Išminuotojai dirba svarbų, rizikingą, bet dažniausiai nematomą darbą. Jei koks ūkininkas, ardamas lauką randa sprogmenį, ar statybininkai, kasdami pamatus aptinka nesprogusį užtaisą, į įvykio vietą kaip mat atskuba išminuotojai. Kiekvienas judesys tuomet gali būti paskutinis.
Kinologas Vygantas Kazlovas laidoje „Gyvūnų pasaulis“ (tv3.lt koliažas)
Kas tie žmonės, kurie ryžtasi tokiam darbui? TV3 laidoje „Gyvūnų pasaulis“ plačiau apie išminuotojo, kinologo darbą papasakojo Lietuvos kariuomenės pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologas, vyriausiasis seržantas Vygantas Kazlovas.
V. Kazlovas dirba su savo šunimi Gilze. Štai visai neseniai šiam duetui teko dirbti netoli Kryžkalnio, kai vietinis gyventojas atrado įtartinų užtaisų.
„Buvo nuo Antrojo pasaulinio karo labai daug tokių mažyčių bombyčių. Ten kažkada pagal istoriją buvo vokiečių oro uostas. Ten tris paras mes dirbome“, – pasakoja kinologas.
Vaikystėje bijojo šunų
Vyganto ir Gilzės darbo vieta ne tik ten, kur jau randami sprogmenys, bet ir visur, kur gali būti tikimybė juos aptikti.
„Pavyzdžiui, kai būna aukštų NATO pareigūnų vizitai, tai mes juose visada dalyvaujam. Popiežiaus vizitas buvo, ten irgi vadovybės apsauga mus pasikvietė padėti. <…> Paskutinį kartą tai prancūzai buvo prieš Olimpines žaidynes pasikvietę. Ten mėnesį prieš dirbom, tikrinom patalpas, teritorijas, kur mūsų olimpiečiai miegojo, sportavo“, – prisimena V. Kazlovas.
Vyresnysis seržantas Vygantas nei dienos nebūna be šuns. O dar vaikystėje vyras šunų bijojo:
„Vaikas buvau, bijojau, paskui, kai paaugau, kažkaip normaliai. Ir dabar žinau, kad jeigu įkanda, tai skaudžiai yra, tai nelendu bučiuotis su jais, nerodau didelio dėmesio kitiems šunims. Mano šunys gauna dėmesio. Prie svetimų aš nelendu.“
Baigęs mokyklą ir vos tik sulaukęs 18 metų Vygantas nedvejodamas pasirinko tarnybą kariuomenėje. Kodėl nusprendė pasukti kariuomenės keliu?
„Patriotas gal, nes kažkas tai turi ginti Lietuvą – mūsų tėvynę. Aš nenorėčiau ginti kitos šalies, aš jau geriau už savo šalį prakaitą liesiu, negu už kitą kažkokią tai valstybę. Neaišku, kur ten sovietmečiu išgabendavo į šiaurę kažko tai ginti. Tai jau geriau už savo šalį kovoti, už ateitį vaikų“, – tikina Vygantas.
Vėliau, kai Juozo Vitkaus inžinerijos batalione buvo formuojama kinologų komanda, Vygantas pasiryžo tapti vienu iš jų.
„Kai ateina naujas karys, tai pirma turi pasibaigti kursus, kad suprastų, kas yra sprogmuo, kaip reikia elgtis, kaip jį reikia neutralizuoti ir po to, kai baigia kursus, tada tik gauna šunį“, – pasakoja ekspertas.
Kaip išmokyti šunį atrasti daiktus?
Tarnybiniai šunys turi praeiti ilgus mokymus su savo srities ekspertais, tačiau, pasak Vyganto, kiekvienas žmogus gali išmokyti šunį atrasti tam tikras medžiagas ar daiktus. Laidoje „Gyvūnų pasaulis“ Vygantas parodė, kaip išmokyti šunį atrasti mobilųjį telefoną, jeigu šeimininkas netikėtai jį pamestų:
„Kaip mes trumpai ir aiškiai galim šuniui išaiškinti, kaip ieškoti telefono. Turim maišelį skanukų ir turim telefoną. Vienoj rankoj laikom skanukus, kitoj rankoj telefoną. Šuo pauostė telefoną – super, skatinam su maistu. Vėl šuo pauosto telefoną – super, dar skaniukų. Ir taip po daug treniruočių šuo supras, kad reikia ieškoti telefono.“
Tokiais atvejais maistas ir skanukai – geriausias paskatinimas. O jei vasara karšta ir šuo nenori maisto, V. Kazlovas sako, kad galima ir vandeniu skatinti.
„Gali šaltos mėsos gabaliuką duoti, žaisliuką, bet irgi reikia labai atsargiai žiūrėti, nes, kai vasaros mūsų dabar karštos, tai šuo gali labai greitai perkaisti“, – pataria kinologas.
Daugiau patarimų išgirskite aukšičau esančiame vaizdo įraše.
Comments (0)