Rusijos kariuomenė įstrigo Ukrainos fronte ir kas mėnesį netenka dešimčių tūkstančių karių.
„Vladimiras Putinas atsidūrė situacijoje, iš kurios jam sunku pasitraukti nerizikuojant politinėmis ir asmeninėmis pasekmėmis“, – vertina britų leidinys „The Economist“.
Pasak savaitraščio, jo nenoras trauktis kyla iš nusikalstamos jo režimo logikos, kurioje silpnumas ir pralaimėjimai neatleidžiami, todėl Rusijos vadovas gali ieškoti išeities iš aklavietės toliau eskaluodamas karą prieš Ukrainą.
Putinas atsidūrė aklavietėje
Britų savaitraštis „The Economist“ cituoja šeštadienį viename iš Maskvos universitetų vykusiame susitikime Putino išsakytus žodžius apie mitybos grandines, kuriose silpnesnius gyvūnus suėda stipresni, ir pažymi, kad šis pasisakymas leidžia geriau suprasti Rusijos vadovo požiūrį į pasaulį.
Rusijos kariuomenė įstrigo Ukrainos fronte ir kas mėnesį netenka dešimčių tūkstančių karių, o abipusės dronų ir raketų atakos alina Ukrainą, tačiau jų poveikį jaučia ir Rusija. Vis dėlto Putinas nerodo jokių atsitraukimo ženklų, – pabrėžia „The Economist“.
„Esama nuogąstavimų, kad jis gali bandyti ištrūkti iš aklavietės taip, kaip tai darė praeityje: ieškodamas naujo būdo eskaluoti konfliktą“, – rašo leidinys.
Tylus visuomenės pritarimas karui
Pasak leidinio, tai rodo ir faktas, kad pagaliau reaguodamas į vis veiksmingesnes Ukrainos dronų atakas Putinas pažadėjo dar stipresnius smūgius pažeidžiamiausiems Ukrainos ekonomikos sektoriams.
„Niekas nežino, kas slypi Putino galvoje. Tačiau priežastys, dėl kurių jis eskaluoja karą, – kaip ir pats sprendimas įsiveržti į Ukrainą – yra vidinės. Pagrindinis jo tikslas visada buvo išsaugoti valdžią, o galiausiai – savo gyvybę“, – rašo „The Economist“.
Leidinys aiškina, kad viena iš Kremliaus nerimo priežasčių yra blėstantis tylus visuomenės pritarimas karui. Vis toliau į Rusijos teritorijos gilumą besidriekiantys Ukrainos išpuoliai, kartu su saugumo tarnybų įvestais interneto prieigos ribojimais, sugriovė įprasto gyvenimo normalumo regimybę. Tai atsispindi ir visuomenės nuomonės tyrimuose.
Nusikalstama Putino režimo logika
Kaip vertina britų savaitraštis, nė viena iš Rusijos ekonominių ar politinių problemų savaime nėra „mirtina“ Putinui, nes jis turi pakankamai ekonominių išteklių ir represinį aparatą, leidžiantį tęsti veiksmus. Tačiau svarbiausia yra tai, kaip situacija suvokiama.
„Putinas savo tikslus gali apibūdinti geopolitikos kalba, tačiau iš tikrųjų jis vadovaujasi nusikalstama savo režimo logika: niekada nerodyti silpnumo. Rusijos sistema pasižymi didele tolerancija smurtui, tačiau neatleidžia pralaimėjimų. (Putinas) tikriausiai mano, kad karo užbaigimas nepasiekus net minimalaus tikslo, kuriuo laikomas viso Donbaso rytų Ukrainoje užėmimas, sukeltų jam fizinį pavojų“, – rašo „The Economist“.
Pasak šios logikos, tęsti karą dabartine forma nėra išeitis, nes tai reikštų tik tolesnį ekonominių išteklių eikvojimą ir politinio kapitalo praradimą. Todėl eskalacija Rusijos vadovui gali atrodyti patrauklus sprendimas, – vertina savaitraštis.
Pasidalinkite su draugais
Comments (0)