Vešlūs žiedai visą vasarą – ne tik sėkmės, bet ir tinkamos priežiūros rezultatas. Ekspertai pabrėžia, kad tinkamai prižiūrimi vienmečiai ir daugiamečiai augalai gali džiuginti iki pat šalnų, jei tik žinoma, ko jiems iš tiesų reikia.
Pelargonijų ir petunijų žiedai šiemet netilps į vazonus: štai ką reikia daryti (nuotr. 123rf.com, Shutterstock)
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių ūkis“ ekspertas, biologas Nerijus Vanagas ir įmonės „Sodo rožė“ agronomė Valentina Minkienė pasidalijo svarbiausiais patarimais, kaip prižiūrėti vienmetes ir daugiametes gėles, kokių klaidų vengti ir kodėl vien trąšų neužtenka.
Svarbiausia – tinkamai parinkta vieta
Anot agronomės V. Minkienės, viena dažniausių augintojų klaidų – parinkta netinkama augimo vieta, neatitinkanti augalo poreikių.
„Jeigu pasirenkate augalus, reikia atkreipti dėmesį, kur jie mėgsta augti – ar saulėtoje vietoje, ar pusiau, ar jos mėgsta daugiau vandens, ar jos mėgsta mažiau, nes jeigu mes jas auginsime ne pagal jų poreikius, jos tikrai mums neišliks“, – sako specialistė.
Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikia lietuvių pastaraisiais metais itin pamėgtas gėles – pelargonijas:
„Pelargonijos mėgsta saulėtą vietą, jų perlaistyti nereikia. Ir, aišku, mėgsta trąšas. Kai laistote, galima visą laiką jas palieti nelabai stipriu trąšų tirpalu kas septynias, kas dešimt dienų.“
O štai kitos mėgstamos gėlės – surfinijos ir petunijos – geriausiai auga pusiau saulėtoje vietoje. Taigi, jei pelargonijas galime sodinti saulės atokaitoje ir joms tai nepakenks, surfinijos ir petunijos geriausiai augs pietvakarinėje pusėje.
Taip pat šie augalai mėgsta drėgmę, todėl jei bus laikomos saulėtoje vietoje, bet nepalaistomos vos ne kiekvieną dieną, jos nebus dekoratyvios arba paprasčiausiai neišgyvens.
Kalbėdama apie tręšimą agronomė priduria, kad galioja ta pati taisyklė: galima tręšti kartą per savaitę ar kas dešimt dienų, silpnesniu trąšų tirpalu. „Nereikia persistengt“, – primena ji.
Vazonuose augalams reikalingas papildomas maitinimas
Biologas N. Vanagas primena, kad gamtoje augalai išaugina didžiulę šaknų sistemą ir patys susiranda reikalingų maisto medžiagų, tačiau vazone situacija visai kitokia.
„Augalas gali ir metro gylio leisti šaknis ir pasiimti tas maisto medžiagas, bet pas mus vazonėliuose tai yra labai apribota“, – sako ekspertas.
Vis dėlto, anot biologo, nors tręšti yra svarbu ir reikalinga, jei norima pasiekti tobulą rezultatą, reikia suprasti ir tai, kada bei kokių medžiagų augalui reikia:
„Mes visi jau žinome, kad augalui reikia azoto, fosforo, kalio, tada magnio ir visų mikroelementų – ir geležies, ir visų kitų.“
Pasak V. Minkienės, pasodinus augalus pirmiausia verta naudoti persodinimo, įsišaknijimo stimuliatorių.
„Jame truputėlį yra azoto ir kalio, bet pagrinde yra fosforas. Fosforas padeda augalui įsišaknydinti ir užauginti tą šaknų masę, kuri maitina visą augalą, visus lapus“, – pasakoja agronomė.
N. Vanagas priduria, kad fosforas labai svarbus ne tik šaknims – tai medžiaga, kuri suteikia augalui energijos, reikalingos formuojant žiedus, vis tik didesni jo kiekiai reikalingi tik tam tikru metu:
„Augalui žiedai yra reikalingi, kad pratęstų giminę, jis atiduoda ten visą energiją, kiek gali, visas maisto medžiagas, bet žydintiems augalams trąšose turi dominuoti kalis. Visą laiką fosforo negali būti daug, nuo fosforo pradės blokuoti kitus mikroelementus“, – primena ekspertas.
Ekspertai primena, kad iki pat rudens vienmetes gėles kiekvieno laistymo metu galima patręšti mažomis dozėmis, lygiai tas pats galioja ir daugiametėms.
Būtinai atsižvelkite į augalo poreikius
Vis tik svarbu atsirinkti, ko augalui reikia – bet kokiu atveju, būtinas kalis, tačiau atsižvelkite, naudoti trąšas žydintiems augalams su daugiau ar mažiau azoto.
„Yra augalai, kurie augina ir daug masės, reikia daug lapų, bet ir augina daug žiedų, pavyzdžiui, rožės. <…> Geresnį rezultatą pasieksite, kai bus įdėta daugiau azoto, nes rožėms reikia išsiauginti lapus, stiprius lapus“, – paaiškino N. Vanagas.
Beje, V. Minkienė priduria, kad trąšose su didesniu azoto kiekiu yra ir didesnis sieros kiekis, o ši medžiaga rožėms taip pat reikalinga. Vis tik ji atkreipia dėmesį į aktualią problemą:
„Jeigu mes pertręšim rožes azotu, nes visi puola čia visokias amonio salietras iš pat pradžių naudoti – gal prabusti tam pirmam kartui ir gerai, bet paskui reikia rožėms tikrai nepersistengti su azotu tręšti, nes jos tada pradeda sirgti visokiom grybinėm ligom.“
Dėl šios priežasties N. Vanagas primena ir vieną daugelio daromą klaidą, kai persistengiama naudojant organines trąšas. Pavyzdžiui, jei pavasarį į dirvą buvo įterpta mėšlo, tai augalams taps azoto „bomba“, todėl reikėtų rinktis trąšas žydintiems augalams su mažesniu azoto kiekiu.
„Bet bendrai turi žmonės suprasti, kad ypatingai visi šie dekoratyviniai augalai, jie yra išvesti, sukultūrinti, kad jie labai daug duotų derliaus, duotų daug žydėjimo.
Gamtoje mes taip nematome. Aišku, pievos sužydi, yra daug augalų, bet tokių žiedų… Visi šie augalai (dekoratyviniai – aut. past) turėjo visas kitas savybes paaukoti, kad liktų tiktai žiedai, jų grožis ir vaisiai dideli. Esmė tame, kad šiam grožiui reikia ir daug maisto medžiagų“, – pabrėžia biologas.
Profesionalų paslaptis – silpnas trąšų tirpalas kiekvienu laistymu
Abu specialistai sutaria, kad efektyviausias tręšimo būdas, kurį naudoja ir profesionalūs augalų augintojai – tręšti dažnai, bet mažomis dozėmis.
„Profesionalai kiekvieno laistymo metu naudoja labai silpną trąšų tirpaliuką. Kodėl jie taip daro? Jie daro natūraliai kaip gamtoje“, – aiškina N. Vanagas.
Tai reiškia, tręšiant nuolat ir nedideliais kiekiais, sukuriama panašesnė aplinka į natūralią. Juk gamtoje vanduo prasiskverbia pro miško paklotę ar į pievą, prisisotina maisto medžiagų ir pamaitina augalą nedideliais kiekiais.
„Kai sako, kad trąšos blogis, nudegina – augalas nemėgsta gauti vieną kartą į mėnesį stiprios koncentracijos, jis gali tikrai nudeginti šaknis. Čia kaip žmogui sukišti penkis litrus maisto į skrandį.
Visada geriausia tręšti, kai tik laistote, niekada nepamiršite ir iškart įdedate trąšų, silpną padarome tirpaliuką“, – pridėjo ekspertas.
V. Minkienė pritaria – jei laistoma kas savaitę ar dešimt dienų, trąšų tirpalas turi būti silpnesnis, daromas iš kiek mažesnės nei nurodyta ant pakuotės dozės.
Ko reikia, kad žiedų būtų gausybė?
Anot specialistų, gausiam žydėjimui svarbus ne tik maisto medžiagų kiekis, bet ir jų balansas. Per didelis kiekis vienos ar kitos medžiagos gali net sustabdyti augimą ar blokuoti kitų mikroelementų pasisavinimą, taip pat kaip ir trūkumas.
„Pumpurams, kad jie išsiskleistų, reikalingas ir fosforas, ir kalis“, – primena V. Minkienė.
Papildydamas N. Vanagas pridūrė: „Esmė tame, kad tas visas maisto medžiagas augalas perneštų žydėjimo metu iš lapų pagamintas į žiedus. Fosforas duos tą energiją, bet visą tą darbą padarys kalis.“
Tinkamai parinkta augimo vieta, šviesos režimas, laistymas ir tręšimas yra pagrindiniai aspektai, padėsiantys dideliu žiedų kiekiu ilgesnį laiką – tinkama priežiūra lemia, kad gėlės žydės ne kelias savaites, o iki pat pirmųjų šalnų.
Visą laidą „Svajonių ūkis“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Comments (0)