugiasi gyvenimu… O aš jaučiu didžiausią pasitenkinimą, kad aš tai padariau. Ir va čia yra daug saldžiau, daug smagiau nei uždirbti ten kokį, nežinau, milijoną ar dešimt milijonų.“
Būtent šis noras palikti prasmingą pėdsaką ir išgelbėti šalį nuo „nacionalinės gėdos“ paskatino A. Avulį imtis ir strigusio Nacionalinio stadiono projekto statybų.
Ateities planais verslininkas dalijasi paslaptingai, tačiau su degančiomis akimis – idėjų jo galvoje dar labai daug, ir jos nebūtinai susijusios tik su nekilnojamuoju turtu. Svarbiausia, kad nauji projektai turėtų tą ypatingą užtaisą: „Aš noriu dar kai ką padaryti tokio ypatingo.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)