Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, gebantis atsikurti, tačiau specialistai įspėja, kad šis procesas nėra beribis. Net ir nevartojant alkoholio kepenims gali pakenkti kasdieniai įpročiai – netinkama mityba, antsvoris ar neatsakingas vaistų vartojimas.
Šie kasdieniai įpročiai lėtai žudo kepenis (nuotr. 123rf.com)
Kepenims naudingiausia – kuo natūralesnė mityba
Pasak vaistininkės I. Šulskytės, geriausia kepenų apsauga prasideda nuo kasdienių maisto pasirinkimų.
„Svarbu užtikrinti visavertę ir subalansuotą mitybą, kurioje vyrautų kuo mažiau perdirbti produktai. Kepenų sveikatai itin svarbūs yra antioksidantai, padedantys apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų. Jų gausu uogose, vaisiuose, daržovėse, riešutuose ir sėklose“, – sako ji.
Specialistė taip pat rekomenduoja dažniau valgyti riebią žuvį – lašišą, sardines, skumbrę ar silkę, nes jose esančios omega-3 riebalų rūgštys gali padėti mažinti uždegiminius procesus.
Anot jos, kepenų veiklai svarbūs ir B grupės vitaminai, kurių galima gauti iš žalialapių daržovių, kiaušinių, žuvies bei pilno grūdo produktų. Ne mažiau reikšmingas ir selenas – jo yra mėsoje, grūduose bei ankštiniuose produktuose.
Kepenims kenkia ne tik alkoholis
Pasak jos, didelę įtaką kepenų sveikatai daro antsvoris ir nutukimas, kurie didina nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką.
Neigiamą poveikį daro ir dažnas perdirbto, kepto, sūraus, greitai paruošiamo maisto bei pusgaminių vartojimas.
Taip pat reikėtų riboti saldžius gazuotus ir energinius gėrimus, saldumynus bei kitus daug pridėtinio cukraus turinčius produktus.
Ji atkreipia dėmesį, kad nealkoholinis kepenų suriebėjimas taip pat tikrai nėra „nekalta“ būklė.
„Nealkoholinį kepenų suriebėjimą būtina gydyti ir stebėti būklę kartu su gydytoju. Nesiimant jokių veiksmų, ši liga gali progresuoti ir sukelti kepenų cirozę“, – perspėja pašnekovė.
Dažna klaida – netyčia suvartojama per daug vaistų
Vaistininkė pastebi, kad nemažai žmonių neįvertina, jog net ir įprasti vaistai gali pakenkti kepenims, jei vartojami netinkamai.
„Nors vaistai, vartojami pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas, dažniausiai yra saugūs, perteklinis jų vartojimas ar nustatytų dozių viršijimas gali tapti papildoma našta kepenims“, – sako ji.
Kaip pavyzdį specialistė pateikia situaciją, kai žmogus peršalimo metu išgeria karšto gėrimo su paracetamoliu, o vėliau papildomai pavartoja ir paracetamolio tablečių.
Pasak jos, kepenų fermentų kiekį gali didinti ir kai kurie priešgrybeliniai vaistai ar jų deriniai su kitais preparatais.
Todėl prieš vartojant bet kokius vaistus svarbu perskaityti informacinį lapelį, neviršyti rekomenduojamų dozių ir, kilus abejonių, pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Simptomų gali nebūti ilgą laiką
Viena didžiausių kepenų ligų problemų – jos ilgai gali nesukelti jokių aiškių požymių.
„Kepenų veiklos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti pastebimų simptomų, todėl dažnai būna nustatomi atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos problemų“, – sako I. Šulskytė.
Vis dėlto silpnėjant kepenų funkcijai gali atsirasti maudimas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, ypač po sunkesnio maisto, pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai, nuovargis ir energijos stoka.
Ligai progresuojant simptomai tampa ryškesni – gali pasireikšti pykinimas, apetito sumažėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, pagelsti oda ir akių baltymai, o pažengusiais atvejais organizme pradėti kauptis skysčiai.
„Visada raginu pacientus pasirūpinti kepenų ligų prevencija ir nelaukti, kol pasirodys pirmieji simptomai“, – pabrėžia specialistė.
Dažniausia problema – kepenų suriebėjimas
Pasak vaistininkės, viena dažniausiai diagnozuojamų kepenų ligų šiandien yra kepenų suriebėjimas.
Taip pat dažni įvairūs uždegiminiai procesai, kuriuos gali sukelti hepatito B ar C virusai bei kitos priežastys.
Negydomos lėtinės kepenų ligos ilgainiui gali progresuoti į fibrozę arba cirozę, kai normalų kepenų audinį pakeičia randinis audinys ir organas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų.
Nors ne kiekviena kepenų liga baigiasi vėžiu, ilgalaikis kepenų pažeidimas padidina jo riziką.
Ar kepenys gali atsikurti?
I. Šulskytė sako, kad kepenys iš tiesų turi išskirtinę savybę atsinaujinti, tačiau tai priklauso nuo ligos stadijos.
„Jeigu laiku pašalinamos kepenims žalą darančios priežastys, pavyzdžiui, atsisakoma alkoholio, koreguojamas kūno svoris, keičiami mitybos įpročiai ar pradedama gydyti pagrindinė kepenų pokyčius sukėlusi liga, kepenų ląstelės gali atsikurti, o jų veikla gali reikšmingai pagerėti“, – aiškina ji.
Didžiausias atsistatymo potencialas išlieka ankstyvose ligų stadijose – esant lengvam kepenų suriebėjimui ar nedideliam uždegimui.
Tačiau jei kepenyse jau susiformavo daug randinio audinio ir išsivystė pažengusi cirozė, visiškai atkurti sveiko kepenų audinio dažniausiai nebepavyksta. Tokiais atvejais svarbiausias tikslas tampa ligos progresavimo sulėtinimas ir likusios kepenų funkcijos išsaugojimas.
Ar verta tikėti „kepenų detoksais“?
„Nors įvairios „detoksikacijos“ dietos ir organizmo valymo programos dažnai pristatomos kaip būdas efektyviau pašalinti toksinus, šių metodų veiksmingumas nėra pakankamai pagrįstas moksliniais tyrimais, o dažnai kaip tik yra susiduriama ir su šalutiniais poveikiais“, – sako I. Šulskytė.
Anot jos, tokios priemonės dažniausiai remiasi pavienėmis žmonių patirtimis, tačiau tai dar nereiškia, kad jos bus veiksmingos ar saugios visiems.
Comments (0)