Gerėjant ligų diagnostikai ir informacijos prieinamumui, daugelis žmonių jau ankstyvame amžiuje susirūpina savo sveikata. Deja, tyrimų rezultatai gali nuliūdinti. Ligas diagnozuojantys patologai pastebi, kad vis dažniau sunkiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, suserga gana jauni žmonės.
Apie tai, kaip dirba patologai, kokias ligas pastebi dažniausiai ir kokį netikėčiausią tyrimą atliko – naujienų portalo tv3.lt interviu su LSMU Kauno ligoninės patologe dr. Eligija Damanskiene.
Autopsijų – mažiau nei anksčiau
Patologas daug kam atrodo paslaptinga profesija. Ką jūs iš tiesų darote?
Patologo darbas yra esminė medicinos grandinės dalis, nes mes, patologai, išsiaiškiname pagrindinę diagnozę. Dažnai vien mikroskopinio vaizdo neužtenka, kad nustatytum tikslią diagnozę. Mums svarbi negalavimo trukmė, kurioje kūno vietoje vyksta procesas, kaip buvo gydyta ir kt. Tokiais atvejais patologas bendrauja su gydančiu gydytoju, radiologu, endoskopuotoju ar chirurgu. Kiekvieno specialisto indėlis labai svarbus.
Mes gauname operacinę medžiagą arba biopsiją, ir ištyrę mikroskopu parašome diagnozę, pagal kurią pacientui yra skiriamas gydymas. Tai labai didelė atsakomybė. Mes negalime daryti klaidų. Turime nustatyti tikslią diagnozę, nes jeigu pažiūrėsime ne taip, pacientas negaus reikalingo gydymo ir liga progresuos toliau.
Kaip ir sakėte, tiriate žmogaus audinius. Ar atliekate autopsijas?
Taip, visi patologai gydymo įstaigose atlieka autopsijas, bet autopsijų mūsų darbe yra nedaug. Pagrindinę darbo dalį sudaro biopsijos ir operacinės medžiagos, jų tyrimai.
Prieš 13 metų patologe pradėjau dirbti tuometinėje Respublikinėje Kauno ligoninėje (dabar ji vadinasi LSMU Kauno ligoninė). Tuo metu atlikdavome iki 17 autopsijų per mėnesį. Dabar jų skaičius sumažėjęs iki 3–5.
Vis dar gajus stereotipas, kad mes atliekame tik autopsijas (skrodimus). Įsivaizduoja, kad skyriuje tvyro prieblanda, o koridoriuose pagal aptrupėjusias sienas autopsijos laukia kelių dienų lavonai. Taip nėra. Mūsų skyrius tylus ir šviesus, dirbame erdviuose kabinetuose.
Neretai mano artimieji ar nauji pažįstami klaidingai įsivaizduoja, kad autopsijas atliekame nuskendusiems ar namuose rastiems asmenims. Tai yra teismo medicinos ekspertų darbas. Patologai autopsijas atlieka būtent ligoninėje mirusiems pacientams.
Kokia priežastis, kad autopsijų mažiau? Šis darbas perduotas kitiems specialistams arba tokių tyrimų tiesiog nebereikia?
Iš esmės autopsijų sumažėjo todėl, kad pagerėjo medicininė diagnostika, aparatūra. Dabar mes turime tikrai pažangias technologijas, gerus aparatus: kompiuteriniai tyrimai, magnetiniai tyrimai, kiti sudėtingesni tyrimai.
Gydytojai, pasitelkę tas technologijas, gali gana gerai diagnozuoti ligas, todėl nebėra poreikio atlikti tiek daug autopsijų. Tačiau autopsijų mes negalime išvengti, yra situacijų, kai jos tikrai reikalingos.
Pavyzdžiui, kai pacientas stacionare arba Skubios pagalbos skyriuje neišbuvo 24 valandų. Gydytojams sunku per trumpą laiką nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą. Todėl mirties priežasčiai patikslinti yra atliekama autopsija.
Pavyzdžiui, jeigu pacientas stacionare arba priėmimo skyriuje neišbuvo nė 24 valandų ir mirė, gydytojams tikrai nėra galimybių nustatyti diagnozę. Taigi, mirties priežasčiai patikslinti yra atliekama autopsija.
Žinoma, pasitaiko, kad velionio artimieji nori pasitikslinti mirtį sukėlusias priežastis. Tokiais atvejais taip pat yra atliekami pomirtiniai tyrimai.
Ar gerai suprantu, kad artimieji gali tiesiog paprašyti autopsijos?
Taip, jie gali reikalauti. Jei yra tokia galimybė, o artimieji prašo padaryti pomirtinį tyrimą, mes turime visišką teisę tenkinti jų valią.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Comments (0)