Artimojo netektis šeimai atneša didelį sielvartą, tačiau greta jo žengia ir kitos atsakomybės. Mirus žmogui šeima turi pasirūpinti jo finansiniais reikalais, o tai reiškia ne tik paveldėti šeimos nario sukauptą turtą, bet ir prisiimti atsakomybę už jo įsipareigojimus.
Skolos (nuotr. Juliaus Kalinsko ir Mariaus Morkevičiaus / ELTA)
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, advokatas dr. Robertas Čiočys pažymi, kad prieš priimant palikimą būtina išsiaiškinti ne tik tai, kas paveldima, bet ir kiek skolų yra palikęs velionis.
„Jeigu miręs asmuo buvo verslininkas, ar yra abejonių, kad galėjo prisiimti asmeninių laidavimų, visada geriau priimti palikimą pagal antstolio sudaromą apyrašą (paveldimo turto ir įsipareigojimų sąrašą), tuomet įpėdiniai atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu apyrašo nėra, įpėdiniai už mirusio asmens prievoles atsako visu savo turtu“, – aiškina jis.
Kokių veiksmų imtis po artimojo netekties?
„Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui pasakoja, kad, jeigu yra žinoma, jog miręs asmuo buvo konkretaus banko klientas, rekomenduojama apie mirtį banką informuoti telefonu arba el. paštu.
„Tokiu atveju mirusiojo sąskaita užblokuojama nedelsiant. Tai – labai svarbu, nes naudotis mirusiojo mokėjimo kortelėmis ar sąskaitomis yra griežtai draudžiama“, – sako ji.
Anot ekspertės, nerimauti nereikėtų ir tada, kai apie mirtį bankui nepranešama. Pavyzdžiui, „Artea“ banką informacija apie mirusį klientą, jeigu jis yra Lietuvos pilietis ar turi leidimą čia gyventi, per kelias dienas pasiekia iš Registrų centro Gyventojų registro.
„Šiuo atveju sąskaita taip pat blokuojama nedelsiant“, – dalijasi pašnekovė.
Dr. R. Čiočys priduria, kad taip pat svarbu nepamiršti mokesčių.
„Lietuvoje turto paveldėjimas tarp artimų giminaičių yra neapmokestinamas. Nepaisant to, jeigu turtas (pvz. pinigai, vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas) yra užsienyje, net ir artimiems giminaičiams tenka sumokėti mokesčius nuo paveldimo turto vertės, kurie atskirais atvejais siekia 25-40 proc.“ – išskiria specialistas.
Paaiškino, kaip sužinoti apie sąskaitas
Vis dėlto dažnai po artimojo mirties paveldėtojai pirmiausia siekia išsiaiškinti, ar mirusysis apskritai turėjo sąskaitą konkrečiame banke.
Dr. D. Kolmatsui pažymi, kad norint gauti informaciją apie mirusiojo turtą ir įsipareigojimus, reikia kreiptis į notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
„Notarui užvedus paveldėjimo bylą, galimiems įpėdiniams išduodamas liudijimas apie palikimo priėmimą. Turėdamas šį dokumentą paveldėtojas turi teisę gauti informaciją apie mirusiojo turtą ir įsipareigojimus“, – priduria „Artea“ atstovė.
Pasak jos, kreipiantis į banką dėl informacijos apie palikėjo turtą ir įsipareigojimus, pažyma parengiama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
Svarbu ir tai, kad tiek pažymos pažymos apie palikėjo turtą ir įsipareigojimus užsakymas, tiek prašymo dėl paveldėjimo išmokėjimo pateikimas gali būti atliekami nuotoliu, jei paveldėtojas turi elektronines autentifikavimo priemones.
„Vis dėlto visuomet rekomenduojame registruotis vizitui į banko padalinį, ypač tais atvejais, kai paveldėtojas nėra „Artea“ banko klientas ir nenaudoja elektroninių autentifikavimo priemonių“, – komentuoja pašnekovė.
Specialistė tikina, kad tokiu būdu paslaugas gauti paprasčiau ir greičiau – kreipiantis telefonu ar el. paštu, paveldėtojui dar reikės persiųsti dokumentus ir patvirtinti savo tapatybę.
Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos
Išsiaiškinus apie mirusiojo turtą ir įsipareigojimus, svarbu žinoti, kad kartu su turtu paveldimos ir finansinės prievolės – paskolos, kreditai, lizingas.
Pasak dr. D. Kolmatsui, jas prisiima tas paveldėtojas, kuris paveldi mirusiojo turtą.
Ekspertė dalijasi, kad viena dažniausiai daromų klaidų yra tikėjimas, kad paveldimas tik turtas.
Nepaisant to, įsipareigojimai taip pat yra paveldėjimo dalis ir jei paveldėtos skolos viršija paveldėtą turtą, paveldėtojas turi jas dengti asmeninėmis lėšomis, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad įsipareigojimų asmuo gali turėti skirtingose finansų institucijose. Todėl norint sužinoti apie visus mirusiojo turėtus įsipareigojimus, paveldėtojai turėtų kreiptis į skirtingas finansų institucijas“, – pabrėžia „Artea“ ekspertė.
Ji sako, kad dažnai paveldėtojai nesikreipia į visas finansų įstaigas arba apie galimas skolas sužino tik tada, kai kreditoriai pateikia notarui reikalavimus, o notaras apie juos informuoja paveldėtojus.
Informaciją gauna tik paveldėtojai
„Artea“ banko ekspertė komentuoja, kad informaciją apie mirusiojo mirusiojo kliento turtą ir įsipareigojimus bankas teikia tik galimiems paveldėtojams.
Tiesa, jie turi pateikti ne tik mirties faktą patvirtinantį dokumentą, bet ir kitus paveldėtojo statusą patvirtinančius dokumentus. Dar daugiau – informacija yra pateikiama tik tokia apimtimi, kuri numatyta pateiktuose dokumentuose.
„Dažnai paveldėtojai nežino, kaip toliau elgtis su turima informacija ir tai yra suprantama, ypatingai, kai tokioje situacijoje yra ir kitų rūpesčių. Dėl to bankų specialistai atsako į visus kylančius klausimus ar primena, kokie dokumentai reikalingi ir kaip juos paruošti“, – priduria dr. D. Kolmatsui.
Atskleidė, kas gali padengti skolas
Kalbant apie paveldėtas paskolas ir iš jų kylančius finansinius įsipareigojimus, svarbu pasidomėti, ar miręs asmuo turėjo gyvybės draudimą, numatantį draudimo išmoką mirties atveju, pabrėžia dr. D. Kolmatsui.
Pasak jos, asmenims, apsidraudusiems gyvybės draudimu, visada rekomenduojama apie tai informuoti paveldėtojus, kad jie žinotų apie tokio draudimo egzistavimą ir tai, į kurią draudimo bendrovę kreiptis.
„Tokia išmoka galėtų padengti visą likusią vartojimo ar būsto paskolos sumą arba jos dalį“, – išskiria specialistė.
Ji priduria, kad, jeigu asmuo turėjo tokį gyvybės draudimą, apie apdraustojo mirtį svarbu nedelsiant pranešti telefonu arba el. paštu. Tikslų reikalingų pateikti dokumentų sąrašą susisiekus nurodo banko konsultantas.
Pasakė saugiausią būdą priimti paveldėjimą
Anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė dalijosi, kad jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto ar skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.
Tai dokumentas, kurį sudaro antstolis, tiksliai fiksuodamas visą mirusiojo turtą, įsiskolinimus ir turtines teises.
S. Kastanauskienė pabrėžė, kad palikėjas turi padengti tiek skolų, kiek jų yra priimama pagal apyrašą.
Ekspertė komentavo, kad įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti. Nepaisant to, šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas.
Pasak jos, natūralu, kad apie mirusiojo skolas dažnai nieko nežino tolimesni giminaičiai, tačiau praktikoje nutinka situacijų, kai nemalonios staigmenus užklumpa ir sutuoktinius.
„Vyras duoda žmonai savo banko kortelę, visus prisijungimus. Staiga mirus žmonai jis sužino, kad paskolai paimta labai apvali suma“, – dalijosi antstolė.
Jos teigimu, notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys. Šiais atvejais apyrašo inicijavimu rūpinasi įpėdinių atstovai.
Dr. R. Čiočys išskiria, kad negalima išvengti mirusiojo skolų.
„Kaip ir minėta, saugiausia priimti palikimą pagal antstolio sudaromą apyrašą (paveldimo turto ir įsipareigojimų sąrašą), tuomet įpėdiniai atsako tik paveldėtu turtu“, – priduria jis.
Anot eksperto, įpėdimai dažnai nepagalvoja, kad vertėtų priimti palikimą pagal apyrašą. Tiesa, vėliau paaiškėja, kad mirusio asmens skolos viršija turto vertę.
„Deja, bet priėmus palikimą, tokiu atveju įpėdiniams teks atsakyti visu turimu turtu“, – pažymi dr. R. Čiočys.
Kokios skolos ir prievolės nėra paveldimos?
Advokatas pasakoja, kad dažniausiai situacijos yra susijusios su mirusio asmens būsto paskolomis arba su vartojimo kreditais, lizingu.
„Įpėdiniams būna ir netikėtumų, kai paaiškėja, kad miręs asmuo, verslininkas, buvo prisiėmęs asmeninių laidavimų už savo bendrovių įsipareigojimus ar solidarią atsakomybę su bendrovėmis“, – komentuoja dr. R. Čiočys.
Anot jo, pagal Civilinį kodeksą, prievolė baigiasi mirus asmeniui, tik jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam mirusiam asmeniui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su mirusiu asmeniu.
„Tai yra reti atvejai. Pavyzdžiui, mirė architektas, įpėdiniai negali pabaigti jo kurto projekto, tokia prievolė pasibaigia.
Nepaisant to, bendra taisyklė – skolos ir įsipareigojimai yra paveldimi. Įskaitant ir tokius įsipareigojimus, kaip, pavyzdžiui, pareigą mokėti alimentus mirusiojo asmens nepilnamečio vaiko išlaikymui“, – aiškina ekspertas.
Comments (0)