Kas iš to gaus daugiausia?
3 DALIS. UKRAINĄ GALI SUSIETI NE SIENOS, O SUTARTYS: KAIP GALĖTŲ ATRODYTI POKARIO ŠALIS?
Įsivaizduokime Ukrainą po dešimties ar penkiolikos metų. Karas baigėsi. Sugriauti miestai atstatyti, veikia naujos elektrinės, keliai ir geležinkeliai, atsigauna pramonė.
Tačiau kas visa tai finansavo?
Dalis kapitalo gali būti ukrainietiška, dalis – europietiška, dalis – amerikietiška. Energetikos sektoriuje gali veikti tarptautiniai investuotojai, gynybos pramonėje – bendros Ukrainos ir Vakarų įmonės, kasybos sektoriuje – užsienio investuotojai, o transporto infrastruktūroje – ES ir privatūs investiciniai fondai.
Ukraina formaliai išlieka visiškai suvereni valstybė. Tačiau jos ekonominiai ryšiai su Vakarais gali tapti itin glaudūs.
Ar tai reikštų suvereniteto praradimą?
- Nebūtinai. Tai vienas svarbiausių skirtumų, kurį būtina išlaikyti:
- Užsienio investuotojas, turintis įmonės akcijų, netampa valstybės valdovu.
- Bankas, finansuojantis infrastruktūros projektą, neperima šalies valdžios.
- Technologijų bendrovė, tiekianti programinę įrangą, neįgyja teisės leisti įstatymų.
Vis dėlto ekonominiai ryšiai gali daryti įtaką valstybės sprendimams. Kuo daugiau ekonomikos sektorių priklauso nuo tarptautinių investicijų, tiekimo grandinių ir užsienio technologijų, tuo daugiau atsiranda tarpusavio priklausomybių.
Vakarų strateginis interesas
Vakarams Ukraina svarbi ne tik dėl ekonominių priežasčių – ne mažiau svarbi ir geopolitika.
Ukrainos integracija į Europos Sąjungos ekonomiką, Vakarų gynybos sistemą ir tarptautines tiekimo grandines gali sumažinti Rusijos galimybes ateityje susigrąžinti įtaką šaliai. Tai reiškia, kad ekonominė integracija gali tapti ir saugumo strategijos dalimi.
Jeigu Rusija savo tikslų siekia karine jėga, Vakarai gali siekti priešingo rezultato kitais būdais – investicijomis, prekyba, technologijomis ir ekonomine integracija.
Kas iš to gaus daugiausia?
Čia iškyla dar vienas svarbus klausimas: jeigu Ukraina taps milžiniška atstatymo rinka, kas iš to daugiausia uždirbs?
Didžiosios JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių bendrovės jau turi didžiulių finansinių ir technologinių pajėgumų. Tačiau Ukraina taip pat gali tapti galimybe savo įmonėms.
Kyla klausimas, ar Ukrainos atstatymo procese pakankamai vietos liks pačioms Ukrainos įmonėms ir regiono valstybėms.
Ir čia į istoriją įsitraukia Lenkija.
4 DALIS. DIDYSIS KLAUSIMAS LENKIJAI: AR JI STEBĖS, KAIP UKRAINOS ATSTATYMO MILIJARDAI ATITENKA KITIEMS?
Lenkija yra viena svarbiausių Ukrainos kaimynių. Per karą ji tapo svarbiu logistikos, pagalbos ir tiekimo centru.
Tačiau po karo situacija pasikeis: humanitarinės pagalbos ir karinės paramos laikotarpį pakeis atstatymo etapas.
Ir tada iškils klausimas – kas uždirbs iš Ukrainos atstatymo?
Kova dėl naujos rinkos
Ukrainai reikės milžiniškų investicijų. Reikės statyti:
- energetikos objektus ir geležinkelius;
- kelius, tiltus ir gyvenamuosius namus;
- gamyklas bei telekomunikacijų infrastruktūrą;
- gynybos pramonės objektus ir logistikos centrus.
Tai bus didžiulė rinka, kurioje konkuruos ne tik Ukrainos įmonės – dėl kontraktų varžysis didžiosios Europos ir JAV bendrovės.
Lenkijai tai gali tapti istorine ekonomine galimybe, tačiau tik tuo atveju, jei jos įmonės sugebės patekti į aukščiausią šios rinkos grandį.
Ne tik vežti krovinius
Autorius kelia provokuojantį klausimą: ar Lenkija taps viena iš Ukrainos atstatymo ekonominių lyderių, ar liks daugiausia tranzito šalimi?
Tai esminis skirtumas.
Viena yra vežti krovinius per Lenkijos teritoriją, o visai kas kita – turėti gamyklų, infrastruktūros objektų, technologijų, bankų bei investicijų Ukrainoje.
Todėl XXI amžiaus ekonominis suverenitetas vis labiau siejamas ne tik su valstybės teritorija, bet ir su tuo, kam priklauso kapitalas.
Ar kapitalas gali tapti nauja galia?
Tai viena pagrindinių viso autoriaus teksto minčių.
Pasaulyje, kuriame ekonomika tampa vis labiau tarptautinė, įtaka nebūtinai kyla tik iš vienos valstybės. Ją gali kurti daugybė bendrovių, bankų, investicinių fondų ir technologijų tiekėjų, kurių kiekvienas siekia savo interesų:
- vienas nori investicijų;
- kitas – naujų gamyklų;
- trečias – technologijų kontraktų;
- ketvirtas – prieigos prie žaliavų;
- penktas – naujų rinkų.
Nereikia vieno slapto susitikimo, kad šie interesai sutaptų – tokia sistema gali susiformuoti savaime.
Tikrasis klausimas
Galbūt svarbiausias klausimas po karo bus ne „Kas užvaldys Ukrainą?“, o „Kas taps Ukrainos atstatymo ekonomikos savininkais ir pagrindiniais naudos gavėjais?“
Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys ne tik Ukrainos ekonomika – tai gali pakeisti visos Vidurio ir Rytų Europos ekonominį žemėlapį.
Ir šioje istorijoje laimės ne tas, kas garsiausiai kalbės apie Ukrainos ateitį, o tas, kas turės kapitalo, technologijų, gamybos ir infrastruktūros.
Comments (0)