Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą užklupusi audra buvo neeilinė. Dabar, išanalizavę meteorologinius duomenis, „Meteo LT“ specialistai atskleidė jos tikrąjį mastą – tokio pobūdžio ir tokios teritorinės aprėpties stiprus vėjas vasarą Lietuvoje nuo 1970 metų dar nebuvo užfiksuotas.
Audra ne tik vartė medžius ir niokojo infrastruktūrą. Jos metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o Ventėje vėjo gūsiai pasiekė net 33,1 m/s.
Pavojingas vėjas užfiksuotas visoje Lietuvoje
Meteorologų pateikti duomenys rodo išskirtinę situaciją.
Rugpjūčio 22 dieną visose Lietuvos meteorologijos stotyse, kuriose matuojamas vėjas 10 metrų aukštyje, buvo užfiksuotas pavojingas arba dar stipresnis vėjas.
19 stočių jis pasiekė pavojingo reiškinio lygį, 9 – stichinio, o vienoje meteorologijos stotyje – net katastrofinio.
Beveik visoje šalyje gūsiai viršijo 20 m/s.
Tačiau labiausiai išsiskyrė Ventė.
Čia užfiksuotas 33,1 m/s vėjo greitis, pasiekęs katastrofinio meteorologinio reiškinio kriterijų.
Meteorologai atkreipė dėmesį į vieną neįprastą detalę
Stiprūs vasaros škvalai Lietuvoje nėra naujiena. Tačiau rugpjūčio 22-osios audra buvo kitokia.
„Meteo LT“ specialistai aiškina, kad vasarą didžiausią žalą paprastai sukelia konvekciniai škvalai, kurie dažniausiai apima palyginti nedidelę teritoriją.
Šį kartą situaciją nulėmė gilus iš pietų atslinkęs ciklonas ir gradientiniai vėjai.
O tokio pobūdžio stiprūs vėjai Lietuvoje gerokai labiau būdingi šaltajam metų laikotarpiui, o ne vasarai.
Tokio atvejo vasarą dar nebuvo
Meteorologų turimi duomenys siekia 1970 metus.
Per daugiau nei pusę amžiaus iki šiol nebuvo nė vienos vasaros audros, kurios metu pavojingas ar stipresnis vėjas būtų užregistruotas visose vėjo parametrus matuojančiose šalies meteorologijos stotyse.
2026 metų rugpjūčio 22-oji tapo pirmuoju tokiu atveju.
Audra taip pat pagerino penkių meteorologijos stočių vasaros vėjo rekordus.
Dotnuvoje užfiksuota 22,8 m/s, Lazdijuose – 24,3 m/s, Rokiškyje – 25,2 m/s, Vėžaičiuose – 22,7 m/s, o Ventėje – jau minėti 33,1 m/s.
Ne tik vėjas – Šilutėje katastrofinis lietus
Stichija Lietuvai smogė ne vien vėju.
11 meteorologijos ir 3 vandens matavimo stotyse buvo užregistruotas stichinis lietus.
Šilutėje situacija tapo dar ekstremalesnė – per 12 valandų iškrito 82,5 mm kritulių, todėl pasiektas katastrofinio lietaus kriterijus.
Dar 15 stočių užfiksuotas pavojingas lietus.
Stipriausiai krituliai smogė vakarinei Lietuvos daliai, o audrą daugelyje vietų lydėjo ir perkūnija.
Be elektros liko daugiau kaip ketvirtis milijono vartotojų
Tokio masto meteorologinis reiškinys paliko milžiniškų padarinių.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau nei 9 tūkst. pažeidimų.
Ugniagesiai gelbėtojai visoje Lietuvoje daugiau kaip 2,5 tūkst. kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių.
Per audrą žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Audros finansinis poveikis vertinamas maždaug 17 mln. eurų, o draudikai jau buvo užregistravę beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių.
Padariniai jaučiami net rugsėjį
Nors nuo audros praėjo daugiau nei savaitė, rugsėjo 2-osios duomenimis elektros tiekimas vis dar nebuvo atkurtas maždaug 7 tūkst. ESO klientų.
VERT rugpjūčio 22-osios audrą oficialiai pripažino avarija. Tai sudaro sąlygas vartotojams, kurie elektros neturėjo ilgiau nei 72 valandas, gauti numatytas kompensacijas.
ESO taip pat priima prašymus atlyginti pagrįstus tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo sutrikimo.
Audra, kuri pateko į Lietuvos meteorologijos istoriją
Rugpjūčio 22-osios stichija iš pradžių galėjo atrodyti kaip dar viena labai stipri vasaros audra.
Tačiau dabar meteorologų surinkti duomenys rodo ką kita.
Pagal teritorinę stipraus vėjo aprėptį tokio vasaros reiškinio Lietuvoje turimuose duomenyse nuo 1970 metų nebuvo.
Tai buvo ne tik labai stipri audra.
Ji tapo vienu išskirtiniausių vasaros meteorologinių reiškinių per daugiau nei pusę amžiaus Lietuvos stebėjimų istorijos.
Comments (0)