Rusija šioje grandinėje tampa tiesiog nereikalinga.
Kol Maskva visus savo resursus degina sekinančiame kare prieš Ukrainą, už jos nugaros vyksta tektoniniai geopolitiniai lūžiai. Strateginis Rusijos „partneris“ Pekinas sudavė skaudų smūgį Kremliaus įtakai ten, kur V. Putinas jautėsi visiškai saugus. Naujausia „Moscow Times“ analitinė apžvalga atskleidžia, kad Kinija praktiškai išstūmė Rusiją iš Vidurinės Azijos ginklų rinkos – sferos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje yra net svarbesnė už naftos ir dujų tiekimą.
Po SSRS žlugimo Rusija dešimtmečius išlaikė absoliučią karinę monopoliją Vidurinėje Azijoje, būdama vienintelė ginklų tiekėja buvusioms sovietinėms respublikoms. Kinija į šią zoną pradėjo nedrąsiai žengti tik praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Tačiau 2022 metų vasaris viską pakeitė kardinaliai. Suvokusios, kad Rusija pati grimzta į tarptautinių sankcijų liūną, o jos karinė pramonė nepajėgi užtikrinti net savo poreikių, Vidurinės Azijos šalys nusprendė nutraukti visišką priklausomybę nuo Maskvos. Pekinas šia unikalia proga pasinaudojo žaibiškai.
Šiandien Kinija į regioną plukdo moderniausius dronus, karinius transporto lėktuvus, sunkiasvorius šarvuočius ir pažangiausias oro gynybos sistemas. Pirkėjų sąrašas plečiasi ne metais, o mėnesiais. Turkmėnistanas jau įsigijo galingas tolimojo nuotolio HQ-9 bei vidutinio nuotolio HQ-12 oro gynybos sistemas. Uzbekistanas pasirinko FD-2000 sistemas – tiesioginį rusiškų analogų konkurentą.
Dar didesnis nerimas Kremliui turėtų kilti dėl Uzbekistano ir Kazachstano planų masiškai integruoti Kinijos aviaciją. Taškentas jau gavo keturis modernius daugiafunkcius naikintuvus „Chengdu J-10CE“ ir derasi dėl dar dvidešimties pirkimo. Tuo tarpu Astana sėkmingai eksploatuoja aštuonis kinų gamybos karinius transporto lėktuvus Y-8F-200. Karo ekspertų teigimu, tokių sudėtingų platformų įsigijimas automatiškai dešimtmečiams susieja šias šalis su Pekinu, nes joms nuolat reikės kinų tiekiamų raketų, atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir personalo apmokymų. Rusija šioje grandinėje tampa tiesiog nereikalinga.
Paradoksalu tai, kad Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas oficialiai vis dar lieka prokremliškos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) narėmis. Tačiau tai netrukdo Tadžikistano sostinei Dušanbei savo kariniuose paraduose atvirai demonstruoti ne rusišką, o naująją Kinijos šarvuotąją techniką.
Pekinas nebėra tik paprastas prekybinis partneris – jis perima ir fizinę regiono kontrolę. Kinija jau tiesiogiai finansuoja saugumo objektų statybą bei plėtrą palei strategiškai svarbią Tadžikistano ir Afganistano sieną. Tokiu būdu Kinija ne tik demonstruoja karinę galią po pat V. Putino nosimi, bet ir griežtai užsitikrina savo pačios transporto koridorių saugumą bei gina milijardines investicijas, galutinai palikdama Rusiją geopolitinėje nuošalėje.
Comments (0)